Sportinis principas
Eurolygoje varžosi devynių Europos krepšinio lygų atstovai, nuo kito sezono prisijungs dešimtosios – Prancūzijos lygos atstovas Vilerbano ASVEL.
Nors sportinis principas nėra svarbiausias kriterijus siūlant vardinį kvietimą į Eurolygą, vis dėlto tai ir nėra paskutinis argumentas suteikiant jį. Būtent dėl šios priežasties naujoje Eurolygoje mes nematėme Prancūzijos atstovų ir neaišku, ar pamatysime Lenkijos komandą, iš kurių viena visada kviečiama į Eurolygos organizuojamą Europos taurės turnyrą.
Eurolygos vadovai nuolat deklaruoja, kad savo gretose norėtų turėti Londono atstovus, bet, būtent, dėl sportinio principo neskuba šio siekio realizuoti. Todėl konkrečios lygos atstovų rezultatų pagrindiniame Eurolygos turnyre įtakos suteikiant vardinį kvietimą vienai ar kitai komandai nuvertinti nereikėtų.
Pabandysime kiekvienos lygos atstovų pasirodymą naujoje Eurolygoje trejų metų laikotarpyje įvertinti statistiškai, pagal posakį: yra melas, didelis melas ir statistika. Vis dėlto, jeigu statistinių skaičiavimų kriterijai aiškūs ir taikomi nedidelių parametrų objektui, statistinė analizė padeda susidaryti pakankamai objektyvų vaizdą.
| Lyga | Atstovavimų skaičius | Atkrintamosios | Finalo ketvertas | ||
| Kartai | Procentas | Kartai | Procentas | ||
| Ispanijos | 12 | 7 | 58% | 3 | 25% |
| Turkijos | 9 | 6 | 67% | 4 | 44% |
| VTB | 6 | 4 | 67% | 3 | 50% |
| Graikijos | 6 | 5 | 83% | 1 | 17% |
| Lietuvos | 3 | 2 | 67% | 1 | 33% |
| Adrijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Vokietijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Izraelio | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Italijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
Procentas parodo, kaip efektyviai kiekvienos lygos atstovai realizuoja galimybes patekti į aukštesnį etapą. Ir matome, kad Lietuva vienintelė iš atstovaujamų vieno klubo – Kauno „Žalgirio“ – lygų sugeba konkuruoti su elitinėmis lygomis, turinčiomis Eurolygoje daugiau nei vieną atstovą. Be to, trims lygoms – Ispanijos, Turkijos bei VTB – atstovauja elitiniai Europos klubai Madrido „Real“, „Fenerbahče“ ir Maskvos CSKA, kurie visus trejus metus pateko į finalinį Eurolygos ketvertą ir tapo čempionais. Jų pasiekimai kažkiek iškraipo jų atstovaujamų lygų rezultatus Eurolygoje.
Negali kilti jokios abejonės, kad lyga, savo čempionate turinti elitinį Europos klubą, Eurolygoje yra verta daugiau nei vieno atstovo. Ir šis principas galioja. Visos šios lygos į Eurolygą deleguoja daugiau nei po vieną klubą. Šiuo atveju klausimas būtų, kiek minėtoms lygoms apskritai turėtų atstovauti klubų. Tokiame kontekste darosi įdomu, kaip lygų rezultatai atrodo atmetus trijų elitinių klubų pasirodymus.
| Lyga | Atstovavimų skaičius | Atkrintamosios | Finalo ketvertas | ||
| Kartai | Procentas | Kartai | Procentas | ||
| Ispanijos | 9 | 4 | 44% | 0 | 0% |
| Turkijos | 6 | 3 | 50% | 1 | 17% |
| VTB | 3 | 1 | 33% | 0 | 0% |
| Graikijos | 6 | 5 | 83% | 1 | 17% |
| Lietuvos | 3 | 2 | 67% | 1 | 33% |
| Adrijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Vokietijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Izraelio | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Italijos | 3 | 0 | 0% | 0 | 0% |
Tokiu atveju, geriausiai atrodo Graikijos, Turkijos bei Lietuvos lygų atstovų rezultatai. Trečiasis Graikijos lygos atstovas Eurolygoje atkrenta automatiškai ir ne dėl skandalų su „Olympiakos“ bei „Panathinaikos“. Tiesiog kiti Graikijos klubai ignoruoja Eurolygos turnyrus ir kviesti juos į Eurolygą būtų komandų besirenkančių Europos taurės turnyrą, nepaisant FIBA spaudimo, moralinis pažeminimas.
