Šarūnas Jasikevičius bandė prisišaukti savo komandą prie šoninės linijos.
Jis dengėsi veidą, kai Tornikė Šengelija kaip stovelį apėjo Paulių Jankūną dviem klaidinančiais judesiais.
Susiėmė už galvos, kai Lukas Lekavičius praleido protingos pražangos galimybę ir leido Michaelui Ericui įstumti lengvą dvitaškį į „Žalgirio“ krepšį. Iki pertraukos šeimininkai buvo pataikę net 65 proc. dvitaškių ir 43 proc. tritaškių.
Jau praradęs viltį rankų mostais ramino Zachą LeDay, kuris kaip užprogramuotas atakavo krepšį nutraukdamas suplanuotus derinius. „Žalgiris“ vien per pirmą kėlinį suklydo rekordinį skaičių kartų šį sezoną – net 7 sykius.
Tačiau kova visada buvo šalia tų pamestų galvų. O galiausiai ilgai bandęs užvesti „Žalgirio“ žaidėjų motorus, treneris galiausiai užsuko raktą į pergalę.
„Žalgiris“ įspūdingai susispaudė gynyboje ir perlaužė rungtynes įvarydamas „Baskonia“ į kampą. Ant pražangos ribos prispausti baskai atakavo paskutinėmis atakų sekundėmis. Prametė jie ir iš gerų padėčių, sukeldami nevilties atodūsius „Fernando Buesa“ arenoje. O „Žalgiris“ rūko į priekį nebeatsigręždamas. Jis ne tik šventė pergalę, bet tą prieš tiesioginį oponentą padarė didesniu skirtumu, nei pralaimėjo Kaune (-13).
Nebeapsikentę „Baskonia“ sirgaliai skirstėsi iš tribūnų, o Šarūnas Jasikevičius didžiavosi vyrų ūgtelėjimu. Tą jis išskirtinai akcentavo po pergalės.
„Pirmiausia, noriu pagirti savo vyrus už kažkokį suaugimą. Pradėsiu ne nuo šių rungtynių, ne nuo šiandien, o antradienio. Mes, aišku, atšventėm, kaip Žalgiriukas moka švęsti taurę, bet antradienį vyrai iškart atėjo dirbti. Mes, kaip treneriai, galvojom, kad nelabai ką išgausim iš tos treniruotės – svarbiausia, kad jie prasilakstytų, išprakaituotų. Bet jie atėjo tikrai dirbti. Ir tikrai treniruotė antradienį buvo net labai gerai, – džiaugėsi Šaras. – Atvažiavome čia – vėl ji buvo gera. Pasakyčiau, kad šiandienos mačas net buvo blogiausia, ką turėjom šią savaitę. Nes galvos tikrai nedirbo. Nors vyrai stengėsi, norėjo, bet proto buvo mažai. Bet po šitų taurių svarbiausia laimėti.
Dabar turime galimybę turėti 3–4 laisvas dienas. Su tokiu tvarkaraščiu vidury sezono tai kosmosas – išsivalyti žaidėjams galvas, sugrįžti ir eiti į tą paskutinę sezono dalį.
Džiaugiuosi, kad komanda eina į priekį. Labai džiugina toks jų protas ir labai geras mentalitetas. Net jei būtume pralaimėję, sakyčiau, kad jie dirbo, stengėsi, kovojo dėl atšokusių kamuolių. Tikrai nelengva, kad galvos labai gerai veiktų po titulo. Todėl šiandien tikrai daug pozityvo.“
– Kas inspiravo tą lūžį atnešusį trečią kėlinį?
– Gal puolimas. Gynyba buvo tokia tikrai normali. Kažkur mes išlaikėme baskų žaidėjus – neįleidome jų į trijų sekundžių zoną, kas buvo pagrindinis akcentas, ar greitame puolime, ar poziciniame.
Kažkiek gal gynyba pagerėjo, bet galiausiai mes pataikėme. Galbūt viskas būtų atrodę kitaip pirmoje pusėje, jei būtume pataikę. Nes laisvų metimų turėjome.
