Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 20:53

Žilvinas Pekarskas: 5 nelogiški valdžios argumentai, svarstant automobilių taršos mokestį

Žilvinas Pekarskas
Gretos Skaraitienės nuotr. / Žilvinas Pekarskas

Aplinkos ministerija parengė, o vėliau Seimas ėmėsi svarstyti automobilių taršos įstatymo projektą. Jis reikalingas norint stabdyti klimato atšilimą, nes transporto sektorius į atmosferą išmeta 40 proc. klimato kaitą sukeliančių dujų. Tačiau panašu, kad iki šiol Aplinkos ministerijos ir Seimo daugumos išsakyti argumentai buvo nesąmonių kratinys, o ne sisteminis sprendimas, padėsiantis mažinti CO2 emisijas. Ko reikia, kad tai nutiktų? Vairuotojai turėtų persėsti į „švaresnius“ automobilius, kuriuos įstengtų įsigyti.

Dėl chaoso ir dviprasmybių, supančių šį mokesčio projektą, jau pasigirdo balsų, raginančių priimti šį, netobulą, o vėliau sugalvoti dar vieną mokestį, kuris realiai darytų Lietuvos automobilių parką švaresnį. Kiti politikai ragina neskubėti, luktelėti dar metus (kol ES institucijos kantriai lauks ir galimai neskirs baudos) bei priimti realiai veikiantį mokesčio įstatymą.

123RF.com nuotr./Automobilių tarša
123RF.com nuotr./Automobilių tarša

Kyla daugybė klausimų, bet svarbiausias iš jų – kam Lietuvai reikia tokio neišbaigto mokesčio. Negi tik biudžeto papildymui ar „pasirodymui prieš ES“, kaip neva stabdome klimato atšilimą?

Suprasti akimirksniu

  • iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Jų savininkai turėtų mokėti šį, kol kas Seime svarstomą, registracijos mokestį keičiantis savininkui.
  • Lietuvai neįgyvendinus įsipareigojimų ES dėl emisijų mažinimo, grėstų 300 mln. Eur bauda. Palyginimui: maždaug tokia suma kitų metų biudžete skiriama pensijų didinimui.

15min apklausoje skaitytojai pasidalijo į dvi dideles grupes. Paklausti, kokia pinigų suma, mokama per metus, paskatintų keisti elgseną ir rinktis mažiau taršius automobilius, 43 proc. įvardijo 20 Eur sumą, o 31 proc. – 500 Eur ir daugiau. Tačiau Seimas diskutuoja ne apie kasmetinį, o apie vienkartinį mokestį. Kitaip tariant, bergždžią, kuris vargiai ką nors pakeis. O kad sukels dar daugiau aistrų ir nepasitenkinimo, galima neabejoti.

1. Populizmas artėjant rinkimams

Panašu, kad Seimo tikslas – užsidėti „pliusą“, kad „kovoja su tarša“. Nes, skirtingai nei Latvijoje, kur taršos mokestį automobilių savininkai susimoka kiekvieną kartą atlikdami techninę apžiūrą (kasmet), Lietuvoje siūloma jį mokėti tik registruojant automobilį. Kitaip tariant, vienam savininkui tik vieną kartą.

Pirmas klausimas: ar automobilis daugiausia teršalų išskiria jį registruojant?

Antras klausimas: Seimas giriasi per metus surinksiantis 29 mln. Eur mokesčio (užpildys biudžeto eilutę), bet neįvardija, kaip tai susiję su taršos mažinimu. Kaip reikės pamatuoti tokio mokesčio poveikį?

2. Sumažinta maksimali mokesčio suma

Pirminiame projekte mokestis svyravo nuo 36 iki 1400 Eur, o „patobulintame“ įmokų rėžiai sumažėjo iki 13,5–540 eurų. Beveik trigubai.

Klausimas: ar vienkartinis, tarkime, 200 Eur mokestis, priverstų miesto gyventoją atsisakyti taršesnio, bet dinamiškesnio ir didesnį prestižą turinčio automobilio? Ar dėl tokios sumos iš BMW „betmeno“ persėstumėte į trijų cilindrų „Škoda Fabia“? Juk kai kurie lizingo kas mėnesį po tiek neskausmingai sumoka. O jei tokią sumą mokėtų kasmet?

3. Galimybės įsigyti mažiau taršų automobilį

Nors kai kurie komerciniai bankai mažiau taršiems automobiliams siūlo mažesnes metines palūkanas, pagrindinės problemos – skurdo – tai neišsprendžia. Neišsprendžia šios problemos ir Aplinkos ministerijos siūloma 1000 Eur kompensacija utilizavus seną automobilį.

Tarkime, atokiame kaime gyvenantis žmogus važinėja 500 Eur vertės „Audi 80“, nes brangesnės negali įsigyti. Ministerija jam siūlo pirkti ne senesnį nei 2013 m. gamybos automobilį, kurio CO2 emisija ne didesnė nei 130 g/km.

Tokio dviviečio automobilio kaina turguje 4–6 tūkst. Eur. Tačiau kaime ir dar sunkiai pravažiuojamuose keliuose su dviviečiu nelabai patogu. Normalaus dydžio mažiau taršus automobilis paaukštinta prošvaisa kainuotų 8–10 tūkst. Eur.

Klausimas: iš kur nepasiturinčiam žmogui gauti 8-10 tūkst., kad vėliau atgautų iš ministerijos 1 tūkst.?

4. Tramvajus Širvintos–Bagaslaviškis?

Siekiant, kad žmonės iš taršių automobilių persėstų į mažiau taršius arba savivaldybės transportą, derėtų skirti lėšų savivaldybėms – vietiniam transportui vystyti. Kitaip tariant, atėmus vieną galimybę, žmonėms reikėtų suteikti kitą. Arba iš Giedraičių į Širvintas per Zibalus nutiesti tramvajaus bėgius. Fantazijos? Bet gal reikia ir apie alternatyvą susimąstyti?

Ar gerai skambėtų greitojo autobuso maršruto pavadinimas: ryto ekspresas Kėdainiai–Šėta–Siesikai–Ukmergė? Arba Merkinė–Perloja–Varėna–Alytus? Bet tam reikia ilgalaikės mobilumo strategijos, o ne vienkartinės rinkliavos ar politikų spekuliacijų.

Klausimas: jeigu autobusas pro kaimelį, turintį netgi žinomą dvarą, į rajono centrą važiuoja 3–4 kartus (bet ne kasdien tiek kartų), ar galima tokiame 200 gyventojų turinčiame užkampyje verstis be automobilio ir uždirbti tiek, kad įsigytum netaršią transporto priemonę?

5. Kada automobilis teršia labiausiai?

Pagaliau grįžkime prie esminio klausimo: kada automobilis labiausiai teršia aplinką? Važiuodamas. Ypač spūstyse. Ir tada, kai yra techniškai netvarkingas.

Pirmas klausimas: gal taršos mokestį derėtų sieti su metine rida ir netgi diferencijuoti? Mieste dėl spūsčių emisijos žymiai didesnės, todėl ir koeficientas turėtų būti didesnis nei rajono centre registruotiems gyventojams.

Antras klausimas: kada bet kuris Lietuvos gyventojas, pamatęs kelyje ar gatvėje dūmų kamuoliais apsipylusį automobilį, dviem telefono mygtuko paspaudimais galės apie tai pranešti elektroninei valdžiai? Tikrai dar ne sausio 1 d.

Išvada. Kaip rašoma Vaistų kontrolės apsinuodijimų informacijos biuro medžiagoje, apsinuodijus išmetamosiomis dujomis svaigsta galva, sutrinka kvėpavimas ir t.t. Apsinuodijimui stiprėjant, žmogus ima nesusivokti aplinkoje.

Gal reikėtų apskritai riboti automobilių eismą pro Seimo rūmus? Nes bijau, kad „profesionalų vyriausybe“ save vadinančiai žaliai daugumai nuo deguonies stygiaus ūžia ausyse. Todėl ir neišgirsta racionalių argumentų, kaip Lietuva galėtų tapti civilizuota Europos šalimi, mažinančia CO2 emisijas, o ne situacinės moralės taisyklių besilaikančia simuliante.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:47
19:28
00:40

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas