Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 05 13, 08:00

Apgautas automobilio su atsukta rida pirkėjas: pardavėjai mus apgaudinėja, o valstybė negina

Skaitytojas Kęstutis (vardas pakeistas) per karantiną Kauno automobilių turguje įsigijo naudotą „Mazda 5“. Tačiau, akivaizdu, kad pardavėjas jį apgavo: pardavė automobilį su atsukta rida. Lietuvoje už tokį elgesį galima sulaukti ir nuobaudų. Dėkojame skaitytojui už tai, kad pasidalijo savo patirtimi.
Vienatūris „Mazda 5“ (asociatyvinės nuotr.)
„Mazda 5“ vienatūris

Temą siūlykite gazas@15min.lt

Kęstutis nusipirko „Mazda 5“, įsigijo ją Kauno automobilių turguje. Rida – 206 000 km. Taigi „įprastinė“, dominuojanti daugelyje naudotų automobilių skelbimų.

Asm. albumo nuotr./Alyvos keitimo įrašas, darytas 2018 m. su ridos registravimu
Asm. albumo nuotr./Alyvos keitimo įrašas, darytas 2018 m. su ridos registravimu

„Po pirkimo valiau automobilį. Ir radau serviso pažymą, kad variklio alyva keista Olandijoje, kai rida jau buvo 302 000 km... (nors ir neaiškiai, bet matosi data 2018.12.15). Tuomet patikrinau automobilio istoriją CAR VERTICAL svetainėje. Joje radau duomenų, kad jau 2018 metais rida siekė 300 000 km“, – nusivylęs pasakojo Kęstutis.

„carVertical“ ataskaitos fragmente matyti, kad rida buvo atsukta 2020 m. kovo mėnesį: ridos šuolis 100 000 km žemyn. Tuo metu automobilis įregistruotas Lietuvoje.

Asm. albumo nuotr./carVertical duomenys apie automobilio ridą
Asm. albumo nuotr./carVertical duomenys apie automobilio ridą

Kęstutis paskambino į „Regitrą“, nes juk šioje įmonėje, registruojant pirkinį, užfiksuota tik 210 000 km rida.

„Ar jums nekilo abejonių ar noro patikrinti, kokia rida paskutinį kartą buvo registruota Olandijoje?“ – klausė Kęstutis.

„Regitra“ atsakė, kad tokių funkcijų neįpareigota atlikti.

„Manau, jie turėtų įstatymiškai būti įpareigoti tikrinti, kokia paskutinė rida buvo užsienio valstybėje. Ir, jei rida kelia įtarimų, paprasčiausiai neregistruoti automobilio arba tiesiog perduoti policijai. Spraga įstatymuose“, – apibendrino savo liūdną patirtį naudoto automobilio pirkėjas.

„Jaučiu pyktį, graužatį, nepasitikėjimą. O kodėl taip yra? Aš, kaip ir daugelis, jaučiu, kad valstybė negina mūsų, paprastų žmonių“, – rėžė Kęstutis.

Kaip pildoma pirkimo-pardavimo sutartis

Automobilio pardavėjas Pirkimo-pardavimo sutartyje turi nurodyti teisingus duomenis: ridą, defektus, jam žinomus eismo įvykius. Jei pardavėjas meluoja, nuslepia jam žinomus defektus, teisme tai įrodžius, galima reikalauti grąžinti pinigus. Štai pavyzdys, kaip tai vyksta – pirkėjas atgavo pinigus už Mazda su variklio defektu. O čia galite skaityti apie tai, kaip naudoto automobilio pirkėją gina Civilinis kodeksas.

Už ridos atsukinėjimą Lietuvoje gresia bausmės.

Plačiau apie jas skaitykite čia: Automobilių ridos atsukinėjimo mastai Lietuvoje: kai kurių kilometražas sumažėja daugiau nei 500 tūkst.

Tiesa, Lietuvos policijos duomenimis, 2018 m. policijos buvo fiksuoti ir pradėti tyrimai dėl 5 ridos klastojimo atvejų.

Remiantis turimais duomenimis, 2016 metais Ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų dėl transporto priemonės ridos suklastojimo užregistruotas vienas atvejis. 2017 metais – 8. Statistika apie klastotojų nebaudžiamumą pasako daug.

Pardavėjo elgesys

Beje, apie sandorio skaidrumą daug pasako pardavėjo elgesys.

„Pirkdamas automobilį nusivežiau savo atsišviestą Pirkimo-pardavimo blanką, kurį planavau užpildyti su pardavėju. Bet jis pasiūlė palikti jam savo duomenis ir atvažiuoti kitą dieną tik popierių atsiimti.

Nes mašina ant firmos užrašyta.

Asm. albumo nuotr./Pirkimo-pardavimo sutarties fragmentas
Asm. albumo nuotr./Pirkimo-pardavimo sutarties fragmentas

Kitą dieną pasiėmiau popierius.Tik namuose pamačiau, kad sutarties apačioje mažomis raidytėmis parašyta, jog pirkdamas mašiną ją apžiūriu ir pretenzijų neturiu. Ten kur neva sąlygos surašytos.

Jis taip nori teisiškai apsidrausti (teisme tokia pastaba negalioja – red. past.). Nors šiaip ne taip išprašau pasirašyti ant akto, kad rida neatsukta ir automobilis įvykių neturėjęs.

Labai paslaugus ir nuolankus senyvo amžiaus vyrukas...

Aišku, pasirašė tas asmuo, kuris man aprodė automobilį, atidavė raktus ir paėmė pinigus. Tai buvo ne firmos direktorius ar savininkas, bet jo kolega. Labai paslaugus ir nuolankus senyvo amžiaus vyrukas.

Dar (vėliau) pastebėjau, kad ir pardavimo kaina parašyta mažesnė 350 eurų. Bet dėl to jau nesuku sau galvos“, – dėstė nuoskaudą Kęstutis.

Tiesa, jis paskambino pardavėjui ir pasakė, kad rado minėtą serviso lapelį, o ridą patikrino internete, bet pardavėjai apie tai nieko nenorėjo girdėti.

„Sakė, kad jis ridos nesuko ir nieko apie tai nežino. Aš patyriau finansinių nuostolių, nes Mazda 5 nusidėvėjimas apie 30 proc. didesnis. Pasiūlau sumažinti kainą 500 eurų. Bet jis vis tiek nieko nenorėjo girdėti.

Tiesa, pasiūlė: jei nori, grąžink mašiną, atiduosiu pinigus (ar tuos, kuriuos realiai mokėjau, ar įrašytus sutartyje?)“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nusipirko naudotą automobilį „be defektų“: pinigus išsireikalavo per teismą

Kęstutis morališkai jaučiasi blogai. Todėl jau nebenori pardavėjo akyse matyti. Šią savaitę servise keičia purkštukus, variklio diržą ir t.t.

„Juk reikia daryti servisą bent kas pusę milijono kilometrų“, – juokauja.

„carVertical“: ridos atsukinėjamos vidutiniškai 30 proc., populiariausi BMW

Pasak „carVertical“ Inovacijų ir produktų vadovo Arno Vasiliausko, skaitytojui nutikusi istorija iliustruoja dažną situaciją Lietuvoje. „carVertical.lt“ duomenimis, šalyje bent kas trečias naudotas automobilis parduodamas su suklastota rida. Atsukimo vidurkis – 71,5 tūkst. km. Skaičiuojama, kad žmonės už tai permoka apie 15–20 proc. tikrosios automobilio vertės.

Odometro atsukimo vidurkis – 71,5 tūkst. km.

Kiek neįprasčiau čia skamba tik automobilio markė – „Mazda“, nes vietiniame ridų klastojimo čempionate ryškiai pirmauja BMW, o iš paskos seka kiti Vokietijos gamintojai: „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes-Benz“.

Pasak A.Vasiliausko, dar didesnį nerimą kelia tendencija, kad dažnu atveju klastotojai odometro parodymus falsifikuoja tada, kai automobilis remontuojamas siekiant nuslėpti patirtą avariją ar kitokią žalą, kuri pirkėjo akyse numuštų kainą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Automobilių perpardavinėtojai: ką apie juos reikia žinoti

Asmens duomenų apsauga daro meškos paslaugą

„Nors už ridos klastojimą Lietuvoje gresia netgi kalėjimas, realybėje apynasris sukčiautojams nelabai veikia: apgauti žmonės retai rašo pareiškimus policijai, o nustatyti, kokioje šalyje įvykdytas nusikaltimas, ir pagauti kaltuosius sudėtinga.

Tačiau tai nėra išskirtinai tik Lietuvos problema. Manoma, kad visame pasaulyje nuo trečdalio iki pusės dėvėtų automobilių rida yra suklastota. Pvz., Vokietijoje ridos duomenys laikomi privačia informacija, todėl juos saugo įstatymas. Austrijoje, Šveicarijoje situacija panaši, taigi susiduriame su paradoksu – asmens duomenų apsauga trukdo apsaugoti automobilių pirkėjus nuo nesąžiningų pardavėjų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Užkliuvo BMW serviso knygos įrašai viena ranka: ar tai patikimas automobilio sveikatos rodiklis?

Skirtingos šalys taiko skirtingos įrankius kovai su sukčiais, mat vien teisinės priemonės – baudos ar kalėjimai – neveikia efektyviai“, – sako A.Vasiliauskas.

Valstybiniai registrai padeda kovoti su sukčiais

Pavyzdžiui, Belgija ir Nyderlandai turi valstybinius ridų registrus, kurie veikia kaip bendra sistema ir padeda užkirsti kelią ridos klastojimui bent jau tol, kol automobilis yra šalies viduje. Skandinavijoje labiau paplitusi praktika kovoti viešumu – priešingai nei Vokietijoje ar Austrijoje, teisėtas interesas pirkėjui žinoti tikrąją automobilio būklę ten nesiejamas su asmens duomenų apsauga.

„Kaip perkant dėvėtą automobilį netapti sukčių auka? Paprastai sakant, tikrinti, tikrinti ir dar kartą pertikrinti. Mūsų nuomone, tai pats efektyviausias būdas – susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie automobilio istoriją iš kiek įmanoma daugiau šaltinių.

Dažnai žmonės nusprendžia pasidomėti automobilio istorija tik jau sumokėję už jį pinigus, bet mes raginame tai daryti dar paieškų etape. Juk nereikia niekur važiuoti ar gaišti laiko – automobilio istorijos ataskaitą internete gausite per keliolika akimirkų.

Francisco Milan nuotr./Arnoldas Vasiliauskas, „carVertical“ inovacijų ir produktų vadovas
Francisco Milan nuotr./Arnoldas Vasiliauskas, „carVertical“ inovacijų ir produktų vadovas

Nors vis daugiau paskirų valstybių oficialios institucijos atveria savo duomenis vartotojams, svarbu nepamiršti, jog tai – tik toje šalyje užfiksuoti odometro parodymai, avarijos ir kiti faktai. Jeigu dėvėtas automobilis atvežtas iš kitos šalies (apie 80 proc. atvejų Lietuvoje), svarbu gauti kuo daugiau tarptautinių duomenų“, – dėsto A.Vasiliauskas.

Patarimas: ieškokite „kabliukų“

Kuo daugiau informacijos surinksite, tuo daugiau „kabliukų“ aptiksite. O tada būtinai paprašykite, kad pardavėjas juos paaiškintų. Taip netrukus susidėlios bent jau apypilnis automobilio istorijos paveikslas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Svarbu renkantis naudotą automobilį: kurie modeliai nuvertėja labiausiai?

Toks ir yra pagrindinis duomenų bazių, kuriose (kartais už pinigus, o kartais ir už dyką) galima patikrinti automobilio istoriją tikslas – kad žmogus be jokių išlygų žinotų, ką perka: ne tik kokia reali mašinos vertė, bet ir ar sėsdamas prie vairo jis rizikuoja savo ir artimųjų sveikata, o gal net gyvybe.

„Regitra“: mūsų tikslas, kad į eismą patektų saugios ir legalios transporto priemonės

Pasak įmonės „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistės Emilijos Bardauskienės, pagrindinis transporto priemonių registracijos tikslas yra užtikrinti, kad į eismą patektų tik saugios ir legalios transporto priemonės. Būtent iš šio siekio kyla reikalavimai, kokią informaciją „Regitra“ tikrina šios procedūros metu.

Taigi, registruojant automobilį, įmonės darbuotojai įvairiose duomenų bazėse tikrina duomenis apie tai, ar transporto priemonė turi galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą, ar nėra paskelbta jos arba dokumentų paieška, ar identifikacinis numeris (VIN) nėra suklastotas bei kt.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Regitra“: kaip patikrinti iš užsienio atvežto naudoto automobilio istoriją?

Registruojant transporto priemonę registre kaupiami tie duomenys, kurie yra reikalingi identifikacijos tikslais. Pavyzdžiui, įrašoma automobilio kategorija, spalva, sėdimų vietų skaičius, degalų tipas ir kt. Be abejo, svarbu žinoti ir tai, kas yra atsakingas už transporto priemonę, tad į registrą įvedami ir jos savininko bei valdytojo duomenys. Kaupiama ir ta informacija, kuri yra reikalinga kitoms suinteresuotoms institucijoms. Pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami duomenys apie transporto priemonių pardavimo sumas.

Ridos rodmenis fiksuoja techninių apžiūrų stotys

Kalbant konkrečiai apie faktinius automobilio odometro duomenis, sako E.Bardauskienė, jie Lietuvoje yra fiksuojami techninės apžiūros metu, kuri atliekama dar prieš automobilio registraciją. Taigi, šiuo metu šios informacijos „Regitra“ papildomai registre nefiksuoja.

Žinia, registruojant iš užsienio įvežtą transporto priemonę, privalomoji techninė apžiūra, kuri atlikta Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, gali būti pripažinta ir Lietuvoje. Tad įmonė kaupia tik šių transporto priemonių ridos duomenis, kurie yra perduodami Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai.

Egzistuoja EUCARIS sistema, kurioje Lietuva ir kitos ES šalys keičiasi duomenimis apie jų šalyse įregistruotų transporto priemonių techninius parametrus, tačiau tarp jų nėra ridos duomenų.

Ką būtina žinoti perkant automobilį?

Prieš perkant automobilį visada patariama atlikti namų darbus, kurie padės apsaugoti savo interesus. Šie namų darbai apima ne tik informacijos patikrą, bet ir teisingą pirkimo–pardavimo dokumentų sudarymą.

Jei perkate Lietuvoje jau eksploatuotą transporto priemonę, Jūs galite naudotis „Regitros“ paieškos sistema. Joje galite patikrinti, ar automobilis neturi apribojimų: nėra areštuotas, įkeistas bei kt. Ar automobilis nėra ieškomas pareigūnų, galima pasitikrinti Policijos departamento duomenų bazėje.

Lietuvoje faktiniai automobilio ridos duomenys yra fiksuojami techninių apžiūrų metu, tad šiuos duomenis galima pasitikrinti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos interneto svetainėje.

Jei transporto priemonė perkama iš užsienio šalių, būdų sužinoti jo istoriją taip pat yra. Patikrinti planuojamą pirkti transporto priemonę galima kai kurių valstybių viešai prieinamuose registruose. Šių valstybių sąrašą rasite „Regitros“ interneto svetainėje.

Pirkėjo interesus saugo pirkimo–pardavimo sutartis

Pirkimo–pardavimo sutartis yra jūsų interesus saugantis dokumentas, kuris, kilus ginčui, teisme gali tapti ir pagrindiniu įrodymu. Tad perkant automobilį visada patariama išskirtinį dėmesį skirti šiai sutarčiai sudaryti, nes ją neretai vengia pasirašyti nelegalia veika užsiimantys asmenys. Rekomenduojama naudoti „Regitros“ pirkimo–pardavimo sutarties formą.

Sutartyje būtinai nurodykite ne tik tikslius duomenis apie pirkėją ir pardavėją, kainą, esamus automobilio defektus, bet ir ridą. Tai reikalinga tam, kad esant reikalui, galėtumėte pareikalauti atsakomybės už melagingus duomenis.

Pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik ši sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui: pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai. Taigi, tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.

Kiti naudingi „Regitros“ patarimai perkantiems automobilį

„Regitra“ pataria atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus – nesusigundyti per maža automobilio kaina. Mažesnė nei rinkos vertė gali rodyti, kad automobilis galbūt turi problemų. Taip pat nepamirškite išsaugoti ir pardavimo skelbimo. Tai – viešas pasiūlymas, kuriame pateikiama svarbi informacija. Pavyzdžiui, kad automobilis yra be trūkumų. Kilus ginčui, tai taps svarbiu įrodymu, jog pardavėjas nuslėpė informaciją.

Mažesnė nei rinkos vertė gali rodyti, kad automobilis galbūt turi problemų.

Be to, prieš pasirašydami sutartį, įsitikinkite, ar pardavėjas jums perduoda visus transporto priemonės dokumentus, du užvedimo raktelių komplektus. Taip pat visuomet rekomenduojama nuvežti perkamą automobilį ekspertų patikrai. Tokiu būdu išsiaiškinsite, ar transporto priemonė turi trūkumų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas