 |
| Renaldas Gabartas |
Tačiau viskas yra logiška ir teisinga. Lietuvių liaudies įžvalgos, esą „žmona turi būti blondinė, o mašina – audinė“, mano galva turi šiek tiek kitokią potekstę. Mašinos turi būti „kaip audinės“.
Atslūgus naujos informacijos cunamiui, neišvengiamai užgriūnančiam kiekvienoje „Metų automobilio“ bandymų stovykloje, tenka konstatuoti, kad „Volkwagen“ koncerno inžinieriai iš tiesų pagrįstai vadinami inovacijų dievais ir kokybės standartų kūrėjais. Jie lenkia kolegas iš Prancūzijos, Japonijos, Italijos. Tegu tik puse korpuso, tačiau lenkia. Pastarųjų metų „Pasaulio metų automobilio“ rezultatai tai gana gerai iliustruoja. „Audi A6“ šį titulą pelnė 2005-aisiais, „Golf VI“ – 2009-aisiais, „Polo“ – 2010-aisiais, o mažasis „Up!“ – paskutiniuosiuose rinkimuose.
Vokiškos mašinos savo varžovų nepasiunčia į gilų nokautą tik dėl dviejų priežasčių: kainodaros ir dizaino politikos. Be abejonės geri daiktai negali būti pigūs, tačiau už, tarkim „Audi A6 Allroad“ prašant beveik tiek pat pinigų, kiek kainuoja kotedžas Vilniaus priemiesčiuose, negalima tikėtis, kad pirkėjai trepsės eilėse prie šio ratuočio. Kad ir koks tobulas jis bebūtų žvelgiant per vairuotojišką prizmę.
Vokiškos mašinos savo varžovų nepasiunčia į gilų nokautą tik dėl dviejų priežasčių: kainodaros ir dizaino politikos.
Antras – demonstratyviai konservatyvi stiliaus doktrina. Žinoma, visa tai pedantiškai apskaičiuota orientuojantis į didžiausią potencialių pirkėjų būrį. Tačiau daugybė žmonių perka itališkus ar prancūziškus automobilius tik todėl, kad jų kėbulo dizaino kalba kur kas išraiškingesnė ir subtilesnė.
Šie du dalykai tampa pagrindine konkurencinės kovos arena. Atsiriekti didesnę rinkos dalį siekiančios kompanijos kaip įmanydamos mažina gamybos kaštus (viena labiausiai pastebimų sričių – plonėjanti antikorozinė apsauga), ieško būdų automobilio svoriui sumažinti, dalinasi paltformomis, varikliais ir t. t. Skirtingų gamintojų mašinos vienodėja techniniu požiūriu ir tuo pat metu ieško naujų eksterjero formų.
Apie tai, kad šiuolaikinis automobilis privalo atitikti tam tikrus minimalius komforto ir saugumo kriterijus, jau senokai nebekalbama. Net kukliausios transporto priemonės, kainuojančios tik šiek tiek per 30 tūkst. litų, puošiasi penkiomis „EuroNCAP“ žvaigždutėmis, turi „Start-Stop“ sistemą, lietaus jutiklius, pajudėjimo įkalnėje pagalbą, elektroninius parkavimo suflerius ir t.t. Mašinos tampa vis labiau išmanios, vis labiau panašesnės į „audines“ ir – svarbiausia – nebekainuoja bedieviškai daug.
Tai neabejotinai gera žinia visai vairuotojų bendruomenei ir didelis galvos skausmas „Metų automobilio 2013“ konkurso komisijai. Užčiuopti subtilius rinkoje debiutuojančių mašinų skirtumus ir tiksliai argumentuoti sprendimus kasmet tampa vis didesniu iššūkiu.
Renaldas gabartas yra „Top Gear Lietuva“ žurnalo vyriausias redaktorius ir vienas iš trijų „Metų automobilis“ komisijos narių, dirbantis nuo pirmojo konkurso, surengto prieš 16 metų.
