Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 21d. 09:44

Griežtėjantys emisijų reikalavimai keičia ir automobilių rinką: labiausiai paveikia vieną automobilių segmentą

„Lexus ES“ sedanas
Lexus nuotr. / „Lexus ES“ sedanas

Nuo 2018 m. rugsėjo visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turėjo atitikti ne tik senuosius NEDC, bet ir naujuosius WLTP bei RDE degalų sąnaudų bei taršos matavimų standartus. Daugybė automobilių modifikacijų kurį laiką apskritai nebuvo tiekiamos, o kai kurios savo galimybėmis nuvylė klientus – dalis atnaujintų dyzelinių variklių nebepasižymi dideliu ir anksti pasiekiamu sukimo momentu bei turi didelį vėlavimą į akceleratoriaus paspaudimą. Tačiau pernai įsigaliojęs standartas neturėjo įtakos hibridiniams automobiliams – nei jų degalų sąnaudoms, nei variklių našumui.

Premium“ hibridų pardavimai stiebiasi aukštyn

Kaip rašome pranešime spaudai, hibridinių automobilių pradininke visame pasaulyje yra „Toyota“ – pirmasis serijinės gamybos „Prius“ pasirodė dar 1997 m. „Premium“ segmente ši naujovė buvo pristatyta tik gerokai ištobulinus technologiją – pirmasis hibridinis „Lexus RX 400h“ pasirodė 2005 m., o praėjus dar keleriems metams japonų pėdomis pasekė ir didieji Europos automobilių gamintojai.

Šiandien „Lexus“ gamoje kiekvienas modelis turi hibridinį variklį, bene kiekvienas „Premium“ gamintojas savo gamoje taip pat turi tokį automobilį, o jų dar neturintys skuba tokius kurti. Tą daryti skatina ne viena priežastis, kurias geriausiai iliustruoja pardavimo duomenys: remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) statistika, 2019 m. antrą ketvirtį ES hibridinių automobilių pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 27,6 proc. (iki 471 tūkst.), o dyzelinių – mažėjo 17,2 proc. (iki 2,574 mln.).

Bendro kiekio skirtumas vis dar didelis, tačiau tendencija – daugiau nei akivaizdi. Ir ji tęsiasi ne tik šiemet – pavyzdžiui, dar 2015 m. 51,5 proc. naujų automobilių pardavimo Europoje sudarė dyzeliniai modeliai, o hibridiniai – 2,7 proc. 2018 m. šie skaičiai gerokai pakito – dyzelinių teliko 35,9 proc., o hibridinių išaugo iki 5,8 proc.

Žiūrint tik į „Premium“ automobilių statistiką, hibridų populiarėjimas – dar akivaizdesnis. Statista.com duomenimis, 2013 m. dyzeliniai automobiliai sudarė 57,4 proc. visų naujų „Premium“ automobilių pardavimo Europoje, o hibridiniai – 1,7 proc. 2018 m. situacija buvo visiškai kita – dyzeliniai tesudarė 42,03 proc., o hibridiniai – 15,71 proc.

Negąsdina mokesčiai

„Hibridiniai automobiliai turi daugybę privalumų ir vienas pagrindinių yra jų draugiškumas aplinkai, kurį vertina įvairių šalių vyriausybės, taikančios ekologijos mokesčius. Į tai atsižvelgia ir naujus automobilius įsigyjantys lietuviai“ – teigia „Lexus Vilnius“ pardavimo vadovė Miglė Juškaitė – Žalnierukynienė.

Taršos mokestį numatoma įvesti ir Lietuvoje, jį sumokėti reikėtų pirmą kartą registruojant automobilį. Remiantis šiuo metu skelbiamais preliminariais taršos mokesčio dydžiais, hibridinius automobilius planuojantys įsigyti vairuotojai gali nesijaudinti – naujasis mokestis jų nepalies išvis arba susimokėti teks tik minimalią sumą.

Pavyzdžiui, kompaktinį 130 AG hibridinį „Lexus CT 200h“ įsigijęs žmogus taršos mokesčio nemokės – šio automobilio anglies dioksido (CO₂) emisija tesiekia 115 g/ km pagal naująjį realaus važiavimo WLTP ciklą. Tuo tarpu to paties segmento 116 AG kito „Premium“ gamintojo dyzelinio modelio pirkėjas mokesčio neišvengs – už 116 g/km taršą susimokėti reikės 80 Eur.

Vidutinio dydžio 223 AG variklį turinčiam sedanui „Lexus IS 300h“ būtų taikomas minimalus benzinu varomų automobilių 40 Eur taršos mokestis (jo CO₂ emisija – 133 g/km), tuo tarpu 180 AG pasiekiančiu 1,8 l variklio dyzelinio modelio savininkui reikėtų susimokėti jau 170 Eur.

Hibridinių automobilių privalumai atsiskleidžia ne tik mažesniuose automobiliuose, bet ir visureigiuose. Erdvaus „Lexus RX 450h“ su 313 AG pasiekiančiu V6 hibridiniu varikliu savininkui valstybės biudžetą reikėtų papildyti 160 Eur suma, o panašaus dydžio kito „premium“ visureigio su 300 AG pasiekiančiu dyzeliniu varikliu – jau 420 Eur.

Šie metai gali būti vadinami taršos mokesčio metais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Žemyno vyriausybės, kuriose taikomas toks mokestis, turi iki 2020 m. balandžio atnaujinti jo formulę ir perskaičiuoti taršą pagal naująjį WLTP standartą. Kokią įtaką tai turės konkretiems automobiliams, nuspėti sudėtinga, tačiau vairuotojai savo nuomonę reiškia gana akivaizdžiai – parduodami dyzelinius ir pirkdami hibridinius modelius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:26
01:34
01:36

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Gazas