TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Negirdėti sportiniai automobiliai iš Prancūzijos: 4. „Panhard CD“

„Panhard CD“
„Panhard CD“
Šaltinis: 15min
0
A A

Prancūziški automobiliai visame pasaulyje turi daugybę gerbėjų. Visgi pastaruoju metu daug tikrų prancūziškų sportinių automobilių nesulaukiame. Šioje straipsnių serijoje aprašyti keturi įdomūs, mažai kam girdėti prancūziški automobiliai, kurie yra nepelnytai pamiršti. Šįkart prisiminsime aerodinamišką keistuolį „Panhard CD“.

Kas yra „Panhard CD“?

„Panhard“ – sena Prancūzijos automobilių ir sunkvežimių kompanija, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1891 metų. Šiuo metu „Renault Trucks Defense“ priklausanti „Panhard“ gamina tik šarvuotus sunkvežimius kariuomenei ir viešojo saugumo reikmėms. Tačiau anksčiau kompanija gamino ir automobilius, kurie buvo savotiškai patrauklūs.

Iš tikrųjų, „Panhard“ ilgą laiką gamino automobilius ir sunkvežimius. Vienu metu gamino net traukinius. Kompanija plėtėsi, nors jos augimui trukdė pasauliniai karai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, „Panhard“ ryžosi labai rizikingam žingsniui – automobilių su aliumininiu kėbulu gamybai. Aliuminis ir tada buvo brangus metalas, tačiau plieno produkcija buvo pristabdyta, o inžinieriai stengėsi sukurti kiek įmanoma lengvesnį automobilį.

Pirmasis po karo pasirodė „Panhard Dyna X“, pradėtas gaminti 1948 metais. Tai buvo mažas automobilis su dviejų cilindrų varikliu ir priekiniais varomaisiais ratais. Maždaug tuo metu „Panhard“ labai susidomėjo aerodinamika ir pradėjo eksperimentuoti su itin aptakiais kėbulais. 1952 metais pradėtas gaminti „Panhard Dyna Junior“ – pirmasis pokarinis markės sportinis automobilis. Aptakių formų „Dyna Junior“ ir toliau naudojo dviejų cilindrų oru aušinamus variklius, tačiau tarp jaunų pirkėjų buvo populiarus dėl žemos kainos. Vėliau buvo porą praktiškesnių automobilių – „Dyna Z“ ir „PL 17“, o tada atėjo metas ir rimtesniam sportiniam automobiliui.

„Panhard CD“
„Panhard CD“

Charlesas Deutschas, žinomas prancūzų aerodinamikos ekspertas ir automobilių inžinierius, jau anksčiau buvo sukūręs gana gerą „DB HBR 5“ automobilį, kuris gerai pasirodė automobilių lenktynėse. 1961 metais „Panhard“ pasiūlė Deutschui pagaminti antrą automobilio versiją, tik jau su „Panhard“ vardu. Tikslas buvo dalyvauti 1962-ųjų 24 valandų Le Mano lenktynėse. Taip buvo pagaminti penki „CD Dyna“ automobiliai su labai aptakiais kėbulais, priekiniais varomaisiais ratais ir tais pačiais, bet šiek tiek patobulintais „Panhard“ dviejų cilindrų varikliais.

1962-ųjų 24 valandų Le Mano lenktynėse pasirodė trys „CD Dyna“ automobiliai. Vienas apsivertė dar neįpusėjus lenktynėms, kitas – sugedo perkaitus varikliui, o trečias užėmė 16-ą vietą bendroje įskaitoje ir pirmą vietą savo klasėje. Tai buvo puikus pasirodymas, tačiau kitų metų lenktynėse sekėsi prasčiau. Tų pačių metų rugsėjį buvo išbandytas maksimalus „CD Dyna“ greitis – automobilis galėjo pasiekti 204 km/h.

Taigi buvo pradėti gaminti ir gatvėms skirti automobiliai, pavadinti „Panhard CD“. Buvo parduodamos dvi automobilio versijos – GT ir „Rallye“. Trejus metus gamintas automobilis dabar retai kada prisimenamas, nors savo laiku buvo gana įdomus.

Techninės „Panhard CD“ charakteristikos

Charlesas Deutschas visada didžiausią dėmesį skyrė automobilio aerodinamikai. Jis tarsi apsėstas stengėsi padaryti viską, kad automobilio kėbulas būtų kiek įmanoma aptakesnis. Juk dauguma jo automobilių nepasižymėjo labai galingais varikliais, todėl aerodinaminės savybės buvo itin svarbios. „Panhard CD“ aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekė vos 0,22. Palyginimui, „Tesla Model S“ aerodinamika vertinama 0,24 koeficientu – kuo mažesnis skaičius, tuo mažesnis pasipriešinimas, tuo didesnė ekonomija.

„Panhard CD“
„Panhard CD“

„Panhard CD“ kėbulas buvo gaminamas iš stiklo pluošto, kuris buvo pigesnis už aliuminį ir leido lengvai sukurti reikalingas formas. Ypač išraiškingai atrodo automobilio galas, kuris žemėja labai tolygiai ir turi iš dalies paslėptus galinius ratus. „Panhard CD“ svėrė vos 580 kilogramų.

Tiek GT, tiek „Rallye“ versijos buvo varomos tuo pačiu 848 kubinių centimetrų varikliu, išvystančiu 49 AG (36,5 kW) GT komplektacijoje ir 59 AG (44 kW) „Rallye“ automobilyje. Šiek tiek skyrėsi ir keturių pavarų transmisijos konfigūracija, todėl GT galėjo pasiekti 165 km/h, o „Rallye“ – jau 180 km/h. Pakaba buvo visiškai nepriklausoma.

Tikriausiai kiek neįprastai atrodo tai, kad „Panhard CD“ buvo varomas priekiniais ratais. Įprastai sportiniai ir ypač lenktynėms paruošti automobiliai yra varomi galine ašimi, tačiau priekiniai varomieji ratai prancūzams buvo ne naujiena. Būtent šios šalies gamintojai tokią konfigūraciją ir išpopuliarino. „Panhard CD“ turėjo paprastus, rato išorėje sumontuotus būgninius stabdžius.

„Panhard CD“ buvo gaminamas tik iki 1965 metų. Kadangi lenktyninės automobilio versijos labai garsių pergalių nepasiekė (nors LM64 turėjo neįtikėtinai žemą, vos 0,12 siekiantį oro pasipriešinimo koeficientą), „Panhard CD“ nebuvo labai populiarūs. Iš viso buvo parduoti vos 179 automobiliai – 122 GT ir 57 „Rallye“ versijos.

„Panhard CD LM64“
„Panhard CD LM64“

Ką „Panhard“ veikė po to?

1964 metais kompanija pradėjo „Panhard 24“ gamybą. Tai – dar vienas praktiškesnis automobilis, pasižymėjęs dvidurio sedano siluetu. Atrodė išties neblogai, nors gal kiek ir keistokai. Šis automobilis buvo gerokai populiaresnis nei CD – per trejus metus pagaminti 28 651 „Panhard 24“.

Visgi pardavimai nebuvo tokie geri, kad pavyktų išlaikyti pelningumą. „Panhard“ pradėjo surinkinėti „Citroën 2CV“ furgonus ir pamažu tapo šios kompanijos dalimi. Nuo 1968 metų „Panhard“ gamino tik šarvuotus visureigius, tačiau ir šis verslas sekėsi prastai.

2004 metais įvyko esminis lūžis „Panhard“ istorijoje – kompanija nelaimėjo konkurso mažo šarvuoto visureigio gamybai. Konkursą laimėjusi „Auverland“ nupirko „Panhard“ iš „Citroën“ ir šį vardą naudojo iki pat 2012 metų, kai „Panhard“ buvo parduota „Renault Trucks Defense“.

„Panhard CD“ ir „Volkswagen XL1“
„Panhard CD“ ir „Volkswagen XL1“

Šiais laikais „Panhard“ automobiliai yra kolekcininkų džiaugsmas. Nors surasti gerą CD yra sunku, nes jų pagaminta labai mažai, kitų modelių skelbimų yra. „Panhard“ automobiliai dabar tikrai nėra pigūs, nebent esate pasiruošę keletą mėnesių praleisti garaže atlikdami nuodugnią restauraciją.

Tuo ir baigiame straipsnių seriją apie įdomius prancūziškus sportinius automobilius, apie kuriuos nesate girdėję.

Šį sąrašą būtų galima tęsti labai ilgai – Prancūzijos automobilių istorija yra labai turtinga. „Matra 530“ buvo labai stilingas lengvas automobilis, neturėjęs jokių sportinių ambicijų.

O „Ligier JS2“ jau buvo kur kas rimtesnis bandymas prasimušti automobilių sporte. Įdomu ir tai, kad „Ligier“ yra vienintelė markė, aprašyta šioje serijoje, kuri vis dar gyvuoja ir gamina automobilius.

„Sovam“ sportiniai automobiliai labiausiai pasižymėjo savo nekokia išvaizda, tačiau vis tiek įdomu, kad tokia kompanija ryžosi save išbandyti ir šiame rinkos segmente.

Galiausiai, „Panhard“ vardas kadaise buvo labai garsus Prancūzijoje, tačiau dabar jį atsimena nedaug žmonių. „Panhard“ automobiliai ir sunkvežimiai buvo laikomi kokybės etalonu, o genialaus Charleso Deutscho aerodinamikos išmanymo negalima neįvertinti. Taigi, turėdami noro ir laiko būtinai pasidomėkite istoriniais prancūziškais automobiliais – jie tikrai turi kuo nustebinti.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas