Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 5d. 19:11

Antrąją dieną Sibire Karolį Mieliauską pristabdė motociklo gedimai

Karolis Mieliauskas
Komandos nuotr. / Karolis Mieliauskas

Ryte spaudė -36 laipsnių šaltukas. Nors vietiniai jakutai vis dar neužsisega striukių ir nesideda pirštinių, technikai tai sudėtingas išbandymas. Na, technika kaip technika, ji genda, ypač tokiomis sąlygomis, o didžiausi išbandymai tenka ją lauke turintiems remontuoti mechanikams.

Taigi antrąją dieną tam tikrus iššūkius turėjo įveikti ne tik Karolis, kuriam teko važiuoti motociklu visiškoje tamsoje, bet ir „The Coldest Ride“ technikas Jurgis Dzvonkas, krapštęsis prie motociklo tiesiog vidury niekur.

Išbandymas greičiu

Nuotykių ieškotojas Karolis Mieliauskas tęsia savižvalgą važiuodamas motociklu per Sibirą spaudžiant kaulus laužančiam speigui. Antroji kelionės į šalčiausią apgyvendintą vietą žemėje, Oimiakoną, diena prasidėjo įprastai: stiprūs pusryčiai, tada sudėtingas apsirengimo daugybe drabužių sluoksnių procesas, motociklo apžiūra ir Karolis Mieliauskas išvažiavo iš Utuk Kiujolis kaimo.

Komandos nuotr./Karolis Mieliauskas
Komandos nuotr./Karolis Mieliauskas

Atsuko rankeną kaip reikiant. Visiškai tuščiu kaulų keliu skuodė tokiu greičiu, kad lydinti komanda pro priekinį UAZ „Buchankės“ langą jį matė vos porą kilometrų iki Karolis galiausiai dingo už horizonto.

„Visą pusdienį važiavau vienas, nes komanda tiesiog nepavijo. Man įdomu eksperimentuoti ir matyti stingimo procesą iš arti. O važiuojant 120 km/val. greičiu ta stingimo proceso pradžia yra apčiuopiama ir greita. Ypač kai stabilizuoji greitį ar pradedi lėtėti, mat kaip bebūtų keista, atsukus akseleratoriaus rankeną būna šilta. Važiuojant tokiu greičiu jutiminė temperatūra siekia apie -70 laipsnių. Motociklo variklio temperatūros rodyklė nukritusi ir nekyla. Mano temperatūra išliko 36,6 laipsnio“, – sakė Karolis Mieliauskas.

Remontas lauke, spaudžiant -37 laipsnių speigui

Lietuvis Sibire taip važiavo ne itin ilgai. Galiausiai kartu keliaujanti komanda jį prisivijo sustojusį šalikelėje. Elektronikos problemos. Sibirietiško speigo neatlaikė laidai. Jie taip sušalo, kad net metalas pradėjo lūžti. Sulūžo silpniausios ir ploniausios vietos – laidai. Komandos technikui teko nemenkas darbas lauke, tuo metu jau spaudžiant -37 laipsnių šalčiui tuos laidus jis turėjo pakeisti kone plikomis rankomis.

„Vienu metu jau galvojau, kad nuo šalčio nukris pirštai, tačiau nėra kur dėtis, Karoliui reikia važiuoti, man reikia sutaisyti motociklą. Tai ir taisiau, o kai susikoncentruoji į remontą, nebegalvoji apie šaltį. Jis jaučiasi sėdus į automobilį, kai pirštai pradeda atšilinėti“, – paprastai komentavo „The Coldest Ride“ technikas Jurgis Dzvonkas.

Standartiniai automobiliai neišgyvena

Sibire, viename šalčiausių pasaulio regionų neveikia jokia įprasta technika, prie kurios esame pratę. Visi automobiliai ten gana stipriai modifikuoti. Juk Lietuvoje dyzelių vairuotojai neužveda savo automobilių termometrui dar net nepasiekus -20 laipsnių atžymos. O čia pastoviai laikosi apie -40 ir net didesnis speigas. Užšąla ir benzinas.

Vietiniai gyventojai tokias problemas sprendžia paprastai – tiesiog negesina variklių.

Kiekviename miestelyje prie parduotuvių, turgų, centre, bet kur, kur stovi automobiliai, girdisi šių burzgimas, iš duslintuvų kyla dūmai. Čia kiekvienoje mašinoje sumontuotos signalizacijos, tad vietiniai nuėję nuo savo ratuočių nešasi tik durų užrakinimo pultelius. Rakteliai lieka spynelėje, varikliai dirba visuomet.

O ir šie – modifikuoti, kad veiktų per sibirietišką speigą. Pas kai kuriuos grotelės, kai kuriuos – radiatorius iš vidaus uždengti šiltomis antklodėmis, uždengtas dugnas ties varikliu, variklio skyrius įšildytas. Yra čia ir dyzelinių mašinų. Tarp lengvųjų – populiarūs dyzeliniai „Toyota Land Cruiser“ modeliai su V8 tipo varikliais, dyzelinu varomi visi sunkvežimiai. Šiems reikia dar didesnių patobulinimų. Vietiniai sako, kad sunkvežimių variklių skyriuose papildomai apšiltinta kiekviena žarna.

O ką daryti, jei automobilį vis tik užgesinai ir jis taip įšąla, kad užvesti – jokių galimybių? Jakutsko mieste egzistuoja užvedimo paslauga. Jei tam pakanka„Krokodilų“ ar vadinamojo „Boosterio“, galima atsipirkti su 1000 rublių, arba 12 eurų.

Jei automobilis įšalęs stipriau, tai jis paslepiamas po šilumą viduje laikančiu specialiu antdėklu, įveda į jį šiltą orą pučiančią žarną ir taip atšildo mašiną. Paslauga kainuoja dvigubai brangiau, trunka ilgą laiką, tad vietiniai vengia ja naudotis, tiesiog negesina automobilių. O nakčiai bando patekti į viešus šildomus garažus, kurių kaina svyruoja tarp 250 rublių Jakutsko mieste iki beveik 1000 rublių atokesniuose kaimuose.

Karolio motociklas kiekvieną vakarą įvaromas į „GAZ Gazele“ mikroautobusą, o mūsų gidai, jakutai skuba į garažą, kad liktų vietos jų automobiliams. Kitu atveju jų nebūtų galima užgesinti.

Dienos finišas tamsoje, spaudžiant -38 laipsnių šalčiui

Karolio „Yamahos“ remontas užtruko daugiau nei valandą laiko, tad šios dienos kelionė iki nakvynės vietos užsitęsė. Motociklininkui teko važiuoti visiškoje tamsoje. Temperatūra nukrito iki -38 laipsnių. Vis tik dienos tikslas – Tioply Kliuč kaimas pasiektas, K.Mieliauskas šiandien įveikęs dar kiek daugiau nei 230 km įpusėjo savo kelionę į Oimiakoną. Trečiąją dieną lygumas pakeis kalnai.

Beje, dar šiek tiek grįšiu prie automobilių. „Toyotos“ – vienareikšmiškai populiariausia automobilių markė Jakutijoje. Antroje vietoje – rusiška technika. Japoniškus ratuočius rusai myli: sako, kad esant žemesnei nei -50 laipsnių temperatūrai rusiškos mašinos nebeveikia, rusiškas metalas lūžta nuo šalčio, o japonai vis dar važiuoja. Nors jais važinėja daugiausia mieste ir pagrindiniais krašto keliais, ilgoms kelionėms vis tik renkasi „Uazikus“ ir kitus rusiškus modelius. Jei „japonas“ vis tik suges, pačiam jį suremontuoti dėl galybės elektronikos nebus įmanoma, o štai rusišką techniką gali sutaisyti vien tik plaktuku. Lydinčios komandos „Uaziko“ variklis salone, gidai jakutai šį vis paremontuoja netgi važiuodami.

Ir dar vienas pastebėjimas – daugiau nei pusė gatvėse važinėjančių mašinų su vairu dešinėje, nors eismas vyksta dešine kelio puse.

Jakutai sako, kad automobiliai iš Japonijos čia gerokai pigesni nei iš Europos. Europa labai toli, o štai japonišką mašiną iš Vladivostoko gali atvežti vos per kelias dienas. Turi japonai pastatę nemažai gamyklų ir pačioje Rusijoje, gamina automobilius vietinei rinkai su vairu kairėje pusėje, bet patys rusai kratosi savos gamybos mašinų. Kokybė ne tokia gera, o mašinos brangios. Geriau kelių metų senumo modelis su vairu dešinėje iš Japonijos, nei naujas vietinis – pigesnis, patvaresnis, o modelis tai juk tas pats.

Vietiniai įprato vairuoti automobilius su vairu kairėję, ir sako, kad avarijų čia būna nedaug. Bent jau pačiame mieste. Juda čia srautas lėtai, 20-40 km/val. greičiu, nes gatvių būklė ne itin gera.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas