26-erių metų lenktynininkas tiesioginėje 15min.lt konferencijoje atsakė į portalo redakcijos ir skaitytojų parengtus klausimus.
– Daugelis lenktynininkų karjerą pradeda nuo kartingų. Tu pradėjai nuo slalomo – kodėl?
– Gana netikėtai susiklostė galimybės. Pradėjome važiuoti slalomo lenktynėse, pramokau vairuoti, sekėsi, tad pradėjom važiuoti į varžybėles. Taip pradėjau važiuoti automobiliu. Kartingu važiuoti anksčiau galimybės nebuvo. Važiuoti aš pradėjau nuo 10 metų, bet jau su automobiliu tai turėjau gerą pranašumą prieš konkurentus užsienyje, kurie pradeda tik nuo 18.
– Lietuvos ralyje pirmas keturiais ratais varomas tavo automobilis buvo „Subaru“. Po to persėdai į „Mitsubishi“ ir džiaugeisi, kad jis greitesnis, o dabar porą metų vėl sėdi prie „Subaru“ vairo. Čia kaip patarlėje, nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti?
– „Subaru” mane lydėjo visą gyvenimą. Nuo 2005 iki 2009 visus sezonus važiavome su „Subaru“, bet ji jau buvo pasenusi, reikėjo atnaujinti, tad persėdau į kitą automobilį. Tai buvo „Subaru“, su juo lenktyniavau Lenkijoje. Jis buvo jau visai kitoks. „Subaru“ jaučiu sentimentus, nes tai pats pirmas.
– Kai pradėjai lenktyniauti ralyje, prasidėjo interneto komentatorių laikai. Kaip žiūri į juos? Ar įpratai nekreipti dėmesio į piktus komentarus, ar turi kitą „taktiką“?
Jeigu man nori ką nors pasakyti komentaruose, iki manęs tai neateis. Aš jų neskaitau
– Aš ignoruoju. Jeigu man nori ką nors pasakyti komentaruose, iki manęs tai neateis. Aš jų neskaitau. Žmonės, kurių nuomonė man svarbi, man pasakys asmeniškai. Kas nori man ką nors pasakyti, susisieks per „Facebook“ ar kaip kitaip. Esu tik pačioje pradžioje skaitęs kelis kartus.
„Facebook“ gali išgirsti ir gerų komentarų. Konstruktyvi kritika – visada prašom.
– Pernai pradėjęs lenktyniauti Lenkijoje susipažinai su ralio ant asfalto ypatumais. Kaip sekėsi įprasti prie radikaliai pasikeitusios varžybų specifikos?
– Iš pradžių galvojau, kad bus lengviau. Maniau, kad su asfaltu esu pažįstamas – apie 100 lenktynių važiavau ant asfalto. Bet Lenkijoje buvo naujas pasaulis. Adaptacija užtruko, prireikė 3–4 ralių, kad galėčiau varžytis su patyrusiais lenktynininkais.
Kai žmonės klausia, kur įdomiau, net sunku atsakyti. Asfalto specifika nuo žvyro labai skiriasi.
– Šiemet bent trijuose raliuose dalyvavai su „Mitsubishi“, keliuose – su „Subaru“, pakeitei bene 3 šturmanus, tačiau varžybų rezultatui pastebimos įtakos tas neturėjo. Kaip sugebi taip greitai priprasti prie pasikeitusių sąlygų?
– Tai buvo jau 11 ralio sezonas. Kaip lenktynininkas jau pakankamai subrendau. Kaskart atvažiuoji į ralį, būna skirtinga danga. Graikijos, Kipro ir Elektrėnų žvyras skiriasi – tai yra trys skirtingi raliai.
Kiekvienas šturmanas turi savo specifiką. Reikia prie jo priprasti, pasitikėti.
Kiekvienas šturmanas turi savo specifiką. Reikia prie jo priprasti, pasitikėti
Europos čempionate šiais metais pravažiavom 10 ar 11 varžybų. Nuvažiavome apie 1700 kilometrų. Važiuodami nuo Vilniaus, jau būtume kažkur Monake. 134 greičio ruožai, kuriuos įveikėm. Tai yra didelė patirtis. Europos čempionatas buvo labai įdomus – pamatai kitą šalį, kultūrą, pati kelionė būna labai įdomi. O ralis visą laiką buvo didelis iššūkis.
– Kokie planai ralyje kitais metais?
– Planų yra, bet jie nėra iki galo konkretūs. Yra keli variantai. Vienas – gal važiuosim dar vienus metus Europos čempionate. Ar tai bus „Subaru“, ar kitas automobilis, priklauso nuo finansinės padėties. Pereiti į kitą klasę yra nemažas žingsnis. Jeigu imame R5 klasės automobilį, kad ir paprastą „Ford Fiesta“, „Škoda Fabia“, ji jau bus 20 kartų brangesnė nei įprastas automobilis.
– Kitos automobilių sporto šakos, ralio reidas, žiedinės lenktynės, autokrosas ar „driftas“ netraukia?
– Vilioja viskas, kas yra susiję su vairavimu. Tai supratau 3 metų. Būti profesionaliam sporte yra įdomu. Norėčiau save išbandyti ralio kroso amplua, nes ten susirenka labai daug gerų pilotų. Tai yra labai didelis išbandymas. Bet kryptingai daug metų ėjau prie ralio piloto, tai atnešė rezultatą. Tikiu, kad aukščiausias lygis yra WRC, kur susirenka nuostabūs pilotai, noriu save išbandyti ten, prieš galvodamas, pavyzdžiui, apie ralio reidą.
Vilioja viskas, kas yra susiję su vairavimu. Tai supratau 3 metų
Ralis iš lenktynininko pareikalauja 100 proc. vairavimo sugebėjimų. O Dakare vairavimas nėra svarbiausias dalykas. Ralis yra šimtaprocentinis vairavimas.
– Ar turi tikslą automobilių sporte? Pavyzdžiui, tampi WRC čempionu, ir gali sau ramiai pasakyti: „Viskas, man užtenka, einu žvejoti“?
– Jeigu tapčiau WRC čempionu, būtų pasiektas didelis tikslas. Bet toliau būtų tikslas tą titulą apginti. Nemanau, kad, pasiekęs tokį lygį, greitai pasitraukčiau. Tai didelė, kompleksinė patirtis, gyvenimo prieskonis ir būdas, kurio sunku atsisakyti.
– Ar turi „skaudžiausią pralaimėjimą“ ralyje?
– Šitie metai buvo vieni sėkmingiausių. Mes baigėme 96 proc. greičio ruožų. Šiemet tik vieną kartą pasitraukiau iš ralio Kipre, tai buvo dėl techninės priežasties, tad važiavome be stabdžių. 6 kilometrus šiaip taip įveikėm, bet vienoje vietoje nukritom nuo kelio.
Tai buvo skaudu, nes Kipro ralis buvo viduryje sezono.
Viena didesnių avarijų buvo su „Subaru“ Lenkijoje. Per testus nuskridome nuo kelio ir vertėmės, pirmą kartą važiavome su greitosios automobiliu. Tai buvo tokia nemalonesnė patirtis.
– Ar turi planų Lietuvos ralio čempionate?
– Konkrečių planų neturiu. Šiemet dalyvavom net trijuose etapuose. Kas bus kitais metais, ar išvysite mus Lietuvoj, negaliu pasakyti. Bet norėčiau dalyvauti žiemos ralyje. Važiavimas ant sniego yra unikalus. Jei bus graži žiema, pažiūrėsim.
Europos čempionate yra vienas žiemos ralis. Buvo Liepojoj. Baigėme treti įskaitoje. Jis vyko tirpstant sniegui. Realiai nieko nematai ir nesupranti, kaip yra slidu. Tad geriau važiuoti tikrą žiemą, kai yra geras tvirtas ledas.
– Kaip priversti langą nerasoti?
– Mes bandome visokių būdų – gavome cigaretę ir bandėme ja langą ištrinti. Bet tai nepadėjo. Aprasojęs stiklas apšąla, mes net su kreditinėmis kortelėmis valėme ledą. Jeigu neveikia pečiukas, nelabai kas padeda.
– Bioetanolis automobilių sporte, konkrečiai – Lietuvos ralyje. Kokia paties nuomonė, reikia jo ar ne?
– Ralis, kaip ir daugelis kitų sporto šakų, yra neįdomus be taisyklių. Yra pasaulinė sporto federacija, kuri yra numačiusi taisykles, reikia jų laikytis. Jie bioetanolio nepripažįsta. Tikiu, kad jis yra pigesnis. Reikia išsiaiškinti, ar galima užgesinti tokį automobilį, nes, kiek teko domėtis, jį gesinti reikia kitaip. Reikia išsiaiškinti, ar tai yra saugu. Jeigu taip, esu už tai, kad sumažintume kaštus.
– Ar automobilių sportas Lietuvoje išgyvena pakilimą?
– Jis, ko gero, bręsta. Eina per fazes, kaip ir žmogus per gyvenimą. Ralio pakilimas buvo aiškus nuo kokių 2008 metų. Populiarumas, man atrodo, vis auga. Dėmesys yra gana stipriai išaugintas. Sunku eiti tik tokia progreso kryptimi. Dabar kilimo kreivė yra sulėtėjusi. Negaliu pasakyti, kad situacija blogėja, bet į priekį taip greitai neinam. Gal todėl, kad jau esame nemažai nuėję.
– Lankaisi automobilių sporto renginiuose kaip žiūrovas?
– Kartais lankausi, kai nesutampa su mano grafiku. Šiais metais daug sutapo. Norėjau į „Fast Lap“ atvažiuoti, bet taip ir nepavyko. 1000 kilometrų lenktynėse kartais irgi apsilankau. Ralių žiūrėti nelabai mėgstu. Žiūrėti nedžiugina – kol pats nori važiuoti, nelabai jauti malonumą, stebėdamas kitus, nebent tai yra WRC.
– Lenktynininkai turėtų būti saugaus eismo ambasadoriai, užsiimti švietėjiška veikla?
– Turėtų. Aš manau, kad turėtų rodyti pavyzdį žmonėms. Bent jau nerodyti blogo pavyzdžio, nebūti gatvėje chuliganai. Nors jie ir važiuoja geriau, bet tai nėra teisinga. Negerbiu ir pykstu ant tų lenktynininkų, kurie yra lenktynininkai ir mieste.
Vilniuje vairavimo kultūra yra gera
– Kokie eismo kultūros skirtumai tarp Vilniaus ir kitų užsienio miestų?
– Vilniuje vairavimo kultūra yra gera. Taip, mes gal dar ne vokiečiai. Žmonės mieste Vilniuje važinėja kiek greičiau, bet gal todėl, kad yra didelis srautas, daug mašinų. Nematau nieko blogo, jeigu žmonės Vilniuje važiuoja 60 kilometrų per valandą. Nesuprantu, ką duos 30 kilometrų per valandą greičio ribojimas. Reikia saugias perėjas padaryti.
Lenkai bijo važiuoti per Lietuvą. Sako, kad čia didelės baudos, reikia nespausti. Jiems atrodo, kad mes važiuojame daug kultūringiau.
Važiavau Taline, buvo greitis 30 kilometrų per valandą, visi tikrai važiavo 25.
Mes tikrai galime turėti ir turime gerų pilotų. Čempiono titulas nėra iš kosmoso srities
– Kas įvyks anksčiau: lietuvis taps WRC čempionu, nugalės Dakare, startuos F-1 ar prie Kazlų rūdos iškils Hokenheimo lygio lenktynių trasa?
– O, koks klausimas. Čia vienas sudėtingesnių. Visi tie dalykai greitai neįvyks. Noriu tikėtis, kad WRC laimės lietuvis, bet džiaugčiausi ir bet kuriuo kitu dalyku. Bet jie yra sunkiai tikėtini. Ypač dėl pasaulinio lygio trasos. Mes esame maža rinka automobilių gamintojams. Bet mes tikrai galime turėti ir turime gerų pilotų. Čempiono titulas nėra iš kosmoso srities.
– Kokį automobilį vairuoji kasdien?
– Paprastą kasdienį automobilį. Tai yra BMW, kuris yra garsus Lietuvos keliuose.
– Automatinė ar mechaninė pavarų dėžė kasdieniniam automobiliui? Kodėl?
– Automatinė. Todėl, kad automatinė viską padaro gerai. Nematau jokių mechaninės greičio dėžės privalumų. Galbūt galima šiek tiek degalų sutaupyti. Bet žmonės vairuoja nedėmesingai. Tai nepasižiūri, kokį bėgį įsijungia, tai jiems sunku nuo sankryžos pajudėti. Gali susikoncentruoti vairavimui.
– Kuo užsiimi laisvalaikiu?
– Labai mėgstu išplaukti į marias, jūrą su kaitu. Tai yra gana reta galimybė – reikia vėjo, kitų sąlygų. Mane domina ir kalnų, lygumų slidinėjimas, kai galiu, išvažiuoju su dviračiu, einame žaisti biliardą.
– Ar moki lenkiškai? Kokiomis užsienio kalbomis dar gali susišnekėti?
– Lenkiškai teko išmokti. Anksčiau nieko nemokėjau. Dabar susišneku. Tai yra vienas labai didelių mano praeitų metų pasiekimų.
Dar kalbu angliškai, lietuviškai lengva pašnekėti. Rusiškai galiu susišnekėti. Vokiškai moku keletą žodžių. Mokykloj jos uoliai nestudijavau.
