Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 17, 11:55

Ar Z kartai reikės nuosavo automobilio?

Net ir solidžiai uždirbdami bei turėdami nuosavą automobilį jaunuoliai abejoja, ar jis atsipirks, ir nemato prasmės leisti pinigų vis brangstantiems degalams.
Z karta
Z karta / 123rf.com nuotr.

Tokios tendencijos aiškėja iš visuomenės judumo įpročių tyrimo, kurį Lietuvoje „Bolt“ užsakymu šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Syno“. Jo metu buvo apklausti 500 automobilių savininkų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Palyginus jaunesnės nei 30 metų vairuotojų auditorijos atsakymus su likusiais, ryškėja visai kitoks požiūris į keliones mieste. Ekspertai tai aiškina ne vien jaunatvišku imlumu naujovėms – įtakos turi ir pragmatiškesnis požiūris į asmeninius finansus, o KTU profesorė įžvelgia visuomenę pagaliau išsivadavus iš sovietinio deficito stigmų.

Daugiausia jaunų žmonių (39,4 proc.) sako, kad galėtų savo mieste išsiversti be nuosavo automobilio. Palyginimui, vyresnėje auditorijoje taip mąstančių kur kas mažiau (27,6 proc.). „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius sako, kad miestuose gyvenantys jauni žmonės nebesuvokia nuosavo automobilio kaip savarankiškumo ar statuso ženklo.

„Bet kuris Vakarų Europoje gyvenęs jaunuolis pasakys, kad tai daugiau galvos skausmas nei transporto priemonė“, - sako jis, – „O vyresni žmonės apie tai nesusimąsto ir elgiasi pakankamai inertiškai – tyrimas rodo, kad mėnuo be automobilio mieste didžiajai daliai vairuotojų yra tiesiog neįsivaizduojamas“.

Nukarūnuotas automobilis – didelių pokyčių visuomenėje įrodymas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr. Rosita Lekavičienė, tyrinėjanti Z kartą ir vartotojų psichologiją, mano, kad automobilio svarba jaunesnei auditorijai mažėja dėl didesnių galimybių skirtingose gyvenimo sferose ir galutinai nykstančių posovietinės visuomenės pėdsakų.

„Ilgus dešimtmečius gyvenant uždaroje visuomenėje ir patiriant didelį prekių deficitą, statusas buvo pabrėžiamas būtent per daiktus, visų pirma – įsigytu automobiliu. Ir ne tik: vyresnioji karta tikrai prisimena, kai aukštą statusą rodė ir „importinė“ apranga, baldai, galimybė išvykti į užsienį”, - teigia dr. R. Lekavičienė. Pasak jos, dabartinė situacija yra kardinaliai priešinga – prekių pasiūla didžiulė ir sienos atviros. Be to, įmonėse vis dažniau linkstama prie plokštesnės struktūros, t.y., statusas nebėra svarbus. Dar daugiau – neretai labai daug uždirbantys ar aukštas pareigas užimantys asmenys kaip tik stengiasi neišsiskirti iš aplinkinių savo apranga bei automobiliu. Ir atvirkščiai: automobilio demonstravimas ir akcentavimas šiandien reiškia, kad tai praktiškai vienintelis to žmogaus „pasiekimas”.

Tyrimo duomenys patvirtina, kad Z karta racionaliau žvelgia ir į patį automobilio pirkimą. Nepaisant to, kad miestuose gyvenančio jaunimo pajamos (vienam asmeniui namų ūkyje) dauguma atvejų nesiskiria arba yra net didesnės už vyresnių žmonių, vos 5,5 proc. jų sako pirkę naują automobilį iš salono, kai likusioje auditorijoje naują automobilį rinkosi žymiai dažniau (16,9 proc.).

Miestų ateitis pagal paspirtuku važiuojančią Z kartą

Natūralu, kad jaunimas palankiau vertina ir dažniau renkasi visas alternatyvas nuosavam automobiliui, ypatingai ryškus atotrūkis keliaujant el. paspirtukais (+14,4 proc.) ir dviračiais (+18,7 proc.).

„Šalia ekologijos, sveikos gyvensenos ir kitų šiai auditorijai svarbių faktorių, egzistuoja ir pats pagrindinis. Mieste galima ir žymiai patogiau keliauti be nuosavo automobilio. Tai, kaip šią paprastą formulę greitai išmoko jaunuoliai, yra pavyzdys ir likusiai miestų auditorijai“, - įsitikinęs A. Pacevičius. Jo teigimu, šiai visuomenės daliai senstant ir užimant dominuojančią padėtį, turėtų keistis ir judumo miestuose struktūra. Mažės inercijos renkantis kaip keliauti ir alternatyvos automobiliams – pavežėjimas, trumpalaikė nuoma, dviračiai, paspirtukai – ilgainiui ims dominuoti.

Dr. R. Lekavičienės nuomone, nėra visai tikslu sakyti, kad tai susiję tik su mažesne vartojimo inercija arba su investicijos į automobilį pasvėrimu.

„Investiciją pasveria ir vyresni žmonės, tačiau gatvėse ant el. paspirtukų matome beveik vien jaunus žmones. Ir tai susiję su tuo, kad jauni žmonės apskritai lengviau mokosi ir įsimena, geriau skirsto dėmesį, kai reikia manevruoti gatvėse, lengviau rizikuoja bei nori išbandyti naujus dalykus, lyginant su vyresniaisiais. Visa tai yra svarbūs alternatyvos automobiliui veiksniai. Be to, gaunama ir papildomų naudų – sutaupytus pinigus galima išleisti pramogoms ar pan., be to, atkrenta kamščių problema“, - reziumuoja profesorė.

Pasak jos, tikėtina, kad ateityje dalis paspirtukininkų padės šią transporto priemonę į šoną dėl pvz. kintančios fizinės būklės, blogesnio dėmesio paskirstymo, prastėjančio reagavimo laiko ir pan. Vis dėlto, naujųjų transporto priemonių naudotojų amžiaus vidurkis ilgainiui bus didesnis, nei dabartiniu metu, ir tai visų pirma bus susiję su jauname amžiuje suformuotais įgūdžiais ir įpročiais.

Norėtų pamiršti kelią į degalinę

Nepaisant mažesnio prisirišimo prie nuosavo automobilio, šias nuostatas tyrėjams įvardiję jaunuoliai – tai automobilių savininkai. Pasak A.Pacevičiaus, retai naudojamo automobilio beprasmybė veikiausiai kaitina ne vieno šios kartos atstovo galvą. 35 proc. jų teigia, kad automobilio kaina gyvenant mieste neatsiperka, dar beveik 40 proc. – abejoja.

„Vis daugiau miestų gyventojų užduoda sau šiuos racionalius klausimus apie būtinybę turėti asmeninį ar šeimos automobilį, tiesiog jaunam žmogui jie kyla natūraliau – planuojant savo ateitį, norint patenkinti įvairesnius vartojimo poreikius ir gyventi įdomų visavertį gyvenimą. Anksčiau įprasta koncepcija darbas-kamštis-namai šiandien mažai kam patraukli“, - šypsosi A.Pacevičius.

Pragmatišką Z kartos poziciją rodo ir priežastys, kodėl automobilis paliekamas stovėti: 45 proc. jaunesnių žmonių tą daro dėl degalų kainų, 37 proc. nesinori laiko leisti transporto spūstyse. Palyginimui, degalų kainos nuo kelionių savo automobiliu sustabdo vos 26,3 proc. vyresnių respondentų, spūstys – 25,8 proc. Pastarajai auditorijai žymiai svarbesnės priežastys – parkavimo vietų trūkumas bei jų kainos.

Vistik profesorei dr. R. Lekavičienei atrodo, kad automobilio eros saulėlydžiui visuomenė nėra pasiruošusi, veikiausiai galime kalbėti apie jo vaidmens pokytį.

„Jei apie automobilio naudą paklaustumėte pirmo sutikto, greičiausiai išgirstumėte tokį atsakymą: automobilis leidžia greitai ir nepriklausomai nuvykti į norimą vietą. Visgi gyvendamas didesniame mieste jaunas žmogus atranda ir kitas alternatyvas, pvz. el.paspirtukus, dviračius, kurie patenkina tą patį poreikį – greitai ir nepriklausomai, ir tai kainuoja pigiau, nes atkrenta automobilio parkavimo kaštai, parkavimo vietos paieška ir pan. Visgi turbūt netikslu sakyti, kad abejojama automobilio nauda. Tiesiog automobilis dažniau naudojamas tolimesnėms kelionėms arba tuomet, kai yra netinkamos oro sąlygos ar pan. Automobilis – kaip atsarginis variantas“, - sako dr. R.Lekavičienė.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas