Man pasisekė apsilankyti Londone šio prototipo pristatymo metu ir užduoti šį klausimą tiesiogiai jo kūrėjui Benui Bowlby.
„Neabejotinai, anksčiau ar vėliau būsime priversti persėsti į kur kas ekonomiškesnius automobilius ir automobilių sporte. Vienaip ar kitaip jie atrodys – pasakyti sunkiu, tačiau mes juos matome štai taip“ – sakė „DeltaWing“ kūrėjas ir pagrindinis idėjos autorius Benas Bowlby.
Kaip visa tai prasidėjo
Automobilių sporto fanatai turbūt prisimena, kaip prieš keletą metų Amerikoje vykstančių „IndyCar“ lentkynių organizatoriai nutarė kardinaliai atnaujinti savo formules ir paskelbė viešą konkursą naujiems bolidams kurti. Tada pasaulį šokiravo amerikiečių „Deltawing“ projektas.
Revoliucingai atrodančio raketos formos bolido amerikiečiai pasirintki neišdrįso ir, rodės, jis pamažu nugrimz užmarštin. „IndyCar“ konkursą 2010 m. laimėjo „Dallara“ ir dabar šios įmonės sukurtos ne tokios radikalios formulės (dengti galiniai ratai, tačiau priekinė dalis – tradicinė) lenktyniauja JAV.
„DeltaWing“ sveria vos 475 kg, o jo oro pasipriešinimo koeficientas – vos 0,24
Tuo tarpu nelaimėjęs „DeltaWing“ rodės nugrimzdo užmarštin. Tačiau jo kūrėjai nenuleido rankų ir galų gale, praėjus beveik dviems metams prieš porą savaičių paskelbė, kad radikaliausias pastarojo dešįimtmečio prototipas šiemet keliaus į Le Maną.
Visko per pusę
„DeltaWing“ kūrėjai sugalvojo kur kas radikaliau pažvelgti į formulių ar prototipų lentkynes ir jų ateitį. Šios formulės principas – visai kitoks. Kaip teigia Benas Bowlby, sukūręs šį neordinarų bolidą, tikslas buvo paprastas – pasiekti panašų greitį trasoje pasitelkiant visko per pusę – pusę padangų resurso, pusę variklio litražo, sunaudoti dvigubai mažiau kuro su dvigubai mažesniu svoriu.
Šis prototipas sveria vos 475 kg, o jo oro pasipriešinimo koeficientas taip pat itin mažas ir yra maždaug dvigubai mažesnis, nei įprastų prototipų – vos 0,24. Visa tai pasiekta dėl labai siauros priekinės dalies – priekinė tarpvėžė vos 60 centimetrų! Tuo tarpu gale automobilio plotis siekia net du metrus.
Degalų bako talpa – vos 40 l, bet kūrėjai sako, kad dėl silpnesnio variklio ir kur kas mažesnio svcorio jie kurą pildysis maždaug taip pat dažnai, kaip ir LMP2 klasės atstovai.
Įdomu, kad Le Mano organizatoriai iš kūrėjų pareikalavo, kad „DeltaWing“ negalėtų įveikti vieno legendinės trasos rato greičiau nei per 3 min 45 sekundes. Tai laikas, per kurį legendinę trasą sugeba įveikti didžioji dauguma LPM2 klasės atstovų. Lenktynių organizatorių noras suprantamas – jie nenori, kad kažkoks niekam nežinomas „raketinis“ net ne įskaitoje važiuojantis prototipas staiga imtų lenkti šio maratono favoritus. Nors, kaip prisipažino Bowlby, „DeltaWing“ galėtų važiuoti kur kas greičiau.
Žaidžiame seklius
Šį projektą iš pusiau užmirštų naujam gyvenimui prikėlė sutartis su „Nissan“. Šis japonų gamitojas sutiko tiekti variklius naujam bolidui. Tai bus 1,6 l benzininis variklis su turbina, išvystantis apie 300 AG. Tačiau nemanykite, kad tai iš „Juke“ pasiskolintas, tik didesnės galios agregatas. „Nissan“ atstovai net įnirtingai tardomi niekaip neprisipažino, iš kur šis agregatas.
Tačiau, kaip sako liaudis, „pikti liežuviai šneka“, kad variklį „Deltawing“ prototipui paruošė ta pati įmonė, kuri gamino ir „Juke R“. Tai „Ray Mallock Limited“ (RML). Ši įmonjė jau keletą metų bendradarbiauja su „Nissan“, montuoja japonų variklius į Le Mano lenktynėms ruošiamus LMP2 prototipus.
Tačiau be to, britai ruošia ir pasaulio kėbulinių lenktynių čempionatui (WTCC) „Chevrolet Cruze“ hečbekus, kuriuose nuo praėjusių metų montuojamas 1,6 l benzininis variklis su turbina. Daugelis specialistų mano, kad štai šis variklis su nedidelėm modifikacijos kaip tik ir yra montuojamas į naują „DeltaWing“ projektą.
Tiesą sakant, man taip pat buvo baugu sėstis į šitą daiktą, ypač kai pamačiau jį pirmą kartą. Pagalvojau, kas čia per velnias?
Britai tai neigia, natūralu, „Nissan“ atstovai taip pat. Bet galbūt tai tik kalbos. Glaų gale esmės tai nekeičia, projektas vistiek įdomus, o „Nissan“ gali tik remti šį projektą – vistiek tai puikus žingsnis.
Juk ant pirmos formulės „Red Bull“ komandos bolidų irgi puikuojasi „Infiniti“ ženkliukai, bet juk tai visai nereiškia, kad jie tiekia šiems bolidams variklius.
Padangoms – išskirtinis dėmesys
Daug dėmesio šiam projektui skyrė ir „Michelin“, nes teko sukurti specialias padangas, mat priekyje jos itin siauros, o galinėms atitenka net trys ketvirtadaliai viso prototipo svorio, todėl jos patiria kiek kitokias perkrovas.
Prancūzijos padangų gamitnojai su malonumui sutiko prisidėti prie projekto ir sukūrė visiškai naujas tiek galines, tiek ir priekines padangas.
Būtent dėl svorio, tenkančio galinei bolido daliai, ant jo galinės ašies taip pat sumontuoti gerokai galingesni stabžiai. Tai ko gero vienintelis automobilis pasaulyje, kuris priekyje turi mažesnio diametro ir silpnesnius stabdžius negu gale.
Lenktynininkų įspūdžiai palankūs
Buvo labai įdomu, kaip toks daiktas elgiasi trasoje, kai priekyje sumontuotos tokios siauros padangos, tačiau lenktynininkas Marino Franchitti patikino, kad: „automobilis neįtikėtinai stabilus posūkiuose“.
„Tiesą sakant, man taip pat buvo baugu sėstis į šitą daiktą, ypač kai pamačiau jį pirmą kartą. Pagalvojau, kas čia per velnias?“ – juokiasi Marino. „Tačiau po pirmo rato iš karto supratau – tai labai greitas daiktas“.
„O kaip sekėsi pajausti gabaritus, juk galas daug platesnis?“ – paklausiau patyrusio maratoninėse distancijose įpratusio kovoti lenktynininko iš Škotijos.
„Iš pradžių buvo neįprasta, bet gabaritus pajutau jau po pirmųjų ratų – viskas paprasčiau, negu jūs manote“ – sakė Franchitti.
„Suprantu, kad greituose posūkiuuose siauros padangos neturi daug įtakos, nes jas veikia prispaudžiamoji jėga. Ar pakankamas sukibimas lėtame posūkyje, kur itin daug reiškia taip vadinamas mechaninis sukibimas, kai aerodinamika neveikia?“ – vis toliau kamantionėjau.
„Patikėk, viskas labai gerai, tikrai, tai labai stabilus automobilis. Jokio priekinių ratų slydimo, viskas paprasčiau, negu gali atrodyti“ – tikino mane Marino.
Škotas jau turėjo keletą testų su šiuo prototipu ir Marino net akys žvilga, kai jis pasakoja savo įspūdžius. Net savo mobiliajame telefone rodė vaizdus, filmuotus iš kokpito ir vis bandė tikinti, kad priekiniai dviračiui beveik tinkami ratai tikrai puikiai sukimba su keliu. Pagrindinis argumentas – svoris. Priekiniai ašiai tenka labai mažas svoris, todėl su juo susidoroti nebūtinos plačios padangos.
Le Mane – tik treniruotės
Pirmasis sezonas – bandomasis. Jeigu viskas pavyks puikiai ir šis prototipas pasižymės ne tik patikimumu, bet ir greičiui, gali būti, kad jau kitais metais mes legendiniame Le Mane pamatysime naujos klasės gimimą.
Tiesa, komanda šiais metais važiuos ne įskaitoje, tai reiškia, kad net pergalės atveju jiems joks prizas nebus įteiktas. Ant prototipo greičiausiai puikuosis nulinis numeris. Visiems neįprastiems Le Mano lentkynių projektams skiriamas specialus boksas pitleine, pažymėtas 56 numeriu.
Kaip seksis šiam galbūt artimiausią žiedinių lenktynių ateitį pakeisiančiam automobiliui, sužinosime ne taip jau vėlai. Lenktynės Le Mane vyks birželio 16-17 dienomis.
Žemiau – vaizdo siužetai iš „DeltaWing“ bandymų Sebringo trasoje, JAV.
