Šios bendrovės būstinė, įsikūrusi Vokietijos pietiniame Miuncheno mieste, yra įspūdingas kompleksas su „BMW keturių cilindrų“ (BMW-Vierzylinder) bokštais, didžiule gamykla, biurais ir muziejumi. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys Bavarijos žemės sostinėje – jos būstinėje ir fabrike dirba iš viso 41 tūkst. žmonių.
BMW, įkurta per Pirmąjį pasaulinį karą, išaugo į tarptautinę milžinę, turinčią gamyklų 14 šalių ir daugiau negu 116 tūkst. darbuotojų. Dabartinė jos pardavimų metinė apyvarta – apie 80 mlrd. eurų.
Mūsų dienomis BMW gamina automobilius ir motociklus; tarp bendrovei priklausančių prekių ženklų taip yra britų „Rolls-Royce“ ir „Mini“.
BMW lenkia savo varžovę „Daimler-Benz“ pagal parduodamų gaminių skaičių, o kita šio sektoriaus milžinė, VW, smarkiai nukentėjo dėl išmetamųjų dujų rodmenų klastojimo skandalo, todėl Bavarijos koncernas išlieka prabangių automobilių gamybos segmento lydere ir yra laikoma pažangiosios vokiečių inžinerijos simboliu.
BMW lenkia savo varžovę „Daimler-Benz“ pagal parduodamų gaminių skaičių.
„Tai puikūs gaminiai; džiaugsmas juos gaminti“, – sakė mėlyną kombinezoną vilkintis darbininkas Stefanas Eichbornas, prižiūrėdamas didžiules stakles, štampuojančias iš skardos automobilių kėbulų detales.
Tamsi karo metų istorija
Šios automobilių gamybos milžinės istorija prasidėjo daug neramesniais laikais – 1916 metų kovo 7 dieną. Tuo metu ji vadinosi „Bayerische Flugzeugwerke“ (Bavarijos lėktuvų gamykla) ir gamino lėktuvų variklius.
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai pralaimėjusiai Vokietijai buvo uždrausta gaminti lėktuvus, įmonė 1922 metais pakeitė pavadinimą ir tapo „Bayerische Motoren Werke“ (Bavarijos variklių gamykla).
BMW pasirinko propelerio pavidalo logotipą, primenantį jos šaknis aviacijos pramonėje, ir tradicines Bavarijos spalvas – baltą bei mėlyną.
„Gaminiai, dėl kurių BMW labiausiai žinoma mūsų dienomis, iš tiesų yra paskutiniai gaminiai, įtraukti į jos produkcijos asortimentą“, – sakė bendrovės istorikas Manfredas Grunertas.
Pirmasis motociklas ir lėktuvai
Pirmąjį motociklą BMW pagamino 1923 metais, o automobilių gamybą pradėjo 1928-aisiais. Pirmasis BMW automobilio modelis buvo „Dixi“ – pagal licenciją gaminama britiško „Austin 7“ kopija.
4-ajame dešimtmetyje įmonė pradėjo gaminti savo konstrukcijos automobilius, tokius kaip limuzinas „BMW 326“ ir sportinis automobilis „BMW 328“.
Į valdžią atėjus naciams BMW vėl įsitraukė į karo pramonę, vėl pradėjusi gaminti lėktuvų variklius.
Nuo 1939 metų bendrovė naudojo koncentracijos stovyklų darbo jėga, o karo pabaigoje kaliniai sudarė apie 50 proc. iš maždaug 50 tūkst. jos darbininkų. Tai buvo vienas tamsiausių epizodų per BMW istoriją, apie kurį ji pradėjo atvirai kalbėti tik 9-ajame dešimtmetyje.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai Vokietija buvo smarkiai sugriauta, bendrovė išgyveno, gamindama puodus ir keptuves.
Motociklų gamyba buvo atnaujinta 1948-aisiais, o automobilių – 1952-aisiais, bet jų sėkmė iš pradžių buvo ribota.
„6-ajame dešimtmetyje BMW turėjo didelių finansinių problemų, – sakė M.Grunertas AFP. – BMW nedalyvavo Vokietijos pokario ekonomikos stebukle.“
Startuolio dvasia
1959 metais šią įmonę ketino perimti jos pagrindinė varžovė „Daimler-Benz“, bet grupė akcininkų sukilo prieš tokį pasiūlymą.
Vienas iš jų, Herbertas Quandtas, garsaus pramonininko sūnus, atėjo į pagalbą ir investavo į bendrovę didžiules sumas.
„Be jo indelio BMW tebūtų paprasta „Daimler“ gamykla“, – pažymėjo M.Grunertas.
Rizikuoti nevengiančio „stipraus akcininko“ buvimas buvo esminis veiksnys, lėmęs bendrovės sėkmę.
Quandtų šeima tebėra didžiausia BMW akcijų valdytoja – jai priklauso 47 proc. bendrovės akcijų.
Konsultacinės bendrovės EY automobilių ekspertas Peteris Fussas sakė, kad rizikuoti nevengiančio „stipraus akcininko“ buvimas buvo esminis veiksnys, lėmęs bendrovės sėkmę.
Tačiau Quandtų vardas taip pat susijęs su tamsiausiu Vokietijos istorijos laikotarpiu.
Herberto tėvas Guentheris Quandtas buvo vienas iš pagrindinių Trečiojo reicho pramoninkų ir naudojosi konfiskuotu žydų turtu.
7-ajame dešimtmetyje BMW pradėjo leisti savo „Neue Klasse“ (Naujosios klasės) limuzinus, o 1965 metais buvo sugalvotas bendrovės reklaminis šūkis – „Tikras vairavimo malonumas“.
„Rover“ ir MINI
Nuo 8-ojo iki 10-ojo dešimtmečio bendrovė plėtėsi užsienyje. 1994 metais BMW įsigijo Britanijos „Rover“, bet ta bendrovė pasirodė esantis finansiškai neperspektyvi ir vėl buvo parduota 2000 metais.
Vis dėlto BMW pasiliko „Mini“ prekinį ženklą, kurį pavertė prestižiniu.
Bendrovė taip pat ėmėsi gaminti visureigius, kompaktinės klasės automobilius ir elektrinius automobilius i3.
Tuo metu, kai IT milžinės, tokios kaip „Google“ ir „Apple“, pradėjo žvalgytis į asmeninio mobilumo rinką, BMW 2011 metais įkūrė savo padalinį BMWi, išplėtojusį dalijimosi automobiliais paslaugą „DriveNow“.
Dabartinė idėja yra „įkvėpti BMW startuolio dvasią, kuri nėra būdinga šiai pramonei, kur gamybos ciklai yra ilgi“, – sakė Henrikas Wendersas, atsakingas už BMWi produktų valdymą.
Pasak jo, šiuo metu BMWi pajamos sudaro tik 1 proc. bendrovės bendros apyvartos. Tačiau H.Wendersas pareiškė tikintis, kad „be mūsų 200-ųjų (BMW) metinių negalėtų būti“.
