TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Strateginis ES Tarybos sprendimas Vilniuje: kokius automobilius pirksime 2020-aisiais

„Volvo V60 Plug-in Hybrid“
Mato Buzelio nuotr. / „Volvo V60 Plug-in Hybrid“
Šaltinis: 15min
0
A A

2009-aisiais Europos Sąjunga (ES) patvirtino teorinį tikslą: 2020 metais vidutinė sąjungoje parduodamų naujų automobilių CO2 emisija turi siekti 95 g/km. Tai reikštų, kad automobiliai vidutiniškai vartotų apie 4 litrus degalų šimtui kilometrų. Šiais metais buvo sprendžiamos šio tikslo įgyvendinimo priemonės ir galimos jo korekcijos.

Jau birželio mėnesį, Europos Parlamentui pirmininkaujant Airijai, buvo nutarta padėti tašką siekiant šio aplinkosaugos tikslo. Sakinys nebaigtas Vokietijos iniciatyva – paskutinėmis Airijos pirmininkavimo dienomis buvo sutarta atidėti sprendimą vėlesniam laikui, kai parlamentui pirmininkaus Lietuva. 

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis, lapkričio pabaigoje turi pateikti pakoreguotą ES Tarybos pasiūlymą dėl naujų automobilių CO2 taršos reguliavimo po 2020 metų. Taigi nuo Lietuvos vedamo derybinio proceso priklausys, kiek efektyvūs bus nauji automobiliai ir kiek išleisime degalams ateinančiame dešimtmetyje.

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis, lapkričio pabaigoje turi pateikti pakoreguotą ES Tarybos pasiūlymą dėl naujų automobilių CO2 taršos.

Vokietijos automobilių gamintojams toks griežtas aplinkosaugos reikalavimas nėra prie širdies – tai reikštų sunkumus galingiems prabangiems automobiliams kaip „Audi A8“, BMW 7 ar S klasės „Mercedes-Benz“. Patvirtinus 95 g/km reikalavimą, jau 2020 metais vidutinė minėtų gamintojų parduodamų automobilių emisija turėtų neviršyti šios ribos.

Pavyzdžiui, jeigu parduodamas vienas BMW 7, kurio emisija siekia 150 g/km, turėtų būti parduodamas vienas BMW, kurio emisija siekia 40 g/km, kad būtų išlaikytas 95 g/km vidurkis. Šiuo metu retas didelis prabangus sedanas turi mažesnę nei 150 g/km emisiją, o daugumos ji viršija ir 200 g/km.

Situacija kai kuriems gamintojams nėra labai palanki – dabar emisijų vidurkis ES siekia 132 g/km, o nuo 2015 m. patvirtinta riba – 130 g/km. 95 g/km reikštų, kad gamintojai neišvengtų elektromobilių gaminimo ir privalėtų investuoti į jų plėtrą. Elektromobilis nenaudoja degalų ir ES yra pripažįstamas kaip turintis nulinę CO2 emisiją.

Pradinis pasiūlymas tiko ne visiems

Šių metų vasarą sprendžiant apie aplinkosaugos ateitį, Vokietija atsibudo ir prisiminė, kad jos gamintojams 95 g/km nebūtų naudingi, tad klausimo svarstymas iš pirmąjį pusmetį Europos parlamentui pirmininkavusios Airijos buvo perleistas Lietuvai. 

BMW, „Audi“, „Volkswagen“ ir kitų gamyklų yra ne vienoje Europos valstybėje, tad vokiečiams pagrasinus galimu jų uždarymu, prie šios sąjungos prisijungė Portugalija, Lenkija, Čekija, Didžioji Britanija ir dar kelios valstybės.

Europos parlamente gulintis pasiūlymas – griežtas 95 g/km vidurkis visiems automobilių gamintojams nuo pat 2020 metų. Vokietija pateikė savąjį – 95 g/km vidurkis turėtų galioti 80 proc. vieno gamintojo automobilių, 2021 metais – 85 proc. ir t.t., kol 2024 m. pasiektų 95 g/km visiems automobiliams. Trumpai tariant, vokiečiai siūlo atidėti griežtą reguliavimą keturiems metams.

Lapkričio 5 d. Lietuva pateikė savo kompromisinį pasiūlymą, kuris yra artimas Vokietijos norams. Mūsų šalis siūlo įvesti pereinamąjį periodą 2020-2022 metais, kurio metu 95 g/km CO2 emisijos reikalavimas būtų taikomas tik daliai parduotų automobilių. Lietuviai taip pat siūlo leisti gamintojams naudoti vadinamąjį super-kreditų limitą. Tai sistema, pagal kurią elektromobilius parduodantys gamintojai gali „kaupti“ CO2 „nuolaidą“ po 2,5 g į metus – pavyzdžiui, keletą elektromobilių pardavęs BMW galėtų vienerius metus nesilaikyti 95 g/km reikalavimo ir jų automobilių emisijų vidurkis gali siekti iki 102,5 g/km. 

Tiek vokiškas, tiek lietuviškas pasiūlymai leistų pasiekti 95 g/km emisijos vidurkį tik 2024 metais. Tai praktiškai eliminuotų galimybę, kaip kalbama dabar, nustatyti dar griežtesnius CO2 reikalavimus 2025 metais.

Maži automobiliai – prioritetas ne visiems

Kalbant apie valstybes, turinčias savo automobilių pramonę, tokiam pasiūlymui garsiausiai „Už“ sako Prancūzija bei Švedija. Skandinavai „Volvo“, taip pat priskiriami prie prabangių automobilių gamintojų, neseniai radikaliai atnaujino savo variklių gamą ir į naujus automobilius montuoja tik keturis cilindrus turinčias jėgaines. „Volvo“ 130 g/km tikslas nėra neįgyvendinamas, o ir 95 g/km po septynių metų neskamba nerealiai – gamintojas daug investuoja į hibridines technologijas. Pavyzdžiui, „Volvo V60 Plug-in hybrid“ su dyzelinio ir elektrinio variklio duetu išvysto beveik 300 AG ir daugiau nei 600 Nm, tuo pačiu išskirdamas vos 49 g/km CO2 emisiją.

Prancūzai savo ruožtu koncentruojasi į nedidelių automobilių gamybą, tad jiems galimi ribojimai neskamba pražūtingai. Didieji šalies automobilių koncernai „Peugeot“, „Renault“ ir „Citroen“ turi daug nedidelių automobilių, jau šiandien išmetančių mažiau nei 100 g/km CO2. „Renault“ savo gamoje taip pat turi keletą elektromobilių („Fluence“, „Twizy“ ir kt.), „Citroen“ ir „Peugeot“ neseniai pristatė pirmuosius hibridus.

Italai taip pat garsiai neprieštarauja 95 g/km ribojimui. Didžiausi šalies gamintojai „Fiat“ bei „Alfa Romeo“ savo gamoje neturi didelių automobilių, kuriems tokia riba būtų neįvykdoma. Tačiau ir jie gali būti priversti investuoti į hibridines technologijas, kadangi vien vidaus degimo varikliais pasiekti tokias emisijas nėra paprasta.

Ekologija pasiekiama ir prabangiems sedanams

Galima suprasti, kodėl vokiečiai priešinasi tokiems siūlymams, o visai neseniai prie jų prisijungė ir britai. Didžiausi britų gamintojai „Jaguar“ bei „Land Rover“ į 130 g/km po kelerių metų vargais negalais gal ir „tilps“, tačiau prabangius sedanus gaminančio „Jaguar“ bei dideliais visureigiais garsaus „Land Rover“ vadovai aplinkosaugininkus dabar turbūt sapnuoja košmaruose. 95 g/km riba vien vidaus degimo varikliu varomam dideliam automobiliui šiuo metu nėra įgyvendinama. Vargu ar tokie ekologiški jie taps ir po penkių metų.

Vokietijos gamintojai savo ruožtu ruošiasi griežtėjantiems aplinkosaugos reikalavimams. „Audi“ ir „Volkswagen“ eksperimentuoja su hibridinėmis technologijomis, BMW šių metų Frankfurto automobilių parodoje pristatė pirmąjį savo elektromobilį BMW i3, o „Mercedes-Benz“ toje pačioje parodoje išvertė iš koto visus ten buvusius žmones. Prabangiausias gamintojo sedanas, S klasės modelis su hibridiniu varikliu – „S350 BlueTEC Hybrid“, nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja vos per 5,5 sek. ir vartoja 3 l/100 km degalų. Jo CO2 emisija – 69 g/km. 

Panašu, kad jau už kelių metų dauguma prabangių sedanų bus arba hibridiniai, arba turės dviejų litrų darbinio tūrio dyzelinius variklius. Galbūt jau 2020-aisiais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas