Patrickas Headas, Williams komandos herojus, neseniai uždavė įdomų klausimą: ko iš Formulės 1 nori visuomenė? Jo pasisakymas apnuogino liūdną faktą: šiuo momentu čempionatas neturi aiškios strategijos. O šios problemos ignoravimas kainuos labai brangiai. Ši tezė primena kiek Maxo Mosley pasisakymus, kuris per paskutinius mėnesius suteikė daugiau interviu, negu Jeanas Todtas per visus metus. Bet problemos rimtumas labai didelis. Ar Formulė 1 liks savyje ar už savęs pradės vesti visą automobilių gamybos pramonę?
Mūsų laikais mylimiausios lenktynės yra sintetinis sportas, neturintis jokio santykio su realiu pasauliu. Tokiame sporte pilotai ir komandos varžosi esant izoliuotoms taisyklėms ir nesusiję su paprastų žmonių interesų sferomis. Norbertas Haugas daug kartų sakė, kad „Mercedes“ kompanijai Formulė 1 lieka įvaizdžio reklamos įrankiu, realų pelną iš sporto pagal principą „nugalėjau sekmadienį, pardaviau pirmadienį“ jie pasidaro iš kuklaus DTM čempionato. O kai ten atsiras „BMW“, jų pardavimai gali tik padidėti.
Bet pakankamai parodaksalu, kad Formulė 1 paliko viltis likti automobilio gamybos technologijų viršūne. Sintetinis sportas neturi nieko bendro su miesto „Toyota“ automobiliu, bet paskutiniu metu FIA daro viską, kad šis mitinis ryšys būtų užmegztas.
Formulės technologijos labai retai pritaikomos automobilių gamyboje. Per paskutinius 30 metų ant Formulės 1 bolido nebuvo sistemos, kurią galėtume atsukti į su minimaliais pakeitimais sumontuoti savo „Ford Focus“ automobilyje. Taip pat šūkis, kad Formulė 1 yra technologijų minčių viršūnė, irgi pradėjo prarasti savo prasmę. Plačiai išreklamuotą Formulės 1 proveržį hibridinių technologijų srityje su kvaila šypsena sutiko kompanijos, kurios jau kelis metus gamina automobilius, varomus elektra. Kokį „žalią signalą“ galėjo duoti Formulė 1 „Toyota“ kompanijai, kuri nuo 1997 metų gamina „Prius“?
Visiškai akivaizdu, kad autosportas netiesiogiai įkvepia automobilių gamintojus įvairioms idėjoms. Pavyzdžiui, šių metų atrastas „F-ortakis“ gali padėti automobilių inžinieriams suprasti, kad oro judėjimas automobilio viduje irgi gali būti naudingas. Aišku, niekas nesitiki, kad vairuotojas magistralėje, norėdamas važiuoti greičiau, užspaus ortakio angą salone...
Taip pat kokią kryptį gali užduoti Formulė 1, pavyzdžiui, padangų ir ratlankių gamintojams, kai jų boliduose naudojami archaiški 13 colių diskai?
Kai kurie sportinių automobilių gamintojai, tarp kurių Ferrari, iškėlę galvą pareiškia, kad jų automobiliuose panaudojamos „Formulinės technologijos“, kaip pavyzdžiui, pavarų dėžės su momentiniu pavarų perjungimu. Bet Formulėje 1 pavarų dėžė skirta kelioms lenktynėms, o miesto Ferrari automobilis turi įveikti šimtus tūkstančių kilometrų. Ar tikrai kalbama apie technologijų adaptaciją, ar tik apie reklaminį triuką?
Dar vienas klausimas: ar Formulė 1 yra išlaidų, ar pajamų centras? Šiuo momentu daugelis komandų dirba nuostolingai. Formulė 1 save pristato kaip vietą, kur sukasi didžiuliai pinigai, bet realybė ta, kad pinigai neišleidžiami prasmingai, o išmetami. Šiuo momentu pakankamai finansiškai stipriai gali jaustis gigantai, kaip Ferrari ir McLaren. Taip pat kol kas dalyvauti čempionate gali stambių kompanijų palaikomos komandos, kaip Mercedes GP ir Red Bull Racing. Taip pat komandos-žaisliukai, kurie priklauso milijonieriams, kaip Vijay Mallya. Bet ką daryti visiems kitiems? Renault ir Williams, kurių sąskaitose pergalės čempionatuose nusirito iki to, kad turi samdytis pilotus, mokančius už savo vietas.
Formulės 1 ryškus įvaizdis, kaip prabangos vieta, kur galima stilingai išleisti pinigus, aišku, turi savo patrauklumą, bet pagalvojus realiai, kiek dar metų Vijay leis po 100 milijonų? Ar sugebės kuklus Virgin ištverti 20 lenktynių? Ką darys Peteris Sauberis, jeigu „Telmex“ staiga nuspręs neleisti pinigų Formulei 1?
Akivaizdu, kad Formulės 1 strategija turi sudaryti keturių sudedamųjų balansą. Čempionatui nereikia kuklintis už sintetinio sporto statuso, kur sugalvojamos idėjos autogamintojams. Nereikia lenktynes padaryti visiškai „žaliomis“. Taip pat Formulė 1 turi komandoms būti pelninga, nors liktų ir labai brangiu užsiėmimu.
Kaip tai pasiekti? Trims šalims – FIA, FOTA ir CVC teks paplušėti. Kompromisas bus pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu derybų dalyviai atsižvelgs į vienas kito reikalavimus. Įvykių scenarijai gali būti įvairūs. FOTA komandos imsis būtinybės taupyti pinigus, pavyzdžiui, „keliaujančio“ personalo kiekio ribojimas ir komendantinės valandos diegimas, kurios uždraus dirbti naktimis. Komandos galėtų naudoti tik vieną aerodinaminį tunelį arba padidinti CFD sistemos našumą. CVC gali padidinti išmokas komandoms. FIA reikia įdiegti reglamentą, kuris sukurtų įdomias varžybas.
Viskas yra įmanoma, tik... kas pirmas?
