Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 3d. 21:00

Prie Šaro atgimęs latvis: apie kovas su D.Saboniu, lietuvių mokyklą ir „Žalgirio“ susidomėjimą

Rolandas Šmitas prie Š.Jasikevičiaus gavo svarbesnį vaidmenį Barselonos klube.
Getty Images/Euroleague.net nuotr. / Rolandas Šmitas prie Š.Jasikevičiaus gavo svarbesnį vaidmenį Barselonos klube.

Šarūno Jasikevičiaus auklėtinis Rolandas Šmitas stebina vietinius, kai vasaromis paryčiais su meškerėmis ir kibirais žygiuoja namo nuo Gaujos upės iki savo namų Valmieros centre. Krepšinį iš pirmo žvilgsnio įsimylėjęs užkietėjęs žvejys pastaraisiais metais Barselonoje gaudė žuvį plikomis rankomis. Bet į Barseloną atvykęs lietuvis įteikė jam meškerę. Už tai Šarui dėkingas 25 metų 207 cm ūgio krepšininkas aikštėje atsidėkoja lojalumu ir išskirtinių fizinių duomenų teikiamais privalumais.

Kaip pasakoja latviai, Rolandas Šmitas gimė viename beprotiškiausių krepšinio rajonų pasaulyje.

Visame Valmieros rajone gyvena maždaug 50 tūkst. žmonių – maždaug tiek, kiek Alytuje. Bet šioje nedidelėje teritorijoje be R.Šmito gimė ir augo tokios latvių krepšinio žvaigždės kaip NBA rungtyniaujantis Davis Bertanis, Eurolygoje įsitvirtinęs jo brolis Dairis Bertanis, taip pat Zeliona Guros klube žaidžiantis Janis Beržinis, dar keletas po Europą išsibarsčiusių žaidėjų, kitų perspektyvių ir dar augančių talentų.

Vietiniai juokauja, kad iš vietinių žaidėjų sudaryta Valmieros rinktinė būtų prasimušusi į 2022-ųjų Europos čempionatą. Skirtingai nei Latvijos nacionalinė komanda, neįveikusi atrankos barjero.

„Latvijoje krepšinis yra labai populiarus. Ypač mano mieste“, – 15min pasakoja R.Šmitas, kurį mažą į krepšinio rungtynes Valmieroje atsivedė tėtis.

Kai jis pirmą kartą nuvedė berniuką į krepšinio treniruotę, šis pamilo žaidimą iš pirmo žvilgsnio.

„Žaidžiu nuo tos dienos ir labai tuo mėgaujuosi“, – tikina R.Šmitas.

Latvija pradėjo kalbėti apie šį jaunuolį maždaug nuo 2011-ųjų Baltijos taurės turnyro Taline. Tai šešiolikmečių krepšinio čempionatas, į kurį sausį susirenka talentingiausi Latvijos, Estijos, Švedijos ir Suomijos krepšininkai.

Aukštaūgio talentą pastebėjo Ramūno Butauto asistentas Rygos VEF klube Nikolajus Mazuras, kuris tuo pačiu vadovavo ir Latvijos šešiolikmečių rinktinei. Tačiau penkiolikos jis padėjo parašą po sutartimi su Valmieros komanda, o netrukus persikėlė į Ispaniją.

„Barcelona“ žaidėju R.Šmitas galėjo tapti dar prieš 10 metų.

2011-ųjų gegužę Eurolygos finalo ketverto metu penkiolikmetis latvis dalyvavo „Barcelona“ dublerių komandos peržiūroje. Beje, pats R.Šmitas tuo metu net neįtarė, kad tai „peržiūra“.

„Net nežinojau, ar tai buvo peržiūra. Tiesiog atvykau pasižiūrėti finalo ketverto ir pasitreniruoti su komandomis. Turėjau dvi treniruotes su dubleriais“, – 15min tikino R.Šmitas.

Per tas pratybas latvio žaidimą ir potencialą vertino Barselonos ir Malagos komandų atstovai. Tačiau jaunuolis didžiųjų Ispanijos klubų neįtikino.

