Pasak Braunšveigo prokuratūros, buvę ir dabartiniai „Volkswagen“ vadovai „kaltinami tuo, jog sąmoningai per vėlai informavo kapitalo rinkas apie didelius – milijardų eurų – mokėjimo įsipareigojimus, atsiradusius dėl vadinamojo „dyzelinio skandalo“, ir tokiu būdu padarė poveikį „Volkswagen“ akcijų kursui“.
Kaltinimų pareiškimas reiškia, jog trys esami ir buvę „Volkswagen“ aukšto rango vadovai visai netrukus gali atsidurti teisme.
2015 metų rudenį „Volkswagen“ pripažino, jog 11 mln. visame pasaulyje parduotų dyzelinių automobilių – o tai daugiausia buvo „Volkswagen“ markės automobiliai, nors tarp jų buvo ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“ bei „Seat“ markių transporto priemonių, – buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, kad šios transporto priemonės atliekant jų taršos bandymus atrodytų ekologiškesni negu iš tikrųjų yra.
Pasak prokurorų, H.Diessas, M.Winterkornas ir H.D.Poetschas, kurie visi 2015 metais dirbo „Volkswagen“ valdyboje, nepranešė investuotojams apie sukčiavimą, kai tik apie jį sužinojo. Nepranešė jie ir apie bendrovei kilusią didelę finansinę riziką, nors „pagal įstatymus turėjo tai padaryti“.
H.Diessas „Volkswagen“ vadovauja nuo 2018 metų balandžio. Tačiau „Volkswagen“ valdyboje jis dirbo nuo 2015 metų.
Rugsėjo pradžioje jis naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog „neabejotinai“ atsistatydins, jeigu jam bus pareikšti kaltinimai.
M.Winterkornas „Volkswagen“ vadovavo nuo 2007 iki 2015 metų. Jis atsistatydino netrukus po to, kai kilo dyzelgeitu pramintas skandalas.
Balandį Braunšveigo prokurorai jį ir dar keturis įtariamuosius apkaltino stambiu sukčiavimu, nesąžininga konkurencija ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
„Dyzelgeitas“ „Volkswagen“ grupei jau atsiėjo daugiau kaip 30 mlrd. eurų, kuriuos teko skirti automobilių išpirkimui, baudoms ir kompensacijoms. Taip pat buvo suduotas didžiulis smūgis reputacijai.
