Po pirmų dviejų greičio ruožų iš lenktynių pasitraukė 12 automobilių, 21 motociklas, tačiau išliko visi sunkvežimiai. Paprastai Dakaro statistika kraupoka – finišą pasiekia apie 40 proc. startavusių.
„Stogų“ meistras
Vakar rusas Aleksandras Mironenko (BMW X3) vertėsi. Vairuotojas pražiopsojo posūkį, išslydo tiesiai į kelkraštį ir automobilis padarė salto per priekį.
Sportininkai prarado apie 2 valandas laiko, kol atvertė automobilį ir susirinko išbyrėjusius daiktus. Šis sportininkas pasižymi „stogų“ gausa, tad šis jam – tiesiog eilinis nuotykis.
Sudaužytas priekinis langas
Lyderis po trijų lenktynių dienų Krzysztof'as Holowczyc'as (MINI) vakar peršokęs per brastą pastebėjo, kad per priekinį stiklą nedaug kas matosi – valytuvai nesusitvarko su savo darbu.
Pasirodo, kažkokiu būdu į priekinį stiklą trenkėsi didžiulis akmuo ir stiklas suaižėjo. Laimei, tai įvyko likus vos keletui kilometrų iki finišo ir daug laiko sportininkas neprarado.
Dalyviai suvalgo tonas maisto
Kiekvieną dieną sportininkams ir aptarnaujančiam personalui bivuake paruošiama 2200 pusryčių, 1100 pietų ir 2500 vakarienių. Juo aptarnauja 66 virėjai ir padavėjai bei dar 20 pagalbinių darbuotojų.
Dakaro maratono metu per dvi savaites tik bivuake (serviso ir nakvynės vietoje) dalyviai suvartoja 120 tonų vandens, suvalgo 6 tonas duonos ir 1000 tonų įvairios mėsos.
Dažniausiai lenktynininkų užsakomas patiekalas – makaronai su įvairiais priedais.
Triratis sunkvežimis
Antro GR finiše teisėjai buvo gerokai nustebę, kai pastebėjo „atšlubuojantį“ ant trijų ratų sunvkežimį! Olandas Johan'as Elfrink'as („Mercedes – Benz Axor“) nutarė nestoti ir nemažinti greičio, kai likus iki finišo vos trims kilometrams sprogo jo sunkvežimio ratas.
„Tai nebuvo gera idėja“ – po to sakė sportininkas. Mat pavažiavus vos kilometrą jo priekinis ratas visai nutrūko ir olandui teko kėblinti taip iki pat finišo.
Tačiau atstumas iki finišo buvo pernelyg mažas kad sportininkas gaištų laiką keisti ratą. Taip ir finišavo ir tik po to laukė serviso sunkvežimio pagalbos. Tiesa, automobilis po tokio nuotykio atrodė apverktinai ir dar neaišku, kas buvo geriau – sugaišti dešimt minučių greičio ruože, ar po finišo pusę nakties taisyti sunkvežimį laukuose.
Viena koja - 300 km
Motociklininkui Orlando Salvatore („Yamaha“) antras greičio ruožas irgi buvo nesėkmingas. Jis į finišą atvažiavo jau gerokai sutemus – greičio ruože užtruko daugiau nei 10 valandų.
„ Vos startavus nukritau nuo motociklo. Nesusižeidžiau, viskas buvo gerai ir galvojau nesunkiai finišuosiu. Tačiau nulaužiau savo motociklo vieną pakojį. Supratau, kad bus sunkoka pasiekti finišą, bet negalvojau kad bus taip sunku.“ – vėliau pasakojo prancūzas.
Jis 300 km važiavo pasirėmęs tik viena kaire koja ir negalėjo naudoti galinių motociklo stabdžių.
Galų gale išsikrovė akumuliatorius, o paskutines tris valandas jis turėjo kapstytis dar ir be geriamo vandens. Laimei, Argentinos sirgaliai padėjo – pagirdė ir padėjo kapstytis kopose.
„Nesvarbu, kas dar man nutiks, vien dėl sirgalių būtinai grįšiu kitais metais“ – sakė Orlando.
Lenktynės prieš startą
Motociklininkų iš PAR komanda „Team Memo“ patyrė nemenką stresą dar neprasidėjus lenktynėms. Istorija prasidėjo dar lapkričio mėnesį. Iš Pietų Afrikos į Pietų Ameriką laivu išsiųsta įranga Buenos Airių uostą turėjo pasiekti gruodžio 20 d. Pakeliui Brazilijoje komandos konteineris turėjo būti perkrautas į laivą, plaukiantį į Argentiną.
Turbūt jau nujaučiat, nelaimingas konteineris nebuvo laiku pakrautas į kitą laivą ir gruodžio 20 d. atvykę į uostą sportininkai savo įrangos nerado. Pamažu prasidėjo lenktynės su laiku.
Likus dviems dienoms iki starto, motociklai vis dar kažkur plūduriavo. Komanda suderino su Dakaro organizatoriais, kad techninę komisiją praeis prieš pat startą, tačiau atsirado dar viena problema. Laivas į uostą turėjo įplaukti gruodžio 31 d. Muitinė Naujųjų išvakarėse užsidaro 15:00.
Nuo ankstaus ryto komanda jau laukė prie uosto vartų. Vidurdienį laivas dar nebuvo prisišvartavęs.
Įsivaizduokit sportininkų būseną!
Jie motociklus ir įrangą visgi atgavo – prieš pat užsidarant muitinei. Bet.
Startas šiais metais perkeltas į kurortinį Mar del Plata miestelį, kuris nutolęs per 500 km! O su lenktynių direktoriumi Davidu Castera sutarta, kad „ekspres“ techninę komisiją sportininkai turi praeiti 5 val. vakaro. Taip prasidėjo lenktynės jau ant žemės.
Be to, dar reikėjo motociklus paruošti komisijai – pritvirtinti reikiamą įrangą ir t.t.
Galų gale viskas baigėsi laimingai, jeigu neimsim domėn to, kad komandos mechanikai Naujuosius sutiko garaže, darbus baigė tik 4 val. ryto, o sportininkai sėkmingai startavo lenktynėse.