Galiausiai su pasiūlymu ant stalo prisistatė kuklesnė Ispanijos komanda – „Fuenlabrada“.

Susėdę prie stalo R.Šmitas, jo šeima, agentas ir Valmieros klubo atstovai nusprendė, kad tai bus geriausias jo karjeros tęsinys.

Pirmieji metai svetimoje šalyje su nepažįstama kalba buvo sudėtingi. Bet skirtingai nei kiti pirmą kartą toli nuo namų atsidūrę jo bendraamžiai, R.Šmitas niekada nesiskundė ir nesiprašė grįžti namo.

„Aš labai laimingas. Sunku išvažiuoti į Ispaniją, kai šešiolikos metų turi palikti namuose tėvus ir draugus. Bet tampi savarankiškesnis. Eini, kasdien sunkiai treniruojiesi ir viskas“, – atsimena R.Šmitas.

Per tuos šešerius metus latvis praktikavosi trečioje Ispanijos lygoje, kol kantriai užaugo iki pagrindinės komandos ir tapo vienu jos lyderių.

Kai 21-ių Fuenlabradoje jis rinko vid. 9,4 taško ir 2,8 atkovoto kamuolio Europos taurės varžybose, „Barcelona“ nebeatsispyrė. Ji įteikė aukštaūgiui penkerių metų kontraktą, tik dar metams paliko Fuenlabradoje.

Su R.Šmitu šiame klube rungtyniavęs Marko Popovičius 15min pasakojo, kad jis buvo tikras juodadarbis, neskaičiavęs valandų treniruočių salėje. Jis buvo lengvai treniruojamas, o kaip žaidėjas išsiskyrė universaliu gebėjimu pataikyti iš toli ir taranuoti baudos aikštelėje.

Jo jėgą pajuto ir būrys Lietuvos krepšininkų.

Derbis su Lietuva ir kaktomušos su D.Saboniu

Nuo 15 metų jis atstovavo visoms savo amžiaus, o kartais – ir metais vyresnių, Latvijos jaunimo rinktinėms. Įdomiausia, kad visuose penkiuose turnyruose savo kelyje jis sutiko Lietuvos komandą. Latviai su R.Šmitu po krepšiu laimėjo 3 iš 5 tarpusavio akistatų.

Dar pirmajame savo pasimatyme su Lietuvos rinktine šešiolikmetis R.Šmitas prisistatė 23 taškų ir 7 atkovotų kamuolių pergalingu indėliu.

Vėliau jis daužėsi po krepšiu su Domantu Saboniu ir apsikeitė po vieną dvigubą dublį.

„Sunkiausias varžovas tikrai buvo Domantas Sabonis. Labiausiai jį atsimenu, nes daug žaidėme vienas prieš kitą, – 15min teigė R.Šmitas. – Tai buvo labai fiziškos dvikovos. Daug kartų žaidėme su lietuviais – jie visada turėjo labai gerus žaidėjus. Tikrai labai gerus. Ir visos tos rungtynės buvo sunkios.“

Alfredo Pliadžio nuotr./Domantas Sabonis
Alfredo Pliadžio nuotr./Domantas Sabonis

Lietuvos ir Latvijos dvikovos praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo gavusios Baltijos derbio statusą.

Daugelis krepšinio gerbėjų gerai atsimena visai nedraugiškas draugiškas rungtynes tarp Latvijos ir Lietuvos, kuriose reikėdavo tramdyti Kasparą Kambalą bei uždėti apynasrius po krūvos nesportinių ir nešvarių pražangų.

„Bet jaunimo rinktinėse nejautėme priešpriešos, – tikina R.Šmitas. – Aišku, esame kaimynai ir visi norime būti geriausi. Bet turbūt dabar tos priešpriešos nebėra tiek, kiek anksčiau.“

Latvija su Kristapu Porzingiu, Daviu bei Dairiu Bertaniais, Janiu Timma, Janiu Strelnieku, Janiu Blūmu bei Rolandu Šmitu buvo tokia galinga, kad 2017-ųjų Europos čempionate ją tik ketvirtfinalyje sustabdė Slovėnija su Luka Dončičiumi (27 tšk.) bei Goranu Dragičiumi (26 tšk.), vėliau tapusi Europos čempione.

Tai buvo karta, kuri galėjo įkrėsti ilgą laiką Baltijos regione dominavusiai Lietuvai. Tačiau FIBA langų sistema paliko latvius svarbiausių kovų užribyje. Tiek 2019-ųjų pasaulio čempionate, tiek šiųmetėje olimpinėje atrankoje, tiek artimiausiame Europos čempionate.

„Oi, tai yra skausminga, – neslėpė R.Šmitas. – Bet ką galiu pasakyti... Sunku, kai negali padėti komandai. Eurolygos žaidėjams sunku išvažiuoti į rinktines ir jaučiuosi blogai dėl visos tos situacijos.

Visi darė, ką galėjo, bet toks sportas. Ir čia būna visko. Liūdna, nes dabar turėsime laukti daug metų, kai vėl galėsime žaisti Europos čempionate. Ypač, kai turime tiek talento.“

„Scanpix“ nuotr./Rolandas Šmitas
„Scanpix“ nuotr./Rolandas Šmitas

„Žalgirio“ dėmesys ir ryšys su Šaru

R.Šmito keliai su Lietuvos krepšiniu galėjo susikirsti dar įdomiau.

Pirmą kartą talentingas latvis pateko į Kauno „Žalgirio“ komandos radarą dar prieš keletą metų.

15min žiniomis, Šaras domėjosi šiuo žaidėju dar prieš persikeldamas į Barseloną. Anksčiau „Žalgiriui“ jis buvo siūlomas nuomos sąlygomis, bet „Barcelona“ nesutiko išleisti savo žaidėjo į baltų stovyklą.

„Prieš keletą metų buvau girdėjęs apie „Žalgirio“ susidomėjimą. Bet tikslių detalių nežinau“, – 15min teigė R.Šmitas.

Galiausiai jis stojo į Šaro rikiuotę ne Kaune, o Barselonoje.

Prie Svetislavo Pešičiaus pirmaisiais metais gavęs pasireikšti po 12, o antraisiais – tik po 10 minučių, R.Šmitas žinojo, kad prie naujo trenerio gaus šansą.

„Buvau labai laimingas, nes žinojau, kad jei kiekvienoje treniruotėje atiduosiu 100 proc. jėgų, jis suteiks man šansą, – Š.Jasikevičiaus atvykimą į Barseloną prisiminė R.Šmitas. – Pastaruosius porą metų nežaidžiau daug, todėl man tai buvo nauja galimybė. Galėjau parodyti geriausias savo savybes, kad išsikovočiau žaidimo laiką.“

„Scanpix“ nuotr./Rolandas Šmitas prie Š.Jasikevičiaus gavo svarbesnį vaidmenį Barselonos klube.
„Scanpix“ nuotr./Rolandas Šmitas prie Š.Jasikevičiaus gavo svarbesnį vaidmenį Barselonos klube.

Š.Jasikevičius turi fetišą juodadarbiams. Tyliems kariams, kurie, jei įsakysi, eis kiaurai sieną. Kurie kasdien dirbs treniruotėse nelaukdami jos pabaigos, aukosis dėl komandos, nereikš pretenzijų ir įtikės sistema.

R.Šmitas žaidžia geriausią savo sezoną Eurolygoje. Per 17 minučių jis pelno vid. 6,6 taško, su fantastišku dvitaškių (67,9 proc.) ir tritaškių (44,1 proc.) pataikymu, atkovoja 3,5 kamuolio (1,2 puolime) bei renka 7,2 naudingumo balo.

Daugiausiai jis užima Nikola Mirotičiaus dublerio vaidmenį ir kildamas nuo suolo įneša visai kitokios žaidimo dinamikos.

Geresnio nuolankaus pakaitalo N.Mirotičiaus poilsio minutėms rasti sudėtinga. Jis kaip tankas šluoja baudos aikštelę. Bet jaunystėje gavęs Latvijos krepšinio skiepą, atšokęs nuo krepšio jis gali įraityti į krepšį tritaškį, o kai kliūtis per sunki – tiesiog ją peršokti.

R.Šmitas atkarpomis gali sužaisti ir kaip lengvasis kraštas, ir kaip centras. Tą leidžia tiesiog antžmogiškas R.Šmito kūnas. Jo ūgis – 207 cm, rankų ilgis – 217 cm, o vertikalus šuolis iš vietos – 75 cm.

„Net nežinau! – savo kūno galimybių negalėjo paaiškinti net pats R.Šmitas. – Kai buvau mažas vaikas, buvau aukštas, bet labai lieknas. Atvykau į Fuenlabradą, pradėjau sportuoti štanginėje ir viskas atėjo natūraliai.

Tiesiog valgau viską sveikai, kas įmanoma. Bet nieko ypatingo – tiesiog paprastas sveikas maistas. Dirbi salėje, aikštėje ir visa tai susijungia.“

Latvio priešininkai po mikrodvikovų rūbinėje gydo žaizdas ant kūno lyg ne po krepšinio rungtynių, o bokso kautynių. R.Šmitas turėtų būti baudžiamas ir už psichologinį smurtą. Tą paliudytų žalgirietis Augustine'as Rubitas.

Barselonoje juokaujama, kad R.Šmitas dirba net per daug. Tiek, kad po to jį tenka stabdyti.

Tą dažniausiai daro Tomas Masiulis, kuris „Barcelona“ klube atsakingas už individualų darbą su priekinės linijos žaidėjais.

„Daug dirbu su Tomu. Jis žaidė mano pozicijoje ir man smarkiai padeda. Parodo dalykus, ką galiu padaryti geriau, kur klystu. Man jis labai padeda“, – tikina R.Šmitas.

Treneriams dirbti su tokiais smalsiais žaidėjais – didžiausias malonumas. Šis latvis visada garsėjo kaip beprotiškas juodadarbis. Pavyzdžiui, po kiekvieno sezono jis atostogauja griežtai tik 7-10 dienų. Vėliau – kasdienis sportas. Vos grįžęs į Latviją jis iškart prašo jam sudaryti detalų treniruočių planą.

„Pastaruosius porą metų, kai žaidžiau mažiau, labai smarkiai dirbau. Dirbdavau ir per laisvadienius. Šiemet – šiek tiek mažiau, nes žaidžiu daugiau rungtynių. Bet kadangi anksčiau nežaidžiau daug, norėjau žaisti, tobulėti ir įrodyti, kad galiu rungtyniauti. Norėjau visada būti pasiruošęs, kad kai treneriui reikės mano pagalbos, būčiau maksimaliai tam pasirengęs“, – pridūrė R.Šmitas.

R.Šmitas nuleidžia garą tik prie meškerės.

Latvis yra užkietėjęs žvejys. Grįžęs namo jis kas antrą dieną ima meškerę į rankas ir eina gaudyti žuvų. Dažniausiai – Gaujos upėje, Valmieroje.

Latviai pasakoja, kad R.Šmitas keliasi 3-4 val. ryto, o po kelių valandų su visais kibirais ir meškerėmis pėsčias žygiuoja iki namų Valmieros centre.

Iš jo entuziazmo išgirdus klausimą, panašu, kad R.Šmitas žūklei jaučia ne mažesnę aistrą nei krepšiniui.

„Čia, Ispanijoje, su žvejyba kažkiek sunkiau, nes dabar negali išvykti iš Barselonos. Jei čia nori važiuoti žvejoti, turi važiuoti 100 kilometrų, – į detales leidžiasi aukštaūgis. – Bet tai pagrindinis dalykas, ką darau grįžęs namo į Latviją. Kas antrą dieną einu žvejoti, nes man tai geriausias būdas atsipalaiduoti. Tai mano hobis nuo mažų dienų.

Visi mano draugai mėgsta žvejoti. Daug žmonių Latvijoje tai daro dėl smagumo.

Dar niekada nežvejojau Lietuvoje. Bet norėčiau važiuoti į Švediją, Suomiją, nes jie turi beprotiško dydžio žuvų. Galbūt šią vasarą.“

Gaujoje R.Šmitas dievina žvejoti žuvis, o krepšinio aikštėje – pergales ir titulus. Prieš tai latvis Barselonoje bandė sugauti savo žuvį rankomis, o nuo 2020-ųjų vasaros Šaras įteikė jam meškerę.

„Šimtu procentų, – tvirtina R.Šmitas, 15min paklaustas, ar tai tik sutapimas, ar jo atgimimo sezoną galima sieti su Šarūnu Jasikevičiumi. – Jis man įpūtė pasitikėjimo. Treneris duoda man galimybę žaisti. Kiekvienoje treniruotėje ir kiekviename mače bandau kaip įmanoma geriau padėti savo komandai.

Prie jo išmokau agresyviau žaisti nugara į krepšį. Būti fiziškesniu. Man tai labai padėjo. Po krepšiu dabar jaučiuosi užtikrinčiau, nes trenerių štabas man suteikė pasitikėjimo.“

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Rolandas Šmitas ir Šarūnas Jasikevičius
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Rolandas Šmitas ir Šarūnas Jasikevičius

Po pirmojo titulo – Šaro troškulys

R.Šmito statistiniai rodikliai Eurolygoje banguoja, tačiau viena kas nesikeičia, tai kovingumas ir fiziškumas, kurį jis pasiūlys Šarūnui Jasikevičiui kaskart kildamas nuo suolo.

Įdomu, kad argentiniečio Leandro Bolmaro akcijas NBA naujokų biržai matuojantys stipriausios krepšinio lygos komandų žvalgai užsižiūrėjo ir į kietą R.Šmito žaidimą.

Jis jau prieš keletą metų intrigavo NBA skautus, o solidus latvio žaidimas Nikola Mirotičiaus užnugaryje vėl sugrąžino jį į radarus.

Kiekvienas N.Mirotičiaus dubleris būtų pasmerktas ribotam vaidmeniui. Bet R.Šmitas daro viską, kad liktų pastebėtas ir džiugintų Lietuvos trenerius Barselonoje.

Kai sezono viduryje jis pavadavo dėl asmeninių priežasčių į užribį pasitraukusį N.Mirotičių, latvis per ketverias starto penkete pradėtas rungtynes su Miuncheno „Bayern“, „Valencia“, „Chimki“ ir Maskvos CSKA rinko vid. po 10 taškų, 4,8 atkovoto kamuolio bei 9,3 naudingumo balo.

„Barcelona“ vasarį iškėlė į viršų pirmąjį sezono titulą – Karaliaus taurę.

Tačiau, kad sezoninė krepšinio žūklė būtų sėkminga, per artimiausius mėnesius R.Šmitas su kompanija turės sužvejoti du pagrindinius trofėjus – Eurolygos ir Ispanijos lygos.

Prie šio nuotykio prisijungė žmogus, apie kurį R.Šmitas vėliau pasakos savo vaikams. Ispanijos ir „Barcelona“ krepšinio legenda Pau Gasolis tapo latvio treniruočių partneriu ir bendražygiu kelionėje link čempionų titulų.

„Tai labai geros naujienos, – tituluotąjį ispaną Barselonoje pasitinka R.Šmitas. – Jis čia užaugo ir džiaugiuosi, kad žaisiu vienoje komandoje su tokiu žaidėju. Turėsiu laiko kažko iš jo išmokti ir man tai tikrai išeis į naudą.“

O dabar R.Šmitas vykdo Šaro nurodymą, pasakytą po triumfo Karaliaus taurėje.

„Jis nori laimėti abu likusius titulus, – 15min pasakoja R.Šmitas. – Bet sako, kad turime juos užsidirbti. Turime žaisti labai gerą krepšinį, būti kaip komanda, eiti iš rungtynių į rungtynes ir pabandyti juos laimėti.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/