Tikrai superinė pergalė po taurės. Reikia išsivalyti galvas ir eiti toliau.
– 17 atkovotų kamuolių puolime – kiek jie laikė komandą pirmoje pusėje?
– Būtent, kamuoliai ir atakų skaičius išlaikė mus žaidime. -5 su tokiu žaidimu per pirmą kėlinį mums buvo labai geras rezultatas. Ir šita komanda pradeda geriau išeiti po pertraukos. Nenoriu prisikalbėti, bet jie kažkiek jau supranta, ką jiems pasakai. Ir patys žaidėjai labai užsikūrę. Malonu žaisti, kai yra kažkokios geros serijos. Kai iškovoji titulą.
Manau, po tokio labai nesėkmingo lapkričio ir gruodžio žaidėjai tikrai jaučiasi žymiai geriau.
– Lekavičius sulaukė daug priekaištų iki pertraukos, bet su juo startavote trečiame kėlinyje. Kokia buvo to idėja?
– Žaidėjai turi išsikovoti pasitikėjimą. Lukas mums tiek davęs, kad jis turi teisę žaisti blogai. Gal turėdamas blogą mėnesį, jis bus ilgiau pasodintas. Bet tie, kas mus tempia paskutinį mėnesį du, tikrai turi trenerio pasitikėjimą. Tas žaidėjas gali žaisti blogai, bet mes suteiksime jam visus šansus atsiskleisti, nes jis labai geroje formoje.
– Kiek tos 9 Gebeno minutės davė komandai?
– Kaip tik kalbėjome, kad įmečiau jį į aikštę labai nedėkingu momentu. Ir jis ne tai, kad nesudegė, bet kaip suoliuko žaidėjas net davė. Ir tikrai įnešė energijos ir tą suolo žaidėjai turi padaryti. Jis buvo daugiau nei solidus. Jo minutės mums buvo labai svarbios ir jis labai prisidėjo prie pergalės.
– Kada pradėjote skaičiuoti, kad reikia laimėti didesniu skirtumu?
– Likus pusantros minutės. Imti minutines, aiškinti. Manau, net teisėjai nežinojo, nes kažkuriuo metu pradėjo atlaidžiauti. Gerai, kad yra skirtumas, nors nemanau, kad jis bus reikšmingas po 34 turų.
– Kiek neįprasta matyti aštuntą Eurolygos komandą su 11 pergalių ir 14 pralaimėjimų ir kiek džiugina atgiję šansai įšokti į atkrintamųjų traukinį?
– Nereikia čia nieko mąstyti. Dar labai anksti. Aš kaip treneris irgi kažkiek gaunu patirties. Visada kalbame apie mūsų patirtį prieš 3–4 metus. Skaičiavome, žiūrėdavome visas komandas, o dabar mes nieko neskaičiuojame. Vienintelis šansas, jei nori kažką pasiekti, laimėti pats. Kito kelio nėra. Nereikia nieko skaičiuoti. Reikia laimėti kitas rungtynes einant su tuo pačiu mentalitetu. Skaičiuodamas, atvirkščiai – prisidarysi sau blogų dalykų.
– Kokį patarimą duosite Dariui Maskoliūnui prieš debiutines rungtynes penktadienį Lietuvos rinktinėje?
– Tai jis jau viską žino. Sakė – bėgt greičiau, kaip jis ten sakė? (šypsosi)
Trūko to garso, bet aš tada jau dvigubai daviau, kad jau už jį, kaip sakant (šypsosi). Malonu, kad būtų šalia, nes vis tiek – švęst moka ir jis (juokiasi).
– Ar žaidėjai būtų gavę laisvadienių ir po pralaimėjimo?
– Čia prieš fizinio rengimo trenerių valią (šypsosi). Bet taip. Treneris gi irgi jau bilietus turi būti susipirkęs (juokiasi).
