Važiuoti namo tokį kelią, pavyzdžiui, kaip entuziastai iš Estijos, būtų nelabai protinga. Juo labiau kad šiemet Dakaro maršrutas (turiu omeny, žurnalistų kelionę) nesiekė 7500 km, nes kai kurios trasos buvo žiedinės, taigi nereikėjo iš vieno bivako pervažiuoti į kitą, taip sutaupant kilometrų.
Bet grįžkime į Damamo uostą. Kaip ir Džedoje pernai, patekti į uostą pašaliniams – jokių šansų. Jis gausiai saugomas kariškių ir policijos. Tad automobilį gali atvaryti tik vienas ekipažas (sportinės arba žurnalistų komandos). Kitiems patekti į maždaug Pilaitės rajono dydžio uostą – griežtai draudžiama. Norėdamas patekti į uostą, turi pateikti savo e-vizos kopiją. Ir viskas, darbuotojas net paso nepaprašė. Galbūt dėl to, kad ant „Defender“ durelių – dulkėtas Dakaro lipdukas.
15min komanda savo „Defender“ atidavė organizatoriams paskutinę dieną, nes prieš tai prie uosto driekėsi kilometrinės eilės. Mat didžioji dauguma dalyvių norėjo išskristi namo tą pačią dieną po finišo.
15min žurnalistą Žilviną Pekarską nustebino ne didžiulės apsaugos pajėgos uoste, o labai paprastas automobilio raktelių atidavimo procesas. Koks jis – žiūrėkite filmuotame reportaže.