Tai būtų žingsnis, kuris Eurolygos prestižui, pirmiausia, Europos taurės turnyrui, padarytų nepataisomą žalą. Turkijos klubai abejonių kelia ne tik dėl savo nestabilios finansinės situacijos, bet ir dėl rezultatų Eurolygoje, kurie pateiktose lentelėse neatsispindi. Šiuo aspektu įdomūs yra prasčiausiai sezone pasirodžiusių turkų klubų rezultatai:
| Sezonas | 2016/2017 | 2017/2018 | 2018/2019 |
| Vieta | 12 | 16 | 16 |
Nekyla jokių abejonių, kad pagal sportinį principą, atsižvelgiant į trejus pastaruosius metus, pirmas kandidatas padidinti savo atstovų skaičių Eurolygoje yra LKL. Tačiau kitame sezone mažiausiai du klubus turės Vokietija, trečią vietą norėtų gauti VTB, vardinio kvietimo siekia ir Adrijos lygos atstovai. Pažiūrėkime, kaip trijuose Eurolygos sezonuose atrodė lygos, kurioms atstovavo tik viena komanda bei VTB be CSKA.
| Lyga | 2016/2017 | 2017/2018 | 2018/2019 |
| VTB | 15 | 8 | 13 |
| Lietuvos | 10 | 6 | 8 |
| Adrijos | 9 | 14 | 15 |
| Vokietijos | 13 | 12 | 11 |
| Izraelio | 14 | 10 | 10 |
| Italijos | 16 | 15 | 12 |
„Žalgirio“ rezultatai Eurolygoje tarsi rodo, kad būtent LKL komanda labiausiai nusipelnė vardinio Eurolygos kvietimo. Šiame fone Belgrado „Partizan“ pretenzijos, negebančios prasibrauti į Adrijos lygos, kurios čempionai yra Eurolygos autsaideriai, finalą, sportiniu principu atrodo nerimtai.
VTB klubų solidūs biudžetai nedaro jų rimtais pretendentais ne tik į finalinį ketvertą, kaip parodė trejų metų jų dalyvavimas Eurolygoje, bet kelia ir abejonių, kad šios lygos trečias atstovas galėtų tapti rimtu konkurentu kovoje dėl patekimo į aštuntuką. Vokietijos lygos atstovų geriausias rezultatas per trejus metus yra 11 vieta. Ir trečio klubo Vokietijos klubo pakvietimas į Eurolygą, net jeigu tai Berlyno ALBA, sportiniu principo aspektu būtų keistas.
Lojalumo kriterijus
Nutekinta informacija ir paskelbta, kad „Rytas“ gavo pasiūlymą siekti vardinio kvietimo į Eurolygą, buvo gegužės 26 dieną. Pats klubas pranešimą, kad sieks vardinio kvietimo, paskelbė tik kitą dieną.
Žiniasklaidoje buvo deklaruota, kad Eurolyga tokių pasiūlymų neteikia, o tik juos svarsto. Šiuo atveju galima ir suabejoti, nes pasiūlymas galėjo būti neoficialus. Galimi tik du variantai. Pirmas, „Rytas“, siekdamas pritraukti potencialių rėmėjų paramą, sukėlė sau palankų informacinį triukšmą. Antras, Eurolyga, turėdama labai ribotą priimtinų kandidatų skaičių į vardinį kvietimą, priminė „Rytui“, jog ir jis gali į jį pretenduoti.
Pirmas variantas. Pastaruoju metu „Ryto“ klubo vadovybėje bei tarp savininkų vyrauja chaosas, tad kas galėtų sukelti klubui palankų informacinį triukšmą su blefo elementais, – visiškai neaišku. Gegužės 27 d. pranešimą, kad „Rytas“ pretenduoja į vardinį Eurolygos kvietimą, paskelbė jo generalinis direktorius Julius Sarapinas.
Tai tikrai yra tas žmogus, kuris suinteresuotas ir gali sugeneruoti palankų informacinį triukšmą „Ryto“ klubui. Tačiau jis yra tik samdomas darbuotojas, kuris vargu ar gali savarankiškai skleisti melagingą informaciją apie gautą Eurolygos pasiūlymą dalyvauti kovoje dėl vardinio kvietimo. Apskritai, jei informacija apie Eurolygos pasiūlymą yra blefas – tai ji gali stipriai pakenkti klubo santykiams su Eurolygos vadovybe. Todėl mažai tikėtina, kad dėl labai abejotinos naudos „Rytas“ rizikuotų susilpninti savo pozicijas Eurolygos vadovybės atžvilgiu.
Antras variantas. Gegužės 26 d. „Rytas“ iš tiesų gavo Eurolygos pasiūlymą iš Eurolygos dalyvauti kovoje dėl vardinio kelialapio. Gegužės 24 d. „Rytas antrą kartą įveikė „Neptūną“ ir pateko į LKL finalą. Pagal sportinį principą „Rytas“ nebepralaimi nė vienam iš savo konkurentų ar net lenkia juos.
Jau buvo minėta, kad LKL atstovaujama „Žalgirio“ yra viena iš efektyviausiai išnaudojančių savo galimybes Eurolygoje lygų. Donatas Urbonas straipsnyje „Ryto“ sugrįžimas į Eurolygą: intriguojančios svajonės galimybė ir įtakingi konkurentai“ puikiai atskleidė, kodėl Eurolygai neįdomūs klubai iš Rusijos bei Turkijos. Jau anksčiau buvo paaiškinta, kodėl jokių galimybių į Eurolygą patekti neturi Graikijos klubai.
Prie jau pateiktų straipsnyje ir D.Urbono argumentų reikėtų pridurti, kad potencialiems Eurolygos rėmėjams iš Vakarų dėl politinių bei ekonominių priežasčių vidutiniu laikotarpiu nei Rusijos, nei Turkijos ir juo labiau Graikijos rinkos, nėra itin įdomios. Komerciniu požiūriu Lietuva nusileidžia ir Adrijos, ir Vokietijos lygoms. Tačiau tiek vienos, tiek kitos lygos kandidatų atžvilgiu Vilniaus „Rytas“ turi neabejotinų pranašumų.
Vokietijos lyga. Miuncheno „Bayern“ gavus vardinį kvietimą, Berlyno ALBA į Eurolygą gali patekti tik patekusi į Vokietijos lygos finalą su „Bayern“ arba tapusi Vokietijos čempione. Kitaip išeitų, kad Vokietijos lygos atžvilgiu Eurolyga gerbia sportinį principą, tuo tarpu savo viduje jį visiškai ignoruoja.
Labiau tikėtinas variantas, kad Berlyno komandai negavus vietos kaip Vokietijos lygos atstovui, ypač čempiono titulą laimėjus Miunchenui, kitos dvi Vokietijos komandos būtų išbrokuotos, kaip neatitinkančios Eurolygos formalių kriterijų. Ir kvietimą atstovauti Vokietijai gautų Berlyno ALBA. Juo labiau, kad dėl čempiono titulo su Miuncheno bei Berlyno komandomis varžosi dviejų Žemutinės Saksonijos rajonų centrų komandos, kurių viename gyvena daugiau nei 160 000, o kitame daugiau nei 31 000 gyventojų.
Adrijos lyga. Šioje lygoje varžosi šešių buvusios Jugoslavijos valstybių klubai. Todėl visai logiška būtų Adrijos lygai Eurolygoje duoti daugiau nei vieną vietą.
Tačiau antrą vietą atiduoti Serbijos ir juo labiau Belgrado klubui būtų didelis nesusipratimas. Tik Belgrado „Partizan“ atstovai gali manyti, kad du gana silpni Belgrado klubai, geriausiu atveju, galintys pakovoti dėl patekimo į atkrintamąsias, Eurolygoje neatrodytų absurdiškai. Vilniaus variantas Eurolygai patrauklesnis turėtų būti ne tik už antrą, Belgrado, bet ir už Podgoricos klubą. Teiginiai apie didžiulę serbų įtaką Eurolygoje kelia rimtų abejonių. Taip pat mažai tikėtina, kad Adrijos lyga, negavus vardinio kvietimo nei serbams, nei juodkalniečiams, pradėtų konfliktuoti su Eurolyga.
Vilniaus „Rytas“ buvo vienas iš dviejų klubų, nedalyvaujančių pagrindiniame Eurolygos turnyre, besąlygiškai ją parėmęs konflikte su FIBA.
Pirmasis, Tony Parkeris Vilerbano ASVEL jau gavo iš Eurolygos vardinį kvietimą dvejiems metams. Vardinis kvietimas „Rytui“ parodytų, kad Eurolyga vertina lojalumą ir to nepamiršta. Vardinis kvietimas „Rytui“ būtų realus Lietuvos krepšinio, pirmiausia „Žalgirio“ organizacijos, pasiekimų įvertinimas. Tokiu žingsniu Eurolyga pademonstruotų, kad prioritetą teikia ilgalaikiams perspektyviems projektams. Vilniaus „Ryto“ ištikimybė Eurolygai ir „Žalgirio“ demonstruojami rezultatai, ne tik sportiniai, Lietuvos klubą kovoje dėl vardinio kvietimo daro favoritu.
