Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 28d. 16:52

Kelininkų atsakas susisiekimo ministrui: siekiama sugriauti privačių įmonių reputaciją

Rimvydas Gradauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Rimvydas Gradauskas

Po spaudos konferencijos Susisiekimo ministerijoje, kurios metu buvo pristatyti kelių kokybės audito rezultatai, žurnalistų už durų laukė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas. Jis teigė stebėjęs spaudos konferenciją internetu ir norintis išsakyti ir kitos pusės – kelininkų – nuomonę.

Pasak R.Gradausko, ne visais atvejais, kai buvo atliekamas auditas, buvo kviečiami kelininkų atstovai. Todėl dabar įmonės reikalaus, kad ministerija pagrįstų teiginius. Nes, anot R.Gradausko, tiesiant kelius buvo dirbama pagal tuo metu galiojusius techninius reikalavimus ir atsižvelgiant į darbų priėmimo tvarką, kurią nustatė ministerija:

„Audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, jog visas kelias yra brokuotas.

Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti tiesiogiai su rangovais“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimvydas Gradauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimvydas Gradauskas

TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos kelių auditas patvirtino blogiausias prognozes: prarasta 16 mln. eurų, 90 proc. kelių su defektais

Pasak R.Gradausko, parinkti tik 33 objektai iš 700, kuriuose per penkerius metus buvo atliekami darbai.

Nori bendrauti su ministru

„Manau, kad audituoti tie objektai, kurie galėjo kelti įtarimų. Tai jei keturi iš tų įtartinų yra be priekaištų, mano galva, rezultatas nėra labai blogas“, – sakė kelininkų atstovas.

Jo teigimu, užsakovų darbas su rangovais turi vykti nuolat, nes keičiasi techniniai reikalavimai ir pačių medžiagų standartai. Tarkime, šiuo metu Lietuvoje naudojamas lenkiškas bitumas turi šiek tiek kitokių savybių, nei nustatyta normatyvuose.

„Bet kitokio bitumo nėra, gal reikia pagalvoti, kokius priedus derėtų naudoti?“, – retoriškai klausė R.Gradauskas. Jo teigimu, bendravimas su ministru yra nutrūkęs Tad kelininkų atstovai norėtų iš ministro lūpų, o ne iš žiniasklaidos išgirsti, kokie niuansai netenkina Susisiekimo ministerijos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Neišasfaltavusi 27 žvyrkelių bendrovė neigia Susisiekimo ministerijos kaltinimus

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo teigimu, po ministerijos įvykdytos kelių priežiūros reformos buvo sukurta įmonė „Kelių priežiūra“, kuriai, pažeidžiant vidaus pirkimų draudimą, patikėta darbų už 80 mln. eurų. Tokiu būdu bandoma sunkinti darbo sąlygas privačioms bendrovėms, kurios ir taip patiria didžiulę konkurenciją.

Nuostolius turėtų pajusti visi Lietuvos piliečiai

„Ši įmonė pradeda dalyvauti ir kelių tiesimo, ir rekonstrukcijos konkursuose, kurie šiemet vykdomi kaip niekada lėtai. Per pirmą pusmetį buvo panaudota tik ketvirtadalis Kelių plėtros ir priežiūros fondo lėšų. Dėl to jau ėmėmės tam tikrų teisinių veiksmų Briuselyje, nes dabartinė situacija prieštarauja viešajam interesui turėti modernią ir gerai prižiūrimą kelių infrastruktūrą bei civilizuotai funkcionuojančią paslaugų rinką“, – piktinosi R.Gradauskas.

„Susidaro įspūdis, kad vienintelis ministerijos tikslas buvo sugriauti kelių sektoriaus privačių įmonių reputaciją ir sukurti įspūdį, jog Lietuvoje nėra kokybiškų paslaugų teikėjų, tad jų reikia ieškoti užsienyje ar steigti naujus“, – konstatavo asociacijos vadovas.

Anot jo, šiuo metu situacija yra labai prasta: „Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir prižiūrimi, infrastruktūra degraduoja, kelininkų įmonėse darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo maždaug 9000 iki 6000. Kenčia tiek Lietuvos ekonomika ir verslai, tiek visos Lietuvos žmonės, kurie iš savo kišenės dengia kylančias logistikos sąnaudas, leidžia laiką spūstyse ir važinėja nesaugiais keliais.“

Apibendrindamas asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas R.Gradauskas tvirtina, kad šis auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti prieštaringiems Susisiekimo ministerijos veiksmams.

Kur dingo 16 mln. Eur?

Kur dingo ministerijos minimi 16 mln. eurų (būtent taip audito įvertinti nuostoliai), R.Gradauskas negalėjo atsakyti. Tačiau prabilo apie kitą blogybę, kuri, jo nuomone, lemia, kad Lietuvos keliai ima blogėti:

„Konkurencija šiuo metu yra žvėriška. Dėl užsakymų kovoja daugiau nei 30 rangovų (asociacija Lietuvos keliai jungia 17 – red. past.). O užsakovai perka paslaugas už pačią žemiausią kainą. Taip pat problema yra kelių direkcijos procedūrų tvarka.

Sąmatos patvirtinamos kiekvienų metų kovo mėnesį. Atplėšus vokus dar apytikriai penkis mėnesius vyksta nagrinėjimas, kas laimėjo. Paskaičiuokime, mes tik rugsėjį galime pradėti darbus. Ir darbuojamės iki Kalėdų, jei leidžia orai. Užsakovai prašo: dirbkite, skubėkite, nes neįsisavinsime lėšų. Tokios ydingos tvarkos tikrai negerina kelių kokybės. Štai kodėl pernai neįsisavinome apie 30 mln. Eur.“.

R.Gradauskas teigė, kad ministerijos vykdomo audito metu tiriamų objektų sąrašas nuo visuomenės ir rangovų buvo kruopščiai slepiamas, o audito tikrinimai nebuvo metodiškai reglamentuoti. Todėl rangovai turės teisę sakyti „netikime jūsų audito rezultatais, tikrinkime iš naujo“.

Primename, kad ministerijos ir LAKD atstovai spaudos konferencijos metu žadėjo kviestis rangovus ir supažindinti su audito rezultatais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas