Iš tiesų, lapkričio 1 d. į kelius pajuda visi eismo dalyviai – netgi tie, kurie prie vairo sėsdavo tik savaitgaliais ir važiuodavo tik iki sodo.
Keliais juda net ir tos transporto priemonės, kurias drąsiai galima vadinti istorinėmis – senjorai iš garažų išvairuoja senus „Žiguli“ (VAZ) ir „Moskvič“. Taigi ir automobilių parkas, ir vairuotojų reakcija intensyviame eisme labai skiriasi.
Du pagrindiniai saugikliai: greitis ir atstumas
Masinės avarijos dažnai įvyksta, kai yra sudėtingos eismo sąlygos, tokios, kaip plikledis ar prastas matomumas. Viena didžiausių masinių avarijų įvyko 2009 m. viename Vokietijos greitkelių: dėl smarkaus lietaus čia susidūrė 259 automobiliai.
Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys teigia, kad net ir pavojingomis eismo sąlygomis avarijų galima išvengti – tam reikia vairuotojų sąmoningumo, o užsienio šalyse jiems talkina ir technologijos.
„Masinės avarijos dažniausiai įvyksta dėl to, kad nesilaikoma saugaus greičio ir atstumo. Paprastai teigiama, kad jei vairuotojai, esant palankioms eismo sąlygoms, važiuoja 60 km/val. greičiu, tarp automobilių turėtų būti 2 sek. atstumas. Toks laiko tarpas leidžia laiku sustabdyti automobilį. Važiuojant didesniu greičiu ar esant blogoms oro sąlygoms, sekundžių skaičius turėtų būti dar didesnis“, – teigia „Biserio“ atstovas.
Pasak B. Vengrio, kitas būdas nustatyti saugų atstumą – orientuotis pagal važiavimo greitį. Atstumas tarp automobilių turėtų būti lygus pusei automobilio greičio. Taigi automagistralėse, kur leistinas greitis nuo lapkričio 1 d. yra 110 km/val., atstumas tarp transporto priemonių, važiuojančių maksimaliu greičiu, turėtų būti ne mažesnis nei 55 m (vadovaujantis 2 sekundžių rekomendacijomis, ne mažesnis kaip 61,1 m).
Užsienyje taikomos prevencijos priemonės – ševronai
Siekiant išvengti masinių avarijų, kai kuriose Europos šalyse, tokiose, kaip Italija ar Jungtinė Karalystė, vairuotojams 2 sek. taisyklės padeda laikytis specialus kelių ženklinimas.
„Kadangi važiuojant sunku nustatyti tikslų atstumą tarp automobilių, kai kurių šalių keliai žymimi specialiu horizontaliuoju ženklinimu – ševronais. Taip vadinamas apverstos V formos horizontalus kelių ženklinimas. Šie ženklai dažniausiai žymimi kas 40 metrų, o prieš taip pažymėtą kelio ruožą pastatomi kelio ženklai, rekomenduojantys tarp automobilių laikytis dviejų ševronų atstumo, t. y. vairuotojas, žiūrėdamas į priešais važiuojantį automobilį, ant kelio turėtų matyti bent 2 ševronus“, – pasakoja B. Vengrys.
Dar viena priemonė, anot specialisto, užsienio greitkeliuose naudojama siekiant išvengti masinių avarijų – vaizdo detekcijos technologijos: „Vaizdo detekcija fiksuoja susidariusias spūstis, iškritusius daiktus, kitas atsiradusias kliūtis (sugedusius automobilius) ar eismo įvykius. Ši sistema automatizuotai per kelias sekundes identifikuoja, kad eismas vyksta nebeįprastu režimu, ir iškart informuoja operatorių eismo valdymo centre.
Operatorius turi galimybę iš karto pakeisti leistiną greitį visame kelio ruože arba tik tam tikrose eismo juostose, jei virš kiekvienos juostos yra įrengti kintamos informacijos ženklai. Deja, jei ševronų sprendimas yra nebrangus, tai tokiai sistemai reikalingos didelės investicijos.“
Įvertinkite eismo sąlygas
Masinės avarijos yra labai pavojingos žmonių gyvybei, nes į jas patekę automobiliai gauna ne vieną smūgį, taip pat kyla didesnė gaisro tikimybė, todėl specialistas pataria Vėlinių laikotarpiu kelyje būti itin atidiems.
„Esant dideliam automobilių skaičiui kelyje, svarbu laikytis protingo greičio ir atstumo. Stebėkite kitų vairuotojų veiksmus ir patys aiškiai rodykite, kokius manevrus planuojate atlikti. Venkite bet kokių dėmesio trikdžių.
Pamatę, kad kelyje įvyko eismo įvykis, būkite dar atidesni, nes į kelią gali netikėtai išeiti į avariją patekę ir orientaciją praradę automobilių keleiviai. Jei laukia ilga kelionė, prieš ją gerai pailsėkite ir darykite reguliarias pertraukas. Keliaujant lėtai judančia kolona, ypač vakare, gali apimti snaudulys. Kad neužsnūstumėte, prie vairo klausykitės muzikos ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su jumis kalbėtųsi. Šis laikotarpis nelengvas visiems vairuotojams, tad reikia apsiginkluoti atidumu ir kantrybe“, – pataria B.Vengrys.
Į tolimesnę kelionę išvykite anksčiau
Policijos pareigūnai šiomis dienomis stiprins patruliavimą keliuose bei prie kapinių.
Tam, kad kelionės būtų sklandžios, gyventojams rekomenduojama pasidomėti eismo sąlygomis: ribojimais, oro sąlygomis, eismo intensyvumu, iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle.
Į tolimesnę kelionę rekomenduojama išvykti anksčiau, kad netektų skubėti.
Gyventojai taip pat įspėjami pasirūpinti ir savo turtu, net ir trumpam nepalikti asmeninių daiktų be priežiūros, užrakinti automobilius.
Vilniuje lapkričio 1–4 dienomis planuojami eismo ribojimai. Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose šalia autobusų stotelių, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų bus draudžiamas automobilių stovėjimas.
Lapkričio 1 dieną transportas prie šių kapinių bus nukreipiamas apylankų maršrutais.
Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad iki lapkričio 4 dienos 37, 38, 63, 114 ir 115 maršrutų autobusai kursuos dažniau. Lapkričio 1 dieną dažniau važiuos ir 2, 7, 16 bei 19 maršrutų troleibusai.
Eismo pakeitimų numatoma ir Kaune: papildomi autobusai važiuos 25, 44, 61, 62 maršrutais iki kapinių. Lapkričio 1, 3, 4 dienomis papildomai autobusai važiuos 39-uoju A maršrutu Kauno pilis–Romainių kapinės, keisis 39-ojo autobusų maršruto trasa.
Be to, visų transporto rūšių eismas Šilainių pl. ties Romainių kapinėmis bus organizuotas viena kryptimi, nuo Baltų pr. link Raudondvario pl. eismas bus nukreiptas Šilainių plentu.
