Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 25d. 15:01

Automobilių ridos atsukinėjimo mastai Lietuvoje: kai kurių kilometražas sumažėja daugiau nei 500 tūkst.

BMW salono nuotrauka, kurioje prietaisų skydelyje matoma rida skiriasi nuo to, ką sako pardavėjas
Autoplius.lt nuotr. / Asociatyvinė nuotrauka.

15 tūkstančių – tiek ar net daugiau automobilių su suklastotais ridos rodikliais važinėja Lietuvos keliais. Ekspertai teigia, kad tokia manipuliacija nekainuoja daug, tačiau gali gerokai padidinti automobilio vertę. O pažeidėjus sučiupti yra labai sunku.

Dažnas ieškodamas automobilio sugaišta daug laiko paieškoms, apžiūrai. Tačiau nutinka ir taip, kad, jau apsidžiaugus nauju pirkiniu, tenka sukti galvą dėl aptiktų problemų. Viena iš pasitaikančių – suklastota automobilio rida.

Permoka tūkstančius

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad kiekvieną savaitę gauna bent po kelis pranešimus apie suklastotus parduodamo automobilio ridos duomenis.

Autoplius.lt iliustr./Automobilio rida
Autoplius.lt iliustr./Automobilio rida

„Ridos korekcija kainuoja iki kelių šimtų eurų, o automobilio kainą gali padidinti net ir keliais tūkstančiais“, – sako M.Buzelis.

Rinkoje dėl atsuktos ridos automobilis paprastai pabrangsta 15–20 procentų.

„Paskaičiuota, kad, atsukus benzininio automobilio ridą 10 tūkst. km, jo kaina vidutiniškai padidėja 880 Eur. Vidutinis fiksuojamas atsukimas yra 72 tūkst. km. Taigi, pirkdamas benzinu varomą automobilį, statistinis pirkėjas nesąžiningam pardavėjui permoka 6336 Eur“, – sako „carVertical“ produktų ir inovacijų vadovas Arnas Vasiliauskas.

Ridos korekcija kainuoja iki kelių šimtų eurų, o automobilio kainą gali padidinti net ir keliais tūkstančiais, – sako M.Buzelis.

„carVertical“ duomenimis, „dyzelių“ statistika įspūdingesnė: 10 tūkst. km suklastota rida vidutiniškai pabrangina automobilį 1050 Eur. Taigi sukčių auka vidutiniškai permoka net 7560 Eur.

Tiesa, A.Vasiliauskas pabrėžia, kad vidutinę statistiką iškreipia mažiau naudoti automobiliai. Skaičiai kiek neįrastai atrodo juos pritaikant seniems automobiliams, tačiau į statistiką įtraukus naujesnius, brangesnius automobilius, gaunasi matomas vidurkis.

Klastojimo atvejų daugėja, o kur sprendimas?

„Automobilių ridos klastojimo problema nesprendžiama. Neturime oficialios statistikos, kuri galėtų tiksliai iliustruoti, kaip ši problema keičiasi. Bet pagal tai, ką matome parduodamų automobilių rinkoje, galime daryti prielaidą, kad ridos klastojimo atvejų nežymiai daugėja“, – sako M.Buzelis.

Lietuvos policijos duomenimis, praėjusiais metais policijos buvo fiksuoti ir pradėti tyrimai dėl 5 ridos klastojimo atvejų.

Remiantis turimais duomenimis, 2016 metais Ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų dėl transporto priemonės ridos suklastojimo užregistruotas vienas atvejis. 2017 metais – 8.

„Per metus po keletą, yra nedaug labai, o kaip baigiasi negaliu pasakyti, nes nelabai renkame informacijos, kuo jie baigiasi, labiau – ar yra pradedami“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Nors ir ne visi ridos keitimo atvejai yra užfiksuoti, tačiau remiantis oficialiais duomenimis, tokių automobilių Lietuvos keliuose – tūkstančiai.

Svajūno Stroino nuotr./Matas Buzelis, transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas
Svajūno Stroino nuotr./Matas Buzelis, transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigia, kad kuomet kalbama apie ridos atsukimą, tikrai galima tai įvardyti kaip problemą, nes šioje srityje yra kalnas neišspręstų problemų.

Atsuktos ridos rekordai

„Informacinėje sistemoje kaupiami duomenys leidžia daryti prielaidą, kad 2018-ais metais Lietuvos keliais važinėjo apie 15 000 lengvųjų automobilių, kurių rida sprendžiant iš 2017-aisiais ir 2015-aisiais surašytų patikros protokolų yra sumažėjusi daugiau nei 30 tūkst. km. Tačiau akivaizdu, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų paklaidos kur kas didesnės“, – sako R.Gabartas.

Asociacijos „Transeksta“ duomenimis, iš viso su neigiama arba nuline (t.y. kai odometras sufleruoja apie neįveiktą nei vieną kilometrą) į techninės apžiūros stotis atsivežė 7482 lengvieji (M1 ir N1) klasės automobiliai.

Tarp jų 6 556 automobilių rida sumažėjo nuo 1 km iki rekordinių 559 926 km. O daugiau nei 100 tūkst. km rida sumažėjo 2 236 atvejais.

Vienas pavydžių – „Volkswagen Caddy“ ridos pokyčiai per kelerius metus. 2014 metais odometro rodmenys siekė 239 815 km. Po dviejų metų – 591 873 km. O štai pasikeitus savininkui 2018 metais apžiūros metu rida jau buvo sumažėjusi daugiau nei 356 tūkst. iki 235 198 km.

Savo automobilį „atjauninti“ sumanė ir BMW vairuotojas. Kas dvejus metus automobilis nuvažiuodavo virš 100 tūkst. km. 2016 metais odometras rodė daugiau nei 367 tūkst. nuvažiuotų kilometrų, o štai 2018 metais automobilio rida buvo kiek daugiau nei 209 tūkst. km.

Odometrai nerodė jokių pokyčių 926 automobiliuose, nes, tikėtina, prietaisai buvo sugedę.

M.Buzelio teigimu, dažniausiai klastojami duomenys automobilių, kurie į Lietuvą įvežti iš Vakarų Europos valstybių.

„Automobilių iš JAV istoriją patikrinti nesunku ir ridos klastojimą nustatyti pakankamai lengva. Tačiau transporto priemonių iš Vokietijos istorijos patikrinti praktiškai neįmanoma, jeigu nėra jokių įrašų apie konkretaus modelio aptarnavimų istoriją“, – sako M.Buzelis.

Grąžinimas pardavėjui – (ne)įmanomas

„Dažniausiai ridos klastojimo atvejus vartotojai pastebi pagal transporto priemonės kėbulo numerį (VIN kodą) patikrinę jo istoriją specifiniuose portaluose. Renkantis Lietuvoje jau registruotą automobilį techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ portale galima patikrinti techninių aptarnavimų istoriją ir pastebėti, kad rida kažkada buvo suklastota. Tačiau tai – retesni atvejai“, – sako M.Buzelis.

Apgautas pirkėjas turi teorinę galimybę grąžinti automobilį pardavėjui, tačiau tai padaryti įmanoma tik kai kuriais atvejais.

„Rinkoje pasitaiko tokių automobilio pirkimo-pardavimo sandorių, kada perpardavėjas formaliai pats net nedalyvauja sandoryje – pirkėjui pateikiamos užsienietiškos pirkimo-pardavimo sutartys (liaudiškai tariant, kauferiai). Ir apgavystės atveju, tik pats pirkėjas gali kaltinti save, kad nepasidomėjo, kuo tokie žaidimai gali baigtis“, – sako M.Buzelis.

Kaip kovoti su sukčiais?

Nors problemų čia yra kalnas, kaip teigia R.Gabartas, tačiau nėra teisinių aktų, kuriais būtų apibrėžti tolimesni veiksmai aptikus pažeidimą arba leistų veikti prevenciškai.

„Deja, net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais (dėl objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį naujame odometre turėtų būti nustatomi realūs parodymai), tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais“, – teigia R.Gabartas.

Pasak jo, realiausiais būdas užkirsti kelią ridos duomenų klastojimui – oficialiai ją fiksuoti atvykus į „Regitrą“ įregistruoti automobilio.

Vytauto Pilkausko nuotr./Renaldas Gabartas
Vytauto Pilkausko nuotr./Renaldas Gabartas

Taip pat, anot R.Gabarto, turėtų būti imtasi priemonių realiai įgyvendinti automobilių remonto įmonių priežiūrą. Kaip vieną iš variantų specialistas įvardija galimybę keistis duomenimis tarp šalių.

„Visų pirma reiktų užtikrinti informacijos keitimąsi tarp atskirų institucijų ir iš esmės peržiūrėti kontrolės mechanizmą. Galbūt galėtų būti numatyta prievolė sutikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams. Tik realizavus šiuos sprendimus būtų galima atsekti, kada ir kaip kito rida, kas už tai yra afįtsakingas, o pirkėjas ir pardavėjas turėtų galimybę išsiaiškinti visus ginčytinus klausimus drauge“, – sako R.Gabartas.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Regitra“: kaip patikrinti iš užsienio atvežto naudoto automobilio istoriją?

Kaip vieną pavyzdžių specialistas pamini kaimyninės Lenkijos praktiką.

„Žinau, tik kad Lenkijoje dėl šių dalykų pernai buvo priimti griežti įstatymai, numatę laisvės atėmimo bausmes iki 5 metų už odometro klastojimą ir tiksliai apibrėžę, kada ir kaip galima keisti prietaisų skydelį“, – sako jis.

Rizika yra neišvengiama

Pasak M.Buzelio, naudoto automobilio pirkimas yra neatsiejamas nuo įvairių rizikų, o vienas iš būdų to išvengti – nuodugniai patikrinti automobilį ne tik fiziškai, tačiau ir jo dokumentus, techninių patikrų istoriją.

„Reikėtų kritiškai vertinti itin pigius automobilius, kurie, anot pardavėjų, yra ką tik parvaryti iš užsienio, nors tokie modeliai su analogiška rida Vakarų Europos valstybėse yra žymiai brangesni. Tai prieštarauja elementariai logikai. Vokiečiai veltui automobilių neatiduoda. Tad, jeigu transporto priemonė buvo nupirkta labai pigiai, tam turėjo būti objektyvi priežastis“, – sako M.Buzelis.

Taip pat išvengti automobilio su suklastota rida galima ir patikrinus jo duomenis.

„Vienas nedaugelio būdų išvengti nusivylimo, įsigyjant nenaują Lietuvoje eksploatuotą mašiną – žinant identifikacinį numerį patikrinti automobilio techninės būklės istoriją bei fiksuotą ridą techninės apžiūros duomenų bazėje TAIS. Ten kiekvieno automobilio rida fiksuojama kas dvejus metus, todėl pastebėjus jos mažėjimą arba nulinį pokytį, galima užduoti atitinkamus klausimus buvusiam šeimininkui ar pardavėjui“, – vieną iš būdų, kaip neapsigauti, mini R.Gabartas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas