TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Biodegalų asociacija: „Nepagrįstus gąsdinimus vertiname kaip sprendimus turinčių priimti institucijų šantažą“

Biodegalai ir įprasti degalai
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / Biodegalai ir įprasti degalai
Šaltinis: 15min
0
A A

Sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas. Tuo tarpu ūkio subjektai ir asmenys, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, dezinformuoja visuomenę ir daro spaudimą valstybės institucijoms. Taip mano Biodegalų asociacija, kuri apie susiklosčiusią situaciją informavo Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas.

„Ažiotažas, kilęs dėl „eilinį kartą“ rekordines aukštumas pasiekusių degalų kainų, leidžia ūkio subjektams bei asmenims, suinteresuotiems didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, efektyviai skleisti dezinformaciją, susijusią su biodegalų vartojimu.  Kai kuriuos pasisakymus bei pagąsdinimus (pavyzdžiui, dėl to, kad Lietuvoje nebebus prekiaujama dyzelinu arba dėl grėsmės varikliams), mūsų nuomone, galima laikyti tikru sprendimus turinčių priimti institucijų šantažu“, – teigiama Biodegalų asociacijos rašte Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, jei Lietuva ketina laikytis savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, ji privalo didinti suvartojamų biodegalų dalį. Šiuo metu biodegalų suvartojimo lygis Lietuvos transporto sektoriuje nesiekia net 5 proc. bendro degalų suvartojimo, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/30/EB „Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte“ buvo numatyta, kad ES narės 2010 metais turėtų pasiekti apie 5,7 proc. biodegalų suvartojimą. Nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją padidino reikalaujamą biodegalų dalį iki 10 procentų 2020 metais.

Per keletą pastarųjų metų biodegalų gamyba Lietuvoje išaugo nuo 4-6 tūkst. tonų iki 200 tūkst. tonų per metu

„Siekiant užtikrinti Lietuvos, kaip ES narės, įsipareigojimų vykdymą ir pasiekti nustatytus planinius biodegalų suvartojimo rodiklius, svarbu imtis adekvačių priemonių. Atsižvelgiant į tai, manome, kad sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas M. Palijanskas.

Pasak jo, šis sprendimas naudingas valstybei, šalies biodegalų gamintojams ir žemdirbiams, auginantiems grūdus ir rapsų sėklas, iš kurių gaminami biodegalai. O juo nepatenkinti tie, kurie suinteresuoti didesniu importuojamų degalų ir naftos – pirmiausia rusiškos – vartojimu, nes kuo didesnį procentą degalų sudaro Lietuvoje pagaminti biodegalai, tuo mažiau jų reikia importuoti.  

„Ir priimant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, ir keičiant dyzelino standartą buvo plačiai diskutuojama su degalų ir automobilių gamintojais bei šios srities mokslo atstovais. Tik gavus jų patvirtinimą, kad galima visoje ES teritorijoje naudoti dyzeliną, atitinkantį naujus kokybės rodiklius, buvo priimtos nauja direktyva bei pakeistas dyzelino standartas. Todėl gąsdinimai dėl žalos, kuri neva gali būti padaryta dyzeliniams varikliams naudojant dyzelino standartą atitinkančius degalus, yra iš piršto laužti“ – teigia M. Palijanskas.

Pasak jo, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla jau tiekia degalinėms dyzeliną, kuriame yra 6,5-7 proc. biopriedų, ir prekyba juo bei vartojimas vyksta be jokių tariamų problemų, kuriomis buvo gąsdinami Lietuvos vartotojai. 

Visuomenė taip pat klaidinama, kad didesnė biodyzelino dalis dyzeline pabrangina šiuos degalus 4 centais už litrą. „Mokantiems skaičiuoti akivaizdu, kad pabrangimas gali sudaryti tik apie pusantro cento, ir jį iš esmės sąlygoja akcizo ir pridėtinės vertės  mokesčiai. Jeigu privalomai biodegalų daliai nebūtų taikomas akcizas, ją didinant dyzelino kaina atpigtų maždaug 1 centu“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas.

M. Palijanskas pabrėžė, kad investicijos į biodegalų gamybos didinimą užtikrina valstybės įsipareigojimų ES įgyvendinimą – tiek dėl ekologinių reikalavimų, tiek dėl biodegalų dalies bendrame mineralinių degalų suvartojime, taip pat didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir padeda apsisaugoti  nuo galimo šalių, disponuojančių energetiniais ištekliais, „energetinio šantažo“.

Per keletą pastarųjų metų biodegalų gamyba Lietuvoje išaugo nuo 4-6 tūkst. tonų iki 200 tūkst. tonų per metus, eksporto apimtys atitinkamai – nuo 10-15 mln. litų iki 500 mln. litų, grūdų ir rapsų sėklų supirkimas – nuo 10-20 tūkst. tonų iki 700 tūkst. tonų.  Šiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius išaugo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių, gamybai reikalingus grūdus ir rapsų sėklas parduoda ir pajamas gauna tūkstančiai Lietuvos ūkininkų ūkių. Vien biodegalų gamintojų sumokami mokesčiai per metus siekia kelias dešimtis milijonų litų.

„Biodegalų sektoriaus tiesioginė nauda Lietuvai yra akivaizdi.  Todėl biodegalų gamyba turėtų būti vertinama kaip svarbi ir prioritetinė pramonės šaka“, ¬– sako asociacijos vadovas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas