TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Bekelės varžybos – kaskart lyg ekspedicija į dar nepažintą kraštą

Bekelės varžybos
Roko Danilevičiaus nuotr. / Bekelės varžybos
Šaltinis: 15min
0
A A

Iki juosmens purve įklimpę vyrai bandantys ištraukti jame užklimpusį, kelias tonas sveriantį visureigį, šimtus kilometrų neįžengiamais miškais ir pelkėmis besidriekiantys varžybų maršrutai, ir vos keliolikos kilometrų per valandą vidutinis automobilio greitis – iš pirmo žvilgsnio bekelės sportas neatrodo itin romantiškas užsiėmimas. Tačiau pakalbinus tris Lietuvos visureigių bekelės čempionatui besirengiančius sportininkus supranti – į priekį juos veda ne tik iššūkių troškimas ir aistra technikai. Ričardas Malaiška, Algirdas Kazlauskas ir Rokas Danilevičius bemaž vienbalsiai tvirtina – bekelės sportas suteikia galimybę pažinti tokius laukinės gamtos kampelius, apie kurių egzistavimą dažnas net neįsivaizduoja.

Panašu į alpinizmą

Beveik dešimtmetį į visureigių bekelės sportą pasinėręs verslininkas Ričardas Malaiška – vienas tų, kuriems visada patiko iššūkiai. Pradėjęs nuo bekelei visai netinkamo „Nissan Terrano II“ visureigio, šiandien jis pats konstruoja savo automobilius varžyboms. Įveikęs „Ladoga Trophy“ maršrutą Rusijoje Ričardas jau svajoja apie „Rainforest Trophy“ Malaizijoje bei „Camel Trophy“ bekelės varžybas Australijoje.

„Bekelės sporte apstu iššūkių, įveikdamas kiekvieną kliūtį patiri malonumą, ypač rasdamas išeitis iš atrodo neįveikiamų situacijų. Sunkumų įveikimo džiaugsmas veda į priekį,“- sako R.Malaiška, bekelės sportą vadinantis savo techninės kūrybos varikliu. 2005 m. tarsi iš „Lego“ kaladėlių su komanda surinkęs savo pirmąjį dyzelinu varomą „BBR“ automobilį, prieš mėnesį jis pradėjo konstruoti naują.

Roko Danilevičiaus nuotr./Bekelės varžybos
Roko Danilevičiaus nuotr./Bekelės varžybos

Patyręs lenktynininkas neslepia, bekelės sportas nėra paprastas: „Norint užsiimti šiuo sportu reikia labai stipraus techninio išprusimo ir puikaus gamtos pažinimo. Dažnai vien tik pagal žolės spalvą tenka rinktis važiavimo trajektoriją. Automobiliui užstrigus ar sugedus pelkėje techninės pagalbos nesulauksi, teks susitvarkyti patiems ar bristi per pelkynus kelioliką kilometrų tam, kad atsinešti atsarginę automobilio detalę, kaip kad man yra nutikę Ladogoje. Gal nuskambės keistai, bet aš tikrąjį bekelės sportą galėčiau palyginti su alpinizmu: pamatai nepaprasto grožio laukinę gamtą, kurios niekada nepasiektum keliaudamas turistiniu autobusu ir esi priverstas nuolatos mąstyti kaip įveikti krūvas sudėtingų kliūčių. Be to, čia sutinki puikių žmonių – net ir varžovai reikalui esant Tavęs nepaliks bėdoje.“

Būtent varžovai Ričardui Malaiškai bei Rokui Danilevičiui pagelbėjo ir pasak jų „ekstremaliausios“ „Ladoga Trophy“ varžybų dienos metu. „Greitai kildamas į stačią, miškingą įkalnę neišsitekau tarp dviejų pušų ir mašina apvirto. Norint atversti „BBR‘ą“ atgal ant ratų, teko nupjauti jį prilaikantį medį ir leisti automobiliui toliau kristi žemyn į duobę. Šiai gelbėjimo operacijai sugaišom kelias valandas, po to laukė dar keliolikos kilometrų ilgio kelias per liulančią pelkę, nespėję į laiko kontrolės punktą gavome baudą ir iš penktos vietos nukritome į septintąją. Lyg to būtų maža, po finišo važiuojant į stovyklą, automobilis užsidegė, o turimas gesintuvas nesuveikė. Ugnį teko gesinti rankomis pilant žvyrą nuo kelio tiesiai į gaisro židinį, esantį visai šalia kuro bako. Jei ne varžovai Nerijus Gurklys ir Naglis Čepelis, nesulaukę mūsų ir leidęsi į paieškas, nežinia kaip tuos 70 km iki stovyklos būtume įveikę. Taip ir pažįsti žmones – ne tik partempė, bet ir suremontuoti automobilį pagelbėjo,“ – prisiminė lenktynininkai.

Svarbiausia – nesulaužyti automobilio iki finišo

„Bekelės sportas leidžia pajusti atradimo džiaugsmą ir kelionės dvasią. Kiekvienos varžybos man – lyg nedidelė ekspedicija į nežinomą kraštą, kur nežinai kas Tavęs laukia ir ko prireiks tam, kad pasiektum tikslą,“ – sako Rokas Danilevičius, Kauno visureigių sporto klubo atstovas.

Pasak sportininko, „Bekelėje Tu esi ne vien tik lenktynininkas. Čia turi sugebėti ne tik valdyti automobilį ir išmanyti techniką, Tu taip pat privalai išmokti orientuotis vietovėje, „skaityti“ reljefą ir gruntą.“

Algirdo Kazlausko nuotr./Bekelės varžybos
Algirdo Kazlausko nuotr./Bekelės varžybos

Besiruošiantis ne tik Lietuvos visureigių bekelės čempionatui, bet ir Rusijoje vyksčiančioms „Vepski Les“ varžyboms Rokas Danilevičius neslepia – bekelės sportas jau tapo jo gyvenimo būdu: „Be to, kad gamtoje praleidi daugybę laiko, čia nuolat gauni adrenalino balansuodamas ant ribos kai kažkuris – tu pats, šturmanas ar automobilis – neatlaikys. Svarbiausia, išanalizavus situaciją, tinkamai paruošti ir tobulinti automobilį, bei neleisti sau jo sulaužyti nepasiekus finišo. O varžybų metu visą laiką būtent tai ir bandai padaryti.“

„Jeep Wrangler TJ“ benzininiu automobiliu su 2,5 l varikliu bekelės varžybose dalyvaujantis R.Danilevičius sako Lietuvoje labiausiai pasigendąs specialiai bekelei paruoštų nuolatinių trasų su dirbtinėmis kliūtimis ir ilgų, sudėtingų varžybų su naktiniais greičio ruožais.

Visureigių sportas – ne chuliganams

Daugiau legalių visureigių sporto varžybų Lietuvoje trūksta ir Algirdui Kazlauskui. Anot jo, apmaudu, kad įvairios nelegalios varžybos, kurių metu nesilaikoma jokių taisyklių ir techninių reikalavimų meta šešėlį ant visų bekelės sportininkų: „Vasarą Lietuvoje nuolat vyksta įvairios nelegalios bekelės varžybos, kurių metu visi važiuoja kaip nori ir sugeba, dažnai netgi su technika, kurią sunku pavadinti visureigiais. Sąmoningumo stokojantys bei taisyklių nesilaikantys asmenys be skrupulų niokoja gamtą ir taip nuteikia žmones prieš tikrus bekelės entuziastus.

Paklauskite rimtai visureigių sportu užsiimančiųjų – visi kaip vienas yra gamtos mylėtojai. Oficialiose varžybose už bet kokį kenkimą gamtai skiriamos baudos, viskas vyksta pagal griežtai nustatytą varžybų reglamentą.“

Nuo gimtadienio proga dovanų gauto pasivažinėjimo visureigiais prasidėjusi Algirdo Kazlausko pažintis su Lietuvos visureigių sporto pradininku, „Safari.lt“ vadovu Vaidotu Marozu netrukus peraugo į rimtą susidomėjimą bekelės sportu. Tėvo entuziasmu greitai užsikrėtė ir paauglys sūnus Lukas.

Ričardo Malaiakos nuotr./Trasa kartais eina ir ežeru
Ričardo Malaiškos nuotr./Trasa kartais eina ir ežeru

Laikantis visų Lietuvos automobilių sporto federacijos techninių reikalavimų pagamintu, bekelės sportui pritaikytu „Nissan Patrol“ visureigiu, pavadintu „4x4 Driežu“, tėvo ir sūnaus ekipažas šiemet dalyvavo ir ilgiausiose Lietuvos bekelės varžybose „Perimetras“.

„2000 km ilgio maršrutas, kurį teko įveikti per kelias paras praktiškai be poilsio, buvo didelis iššūkis mums abiem.  Taip, iškovota 5-oji vieta – ne prizinė, bet savo tikslą – puikiai praleisti laiką – pasiekėme maksimaliai. Man smagu, kad paauglys sūnus jau po pirmųjų mūsų bendrų varžybų pasakė, kad tai yra geriau už kompiuterinius žaidimus. Tad varžybos man – ne tik sportas, bet ir bendra veikla, jungianti su sūnumi,“ – džiaugiasi A.Kazlauskas.

Lenktynininku savęs vadinti nedrįstantis visureigių sporto entuziastas pritaria, jog bekelėje lengvų dalykų nėra ir dažnai netgi vienas į priekį nuvažiuotas metras tampa pergale. „Tačiau visus įveiktus sunkumus vainikuoja puikios emocijos,“- sako Algirdas Kazlauskas, vieną dieną svajojantis startuoti Dakaro maratone.

Lietuvos automobilių bekelės čempionato ir visureigių bei keturračių motociklų varžybų „4x4 gladiatoriai“  startas vyks rugsėjo 15 d. 10 val. Laisvės aikštėje, Švenčionyse, finišas - rugsėjo 16 d.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas