Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 25, 16:19

Elektromobiliai ne tik mažina oro taršą, bet ir galėtų padidinti bendrą ES energetinį saugumą

Lietuvos elektromobilių vairuotojai jau padėjo sutaupyti virš 3000 tonų į aplinką galėjusio patekti CO2, rašoma pranešime.
Ekologija
Ekologija / 123RF.com nuotr.

Jame pateikiami elektromobilių dalijimosi įmonės „Spark Technologies“ turimi duomenys. Šiandieniniame kontekste, elektromobiliai ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir, kaip pabrėžia ekonomistas Ž.Mauricas, yra svarbus žingsnis siekiant tapti labiau energetiškai nepriklausomais nuo Rusijos.

Luko Balandžio nuotr. / Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio nuotr. / Žygimantas Mauricas

Pasak „Spark Technologies“ įkūrėjo ir vadovo Nerijaus Dagilio, iškeičiant lengvuosius automobilius į keliones elektromobiliais, galima sutaupyti didelį kiekį išmetamų kenksmingų anglies dioksido emisijų, lygiagrečiai mažinant iškastinio kuro iš Rusijos poreikį.

„Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas priduria, kad tai galėtų būti reikšmingas žingsnis didinant net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių energetinę nepriklausomybę.

Elektromobiliai – nauda ne tik gamtai

Vidutinis lengvasis automobilis į aplinką išmeta apytiksliai 180 g anglies dioksido, nuvažiuodamas kilometrą: benzinu varomai transporto priemonei tenka 192 g, dyzelinu – 172 g CO2 kiekio vienam kilometrui. Per metus, eksploatuojant vieną taršų automobilį, į aplinką patenka maždaug 4,6 tonos anglies dvideginio. Kompensuoti tokį išmetamųjų dujų kiekį nėra paprasta, nes vienas suaugęs medis gali sugerti iki 31 kg CO2 per metus. Keliaujant elektromobiliu, į aplinką nepatenka tipinės išmetamosios dujos, taigi kasmet galima sutaupyti tūkstančius kilogramų anglies dioksido.

Tiesa, norint užtikrinti elektromobilio neutralumą gamtai, svarbu atkreipti dėmesį, kokia elektra yra naudojama jo įkrovimui. Vilniuje šiuo metu žaliosios energijos įkrovimo stotelėmis rūpinasi UAB „Ignitis“. Pasak šios bendrovės produktų vystymo vadovo Andriaus Šeršniovo, kiekvienas „Ignitis ON“ tinkle įkrauto elektromobilio kilometras yra nulinės emisijos, nes 100 proc. šiose elektromobilių įkrovimo stotelėse tiekiamos elektros energijos yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„Mūsų įkrovimo tinklo sprendimas, kartu su elektrine transporto priemone, yra iš tikrųjų gamtai draugiška kombinacija, kuri nereikalauja iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar dujos“, – teigė A. Šeršniovas.

Anot ekonomisto Ž.Maurico, mažesnė benzino, dujų ar dyzelino paklausa lemia ir mažesnį iškastinio kuro iš Rusijos poreikį, o tai leidžia judėti didesnės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos link.

„Didesnė elektromobilių eksploatacija galėtų padidinti visos Europos Sąjungos energetinę nepriklausomybę. Didžiąją dalį naftos ir jos produktų ES importuoja, tačiau didžiąją dalį elektros energijos ši pasigamina pati. Taigi mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro sustiprintų bendrą ES šalių energetinį saugumą, tame tarpe ir Lietuvos, – dėstė Ž. Mauricas. – Taip pat, mažėjanti kuro paklausa padidintų Rusijai įvestų sankcijų poveikį: kuo menkesnė paklausa, tuo mažesnė naftos kaina, o tai natūraliai lemtų ir mažesnes pajamas, plaukiančias į Rusijos biudžetą.“

Lietuvos vairuotojai jau sutaupė 3200 tonų CO2

Pasak N.Dagilio, 2014 m. įvykusi Krymo aneksija paskatino susimąstyti, kokiais konkrečiais veiksmais galima būtų didinti atskirtį nuo stiprių ekonominių sąsajų su Rusija. Anot jo, elektromobilių idėja vienu šūviu nušovė du zuikius: jie ne tik mažina priklausomybę nuo rusiškos naftos produktų, bet ir veda švaresnės aplinkos link.

„Elektra varomos transporto priemonės šiandieniniame kontekste įgijo dar didesnę reikšmę. Labiau paplitusi šių transporto priemonių eksploatacija galėtų labai sumažinti priklausomybę nuo kuro, kurio pirkimas dabartiniame kontekste remia šalį agresorę“, – dėstė N.Dagilis.

Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje paslaugas teikiančios įmonės „Spark“ duomenimis, nuo 2016 metų visose trijose šalyse jų klientai elektromobiliais nuvažiavo daugiau nei 40,6 mln. kilometrų, sutaupydami apytiksliai 7,3 mln. kilogramų į aplinką galėjusių patekti CO2 emisijų.

Palyginimui, tokiam kiekiui šių išmetamųjų dujų sugerti reikėtų pasodinti bei užauginti daugiau nei 235 tūkst. medžių.

Lietuvoje vartotojai, besinaudojantys šios elektromobilių dalijimosi įmonės paslaugomis, nuvažiavo 17,9 mln. kilometrų, taigi padėjo sutaupyti maždaug 3,2 mln. kilogramų anglies dioksido. Tai prilygsta beveik 104 tūkst. pasodintų medžių.

„Norime, kad žmonėms būtų paprasčiau ir patogiau rinktis netaršias transporto priemones tiek judėjimui mieste, tiek už jo ribų“, – teigė N.Dagilis. – Matome, kad vartotojų sąmoningumas dėl aplinkos tausojimo didėja, susidomėjimas elektromobiliais auga, tad kiekvienam, norinčiam tiesiogiai prisidėti prie švaresnės miesto aplinkos kūrimo ir mažesnio degalų suvartojimo, šiuo metu Vilniuje galime pasiūlyti beveik 600 elektromobilių.“

Siekiant toliau sparčiai vystyti įkrovimo stotelių plėtrą Lietuvoje, SPARK metų pradžioje investavo į „eMobility International“ grupę, kuri vysto elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą Europoje. “Eldrive” vykdo veiklą Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje bei plėtrą yra numačiusi į Latviją ir Lenkiją. Šiuo metu valdanti jau daugiau kaip 500 viešo įkrovimo taškų, per artimiausius porą metų grupė planuoja visose rinkose įrengti dar 1000 stotelių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas