Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 19d. 14:01

Kauno automobilių turgaus pirkėjo „svajonių automobilis“: tvarkingas ir pigus

Kauno automobilių turgus
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Kauno automobilių turgus

„Geriausias pavasaris prekeiviui – kai pinigai įkrenta į kišenę“, – paklaustas, ar kartu su gamta atgyja ir prekyba, šmaikščiai atsakė įmonės „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, vadovas Valentinas Naujanis. Pastaruoju metu prekyba turguje, anot jo, pulsavo ukrainietišku ritmu – buvo tenkinami išskirtinai pirkėjų iš Ukrainos įnoriai. Jūsų dėmesiui – reportažas iš šios automobilių mekos.

Į bene didžiausią Europoje automobilių turgų užsukame saulėtą darbo dieną. Pirkėjų jame – vos vienas kitas. Štai vyras ieško žmonai mašinos. Nusižiūrėjo ryškiai geltona spalva tarp tamsių automobilių šviečiančią „Hondą“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus

„Patinka japoniškos mašinos, nes patikimos. Pirkčiau „Audi“, bet brangesnė. Arba už tą pačią sumą bus senesnė“, – paaiškino pirkėjas.

Netrukus išgirstame ir užsienietišką kalbą – automobilio ieško du slovakai.

„Svarbiausia – kaina. Pirmą kartą čia. Ieškome ir Vilniuje, ir Marijampolėje. Ieškome ne sau, o parduoti“, – apžiūrinėdami „Volkswagen“, paaiškina jie.

Vienas prekeivis įnirtingai blizgina savąją „Fiat“. Tai vienintelė jo prekė turguje. Prašo už ją 2000 eurų. O pirkdamas rudenį mokėjo 300 eurų daugiau.

„Noriu didesnės mašinos, kuri turėtų 7 sėdynes. Mąstau užsiimti taksavimu. Niekaip nepardaviau internetu, tad atvariau pabandyti į turgų“, – darbuodamasis šluoste, savais planais pasidalijo vyras.

Domisi tuo, kas pigu

Kitas pakalbintas prekeivis turguje sukasi nuo 1990 m. Tikras naudotų automobilių pardavimų vilkas. Tadas prisipažįsta jau 11 metų dirbantis su italais. Šiuo metu jis turi 20 ratuotų prekių, pritaikytų Ukrainos rinkai. O ukrainiečiai perka viską, kas pigu. Tiesa, anot pašnekovo, yra dvi Ukrainos: Donbasas ir Luhanskas bei likusi dalis. Donbaso ir Luhansko gyventojams reikalingos benzininės mašinos, nes kitokių degalų kokybė yra daug prastesnė.

Turgaus prekeivis: „Šiuo metu rinka buksuoja. Bet tai laikina.“

„Kiekvienas laikmetis turi savo savybes. Šiuo metu rinka buksuoja. Bet tai laikina. Nuo balandžio prasideda atšilimas. Prekyba išauga. Iki spalio pabaigos. Žiemą įprastai pajėgumus sumažiname 50–60 proc.

Esame surišti grandine su kitų valstybių įstatymais. Jeigu kur yra krizė, krizė ir pas mus. Pastaruoju metu viskas pulsavo ukrainietišku ritmu. Europos Sąjunga nesugeba prispausti Ukrainos, kad ji įsivestų Europos standartus. Ukrainiečiams neapsimoka sumažinti muitų senoms mašinoms. Viktoro Janukovyčiaus (buvęs Ukrainos prezidentas, – aut. past.) sūnus po savo sparnu pasiėmė visų naujų mašinų pardavimus. Jam nebuvo aktualu, kad daugiau mašinų atplauktų į Ukrainą. O pas mus su naujomis mašinomis važinėja tik biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tik 3–5 proc. lietuvių gali įsigyti naują automobilį“, – rinkos tendencijas aptarė Tadas.

Paklaustas, kuo gi domisi šios dienos pirkėjas, prekeivis atsakė: tuo, kas tvarkinga ir pigu. Pigu – tai 2000–3000 eurų kainuojantis automobilis. Po 30 proc. pirkėjų, pasak Tado, sudaro lietuviai ir ukrainiečiai, 10 proc. – lenkai. Likusių dauguma – estai, moldavai.

„Kirgizai, kurie mėgsta derėtis, turi siaurą domėjimosi gamą. Domisi autobusiukais, benzininėmis mašinomis, pagamintomis nuo 2008 m. Kirgizija – agrarinė valstybė su 8 mln. gyventojų. Visai kas kita yra Kazachstanas. 24 mln. gyventojų, turtinga šalis. Pirkdavo ir brangesnius automobilius. Dabar kazachai perka sunkvežimius. Nusiperka ir dar susiranda krovinį, kurį parveš tuo sunkvežimiu. Ką veža? Viską. Atsikandę kiniškų daiktų. Tadžikai štai perka „Opel“ ir mersedesus. „Audi“ ir BMW nepirks niekada. Eksploatacija sudėtingesnė“, – paaiškino prekeivis.

Pasak jo, nemažai kolegų metė šį verslą ir išėjo „į statybas“, pvz., Danijoje, dirbti.

Kauno turgui – 25-eri metai

Balandžio 1 d. Kauno automobilių turgus, užimantis apie 18 hektarų, atšventė 25-erių metų jubiliejų. V.Naujanis jam vadovauja nuo pat pradžių pradžios. Ir nors parduodamų automobilių skaičius žymiai sumažėjo – prieš 10 metų „prekės“ buvo statomos net dviem aukštais – turgus ir šiais laikais išlieka vienu didžiausiu Europoje. Jo dydį apkarpė užsienio šalyse išaugę muitai.

Balandžio 1 d. Kauno automobilių turgus, užimantis apie 18 hektarų, atšventė 25-erių metų jubiliejų.

„Žmogus turi vieną šešėlį, prekeivis automobiliais – du, – bevaikštant tarp parduodamų mašinų, juokeliu geram pokalbiui nuteikė direktorius. – Turgaus dydis nėra svarbu. Svarbu, ką galima nupirkti ir už kokią kainą. Visi važiuoja ten, kur pigiau. Vakarų Europoje įsivyravo kitokia prekybos forma – internetas, aikštelės, savaitgalio turgūs. Rytų Europoje išliko didieji turgūs. Esame priklausomi nuo Rytų pirkėjų.

Kodėl lietuviai užsienyje nuperka dar neparduodamus automoilius

Kodėl Latvijoje ir Estijoje tokio turgaus nėra? Nes lietuviai padarę įdirbį. Į Lietuvą automobiliai atvyksta geresne kaina. Kaip mes sugebame Vakarų Europoje juos pigiai supirkti? Nes perkame automobilius, kurie dar nėra parduodami.“

Pasak direktoriaus, egzistuoja schema. Štai užsienyje veikia naujų automobilių pardavimų salonas, kuriame pardavinėjami ir naudoti automobiliai. Pirkdamas naują mašiną, gali palikti savo seną – padaroma įskaita. Lietuvis pirkėjas turi ryšių su užsienio salono agentu, kuriam už „rezervaciją“ nelieka skolingas.

„Sako: „Po mėnesio atvarys tokį naudotą automobilį. Ką gali man už jį pasiūlyti?“ Tuomet atsiranda mano pirmumas jį nupirkti. Agentas gaus procentėlį. Normalūs žmogiški santykiai. Ateini, pvz., Vokietijoje, ir klausi: „Ką man turi?“ Sužino, kad esi iš Lietuvos. „Ai, tau štai tie automobiliai“, – nurodo. Profesionalai dirba. Žino, kad slovakas ar čekas daugiau sumokės. Lietuvis nupirktus automobilius išveš į Rytus, tad ir kokybės mažiau reikia“, – tai, kad ryšiai šiame versle daug ką reiškia, patikino V.Naujanis.

„Apeina“ turgų tik amerikietiški automobiliai bei keturračiai.

„Lietuvis nuperka, pvz., mustangą, ir sutvarkęs parduoda vokiečiui. Jei mūsų šalies keliuose matote daugiau mustangų, tai reiškia, kad sustojo vokiečių pirkimas. Problemų kyla, jei pirkėjas pamato, koks tas mustangas į Klaipėdą iš JAV atplaukė“, – nusijuokė pašnekovas.

Žmogus turi vieną šešėlį, prekeivis automobiliais – du.

Ukrainoje kaina išauga dvigubai

Kalbas apie dabartines rinkos tendencijas jis pradėjo nuo ukrainiečių.

„Ukrainos prezidentas leido kelis mėnesius įvežti į šalį naudotus automobilius mažesniais muitais – maždaug perpus sumažino, tad buvo užplūdę ukrainiečiai. Vyko šaunus pirkimas. Šlavė mašinas kaip geriausiais laikais. Iki tol ukrainiečiai važinėdavo su lietuviškom registracijom po Ukrainą. Taigi per tuos du mėnesius išsivalė ir „Regitros“ statistika – nuėmė daug automobilių nuo įskaitos.

Šiuo metu turguje – štilis. Mums nėra blogai – gauname pajamas iš nuomos, svarbu, kad turgus pilnas (už vietą savaitei tenka pakloti 12 eurų, – aut. past.) O pardavėjai laukia. Nuo to, kurį prezidentą Ukraina išrinks, priklausys ir pardavimai. Nesvarbios pardavėjui naujojo prezidento pažiūros į Vakarus, NATO, svarbu, kokį įstatymą priims dėl muitų. Viltis gyva. Pardavėjai tikisi, kad ukrainietis sugrįš. Kai kas ten laiko uždėjęs savo leteną. Petro Porošenkos (dabartinis prezidentas, siekiantis perrinkimo, – aut. past.) rate yra verslininkų, kurie pardavinėja naujus automobilius. Tad ukrainiečiai yra skatinami pirkti tik naują mašiną. Ne visi išgali. Ukrainos rinka alkana. Ten galėtum varyt ir varyt automobilius – viską supirktų“, – teigė V.Naujanis.

Ką piko metu pirko ukrainietis Kauno turguje? Anot jo, tai, kas pigiausia. Dažniausiai piniginę jis patuštindavo 3000 eurų. Už 5000 eurų nupirkto automobilio kaina Ukrainoje išauga iki 12 000.

„Kaip turi jaustis ukrainietis? Atvažiuoja į kažkokią Lietuvą, nusiperka suvažinėtą automobilį, o Ukrainoje jis vertas tiek. Tyčiojamasi iš tautos“, – šyptelėjo turgaus vadovas.

O kodėl ukrainietis važiuoja į Lietuvą, o ne, pvz., į artimesnę Lenkiją? Kodėl jie nevyksta patys „susirinkti“ automobilių į Vokietiją? Pašnekovo teigimu, kaimyninėje šalyje automobiliai kiek brangesni – registruojant pabrangsta. Be to, Lenkija yra didžiulė, aikštelės išsimėčiusios po visą šalį. Laimi lietuvių perpardavinėtojų įdirbis. O ir kalbos barjero nėra, be to, Lietuva labai kompaktiška.

Už 5000 eurų nupirkto automobilio kaina Ukrainoje išauga iki 12 000.

„Kad net lenkai atvažiuoja pas mus pirkti. Perka automobilius, kurių kaina svyruoja apie 5000 eurų. Tinka jiems 1.2 variklis, tai, kad automobilis yra 2010 m. gamybos. Kai lietuviai vyksta į Lenkiją pirkti dešros, lenkai pas mus automobilių nevažiuoja. Kai mūsiškiai nustoja pirkti dešrą, lenkai atvažiuoja. Svyruojančio zloto tendencijos“, – paaiškino V.Naujanis.

Iš Belgijos – į Lietuvą ir atgal

Toks skaičius automobilių, koks jis yra parduodamas Kauno turguje (apie 2200 šiuo metu, o gerais laikais būdavo po 8 ar net 9 tūkst.), anot V.Naujanio, lietuviams Lietuvoje nėra reikalingas. Mūsų šalyje pasiliks gal tik 30 proc. turgaus prekių.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus

„Mus domina Ukrainos perpardavinėtojai, kurie vis važiuoja ir važiuoja. Atvyksta ir estų, latvių, lenkų, moldavų perpardavinėtojų. Turime net juodaodžių. Jie čia nupirktus automobilius veža atgal į Belgiją. Pvz., tam tikro modelio „Toyota“ autobusiukus, senesnį benzininį „Land Cruiser“ džipą, sunkvežimius – prekes, paklausias Afrikoje. Agentai nuperka juos Lietuvoje, veža į Belgijos uostus ir gabena į Afrikos šalis, ten, kur vairas yra kairėje pusėje. Kai pakrauna į keltą, net užvirina duris. Kad neišvogtų. Kol nuplauks iki Afrikos, gali daug ko nelikti“, – šyptelėjo V.Naujanis.

Paklaustas, ar grįš kada „aukso amžius“, pašnekovas atsakė neigiamai ir prisiminė gerus laikus, kai masiškai transporto priemones pirkdavo kazachai.

„Geri pirkėjai buvo. Pirkdavo brangesnes mašinas. Išskyrus prancūziškas. Kodėl ne jas? Nežinau, žemas lygis, – nusijuokė V.Naujanis. – Dabar kazachai perka autobusiukus, betonmaišykles ir krovininius automobilius. Net gaisrinių mašinų prisivaro. Vėl šaunus lietuvių įdirbis. Nusiperka kazachas internetu automobilį Vokietijoje. Atvaro iki Lietuvos. Infrastruktūra gera – geležinkeliai. Pigus pervežimas.

Taip pat gerai kurį laiką pirko baltarusiai ir kirgizai. Mano grafikas su pastaraisiais sutampa. Kai važiuoju į namus link Rumšiškių, matau, kaip vienas žmogus sugeba vežti keturias mašinas. Ir ne su tralu. Sėdi pirmajame autobusiuke vairuotojas, kieta vilkstimi prijungtas kitas autobusiukas. Į abu įkrauta po mažą automobiliuką, pvz., „Fiat“. Pertvarko, kad posūkį rodant pirmajame autobusiuke, jis būtų rodomas ir antrajame. Kartą vokiečiai pagavo kirgizą, kurio autobusiuke mašina buvo pasukta, nes pagal plotį tiesiai netilpo.“

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valentinas Naujanis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valentinas Naujanis

Laukia kinų era?

Taigi buvo rusų era, vėliau kirgizų, galiausiai – ukrainiečių. O kas nusimato ateityje? Kurios šalies pirkėjų Kauno turguje išvysime vis dažniau?

„Gal Kinijos? – atsakydamas nusijuokė pašnekovas. – Perspektyvą galima įžvelgti ir Sirijoje. Dabar ten viskas sugriauta, bet kažkada atsistatys. Trūks automobilių. Anksčiau ar vėliau taika bus.

Kažkada turėjome būti dėkingi Aliaksandrui Lukašenkai, kuris leido automobilius pirkti fiziniams asmenims, bet ne įmonėms. Minskas arti. Atvyksta baltarusis į Kauną, nusiperka ir jau kitą dieną Minske turguje pardavinėja. Ir taip kas antrą dieną. Baltarusis ir prancūziškas mašinas pirko. Jei būtų leidęs A.Lukašenka tralais vežti automobilius, tuomet baltarusiams jau būtų apsimokėję patiems į Vokietiją vykti. Išskaičiuoji lietuvio uždarbį – 400 eurų už automobilį, perki kelis automobilius ir ant autovežio jau užsidirbi. Gerai, kad sąlygos dabar su ukrainiečiais palankios – autovežių neįsigyja.“

Jei kada ukrainiečiai imsis to, anot V.Naujanio, užaugtų labai stiprus konkurentas Lietuvai.

Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek turguje yra prekiautojų, bet kai kurie jų šią veiklą plėtoja taip seniai, kad ir kelios kartos pasikeitė: pardavinėjo tėvas, dabar jau turguje prekiauja sūnus.

Stebisi tauragiškių apsukrumu

O kaip su vogtais automobiliais? Vis dar pasitaiko pirkėjų pretenzijų dėl to?

„Nelabai. Buvo laikotarpis su nedorais prancūzais. Parduoda automobilį, o po kelių savaičių praneša, kad pavogė. Gauna iš draudimo pinigų. O pirkėją galiausiai policija sustabdo“, – paaiškino V.Naujanis.

Išskirtinių egzempliorių turguje maža. O štai besilankant Italijoje vienoje aikštelėje pašnekovas pamatė 1969 m. pagamintą mersedesą. Nupirko už 1300 eurų. Lietuvoje pardavęs uždirbo 500 eurų.

„Pardavėme kadaise ir „Jaguar“, pagamintą 1964 m. Netvarkytą. Greit nupirko. Ir ne važinėjimui. Sakė, kad pasistatys Vilniuje prie naktinio klubo.

Kiek automobilių parduodama Kauno turguje? O skaičiuoti tik tuos, kuriuos vieną kartą pardavė, ar ir tuos, kuriuos dukart per dieną pardavė?

Ar jaučiame konkurenciją su Taurage ar Vilniumi? Tauragės fenomenas: veža labai pigiai, įtartinom kainom mašinas. Pvz.,„Peugeot“ 500 eurų pigiau. Juokaujama, kad pirmyn važiuoja cigaretės, o atgal automobilius „už bet kiek“ krauna. Prancūzijoje tauragiškiai specializuojasi. Tauragėje vykdomas pirminis pirkimas. Važiuoja tie patys kauniečiai ar vilniečiai perpardavinėtojai į Tauragę“, – šyptelėjo V.Naujanis.

Tauragės fenomenas: veža labai pigiai, įtartinom kainom mašinas.

Pašnekovo teigimu, skiriasi Kauno ir Vilniaus pirkėjas. Vilnietis geba įsigyti brangesnes, naujesnes mašinas. Skiriasi ir pardavėjas. Tik Kaune galima pamatyti „gyvą“ turgų. Kitur veikia aikštelių sistema.

„Neturėtų būti jaučiama konkurencija ir tarp naudotų bei naujų automobilių pardavėjų. Nes jei žmogus žinos, kad negalės parduoti savo panaudoto automobilio, nepirks ir naujo. O ir ne visi geba įsigyti naują mašiną. Tokios šalies nėra, kur visi važinėtų tik naujais automobiliais“, – patikino V.Naujanis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus

Lietuviai išleidžia apie 3000 eurų

Kiekvienoje šalyje kiekvienas automobilio modelis turi skirtingą kainą. Štai Italijoje nupirkti „Fiat“ yra sunku – brangus. O Vokietijoje „Fiat“ jau yra pigus. Tad apsimoka pirkti „Fiat“ Vokietijoje ir nuvežti jį parduoti į Italiją. Estai dievina „Volvo“, latviai perka „Audi“. Kaimynai geba įsigyti naujesnius automobilius.

„Stovi „Golf“ su 6 cilindrais – latvio prekė. Tik paduok tokį. Ir BMW gerai jie perka. Mėgsta automobilius su geresne komplektacija“, – šyptelėjo V.Naujanis.

O ką lietuviai perka sau? Pasak V.Naujanio, viską, kas pigu. Išleidžia turguje apie 3000 eurų. Kodėl būtent už tokią kainą perka? Nes jis dar panašus į automobilį – dar važiuoja. Jaučiasi ir sezoniškumo mados. Artėjant vasarai ieškoma „minivenų“ – ruošiamasi kelionėms su šeima. Artėjant žiemai išauga visureigių prekyba, nes nusimato slidūs keliai.

Stovi „Golf“ su 6 cilindrais – latvio prekė. Tik paduok tokį.

„Lietuvoje buvo sumąstyta skirti 500 eurų kompensaciją už seną automobilį. Atveži pirkdamas naują, gauni kompensaciją. Arba viešojo transporto bilietukus kompensuoja. Pažiūriu internete, kad tokius senus automobilius dar už 1000 eurų pardavinėja. Planas neišdegė“, – nusijuokė turgaus direktorius.

Jis pastebi ir dar vieną lietuvių pirkėjų tendenciją – labiau pradėjo domėtis benzinu varomomis transporto priemonėmis. O jų pasiūla maža – gal 10 automobilių visame turguje.

„Belgijoje yra toks puslapis – pasiūlo 1000 automobilių. Tai iš jų 800 yra varomi dyzeliu, 200 – benzinu. Lietuvius žurnalistai prigąsdino, kad negalės visur vykti su dyzeliu, pvz., į Vokietijos miesto centrą. Žada ir autobano dalį „Euro4“ standarto automobiliams uždaryti. Kas tuomet? Su kenksmingu automobiliu suku į šoną ir apvažiuoju tvarkingus mažus Vokietijos miestukus. Dūminu. Kur logika?“ – retoriškai paklausė V.Naujanis.

Anot jo, lietuvį ar lenką pirkėją domina ir hibridiniai automobiliai. Tiesa, lietuvis nėra pats mėgiamiausias klientas, nes dažnai turi pretenzijų.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno automobilių turgus

„Automobilių spalvų tendencijos irgi keičiasi. Anksčiau niekas nenorėjo baltų mašinų – lygindavo su šaldytuvu. Tik vienam kazachui balta „Mazda“ – labai gražu. O dabar balta spalva su perlamutru jau gerai. Nebėra trūkumas. Juoda ir nepraktiška – dažnai plauti reikia“, – teigė V.Naujanis ir įvardijo, kad brangiausių turguje automobilių kainos sukasi apie 20 tūkst. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas