Tačiau taip buvo ne visada ir kai kurie bendri skirtingų kompanijų šedevrai gali nustebinti dėl savo inžinerijos paslapčių. Štai penki įdomūs atvejai, apie kuriuos žino ne visi automobilių entuziastai.
„Volvo“ ir „Yamaha“
Su „XC90“ visureigiu JAV rinkos vairuotojams įtikti norėję švedai privalėjo savo variklių gamą papildyti tos šalies vairuotojams reikalingais V8 agregatais. Tačiau pristigę turimų žinių bei patirties „Volvo“ nusprendė kreiptis pagalbos į „Yamaha“ – motociklų bei variklių specialistus iš Japonijos.
„Yamaha“ kartu su švedais suprojektavo 4,4 litro V8 atmosferinius motorus, kurie buvo montuojami „Volvo XC90“ bei „S80“ modeliuose. Tai buvo galingi, patikimi ir sąlyginai kompaktiški varikliai, o dėl paskutinės savybės jie galėjo būti montuojami skersai.
„Audi“ ir „Porsche“
Galima sakyti, kad laukinių universalų segmento idėjiniai autoriai yra bendrovė „Audi“. Tačiau itin greito ir šiandien jau labai brangaus „RS2“ jie nebūtų sutvėrę be „Porsche“ inžinierių pagalbos.
Vyrukai iš Štutgarto padidino universalo variklio galingumą, taip pat aprūpino jį „Porsche“ veidrodėliais, ratlankiais bei stabdžiais. Tokia unikali istorija šiems „RS2“ universalams suteikė didelį potencialą klasikinių automobilių rinkoje – iki tokio statuso bendram „Audi“ ir „Porsche“ kūriniui liko tik keli metai.
„Porsche“ ir „Subaru“
Tai – vienas mažiau žinomų „Porsche“ projektų. Gamindami trečios kartos „Subaru Legacy“ japonai nusprendė sukurti rečiausią bei unikaliausią tokio modelio versiją ir tokiai partnerystei pasirinko egzotiškuosius „Porsche“.
„Subaru Legacy Blitzen“ vardu pakrikštyti sedanai bei universalai gavo visus galimus privalumus, galingiausius variklius gamoje bei vokiečių suprojektuotą išorės bei vidaus apdailą.
„Alfa Romeo“ ir „Nissan“
Italų automobilių skulptoriais vadinami „Alfa Romeo“ sukirto rankomis su „Nissan“. Abi bendrovės parodyti ambicijas ir sukurti tokį automobilį, su kuriuo nukonkuruotų „Volkswagen Golf“ fenomeną. Ir jeigu tai būtų buvęs itališko stiliaus ir japoniškos inžinerijos derinys, galbūt kompanijos būtų raškiusios gardžius tokio projekto vaisius.
Tačiau įvyko priešingai: „Nissan“ rūpinosi dizainu, o „Alfa Romeo“ – inžinerija. Tokios keistos kolaboracijos rezultatas – „Arna“ modelis, neradęs vietos automobilių pramonėje. Vizualiai šis hečbekas jau buvo pasenęs vos nuriedėjęs nuo serijinės gamybos konvejerio.
„Mitsubishi“ ir „AMG“
Šiomis dienomis „AMG“ yra žinoma, kaip po „Mercedes-Benz“ sparnu priglausta sportinių modelių divizija. Tačiau prieš daugiau nei tris dešimtmečius ši bendrovė turėjo daugiau laisvės, o projektų nutarė ieškoti net ir tekančios saulės šalyje – Japonijoje.
„Mitsubishi“ susidomėjo vokiečių galimybėmis ir taip gimė retas keli mažai žinomai modeliai: „Debonair AMG“ bei „Galant AMG“. Visgi, „AMG“ specialistų indėlis nepadėjo išjudinti šių modelių pardavimų, o patobulinta „Galant“ versija greitai išnyko galingojo „VR-4“ modelio šešėlyje.
