Dešimtame greičio ruože vienu metu startavo ir automobiliai, ir sunkvežimiai. Į tokią mėsmalę papuolęs A.Juknevičiaus ekipažas nesutriko ir sparčiai vieną po kito lenkė lėtesnius varžovus, nedarė didesnių klaidų ir finišą pasiekė 18-oje vietoje. Tai – geriausias jų rezultatas šiemet. Viename tarpiniame punkte lietuviai buvo pakilę net iki dešimtos pozicijos, tačiau netrukos smuko į labiau įprastą dvidešimtuko apačią.
„Sunkus greičio ruožas, labai daug mėsmalės – mašinos, sunkvežimiai – viskas vienoje vietoje. Važiavom atkakliai ir pagaliau pasiekėme savo – įlindome į „Top 20”, kur ir turime būti pagal šiandienos greitį“, – džiaugėsi A.Juknevičius.
Važiavom atkakliai ir pagaliau pasiekėme savo – įlindome į „Top 20”, kur ir turime būti pagal šiandienos greitį
Dešimtas greičio ruožas vertinamas kaip didelis išbandymas technikai, nes automobiliai gavo didžiules apkrovas akmenuotuose keliuose. Tačiau lietuvių „Toyota Hilux“ problemų nepatyrė.
„Technika veikė puikiai, visą laiką laikėmės maršruto, nebuvome per daug kažkur nuklydę. Penktadienį laukia paskutiniai bekelės elementai ir tuomet jau raliniais keliais keliausime į Buenos Aires“, – kalbėjo lenktynininkas.
Kalbėdamas apie tikslus per likusius kilometrus labiausiai patyręs bekelės maratonų lietuvis neslėpė, kad čia atvažiavo ne tik finišuoti: „Mes esame profesionalai, todėl natūralu, kad mūsų tikslas yra kilti dar aukščiau. Tikrai atakuosime, neatvažiavome čia ilsėtis, priimame tai, ką mums duoda ir bandome iš to padaryti geriausią įmanomą rezultatą. Likusiuose kilometruose galios ta pati taisyklė – maksimali koncentracija, klaidų vengimas ir aukštas tempas.“
Iki artimiausio varžovo lietuvį skiria 3 min. ir 6 sekundės, o nuo rekordinės Baltijos šalims, 23-osios pozicijos – 6 min. ir 27 sek.
Automobilių įskaitoje nuotykių netrūko niekam, o kai kuriems jie buvo itin liūdni. Penktoje vietoje iki dešimto greičio ruožo starto važiavęs Mikko Hirvonenas susidūrė su sunkvežimiu, prarado kelias valandas laiko remontuodamas prakiurusį radiatorių ir atsisveikino su viltimis užimti poziciją Dakaro greičiausiųjų penketuke.
Ponas Dakaras – Stephane'as Peterhanselis, – iki dešimto greičio ruožo pradžios buvo antras automobilių įskaitoje. Sudėtingi keliai – jo stichija, o klasikinio ralio trasose, kurios laukia 11 etapo antroje dalyje ir 12-ame etape, nepralenkiamas yra Ponas Ralis – Sebastienas Loebas.
Noras išnaudoti visas likusias galimybes vos nevirto tragedija: S.Peterhanselis greičio ruožo viduryje partrenkė motociklininką Simoną Marčičių, kuriam po kritimo, preliminariais duomenimis, lūžo kojos kaulas. Prancūzas sustojo šalia ir pagelbėjo motociklininkui, kol į įvykio vietą atvyko medikų brigada. Dakaro teisėjai vertino šį incidentą kaip lenktynininį nutikimą ir baudų niekam neskyrė. Tuo tarpu S.Peterhanselio sugaištos minutės laukiant medikų buvo kompensuotos ir jis ne tik nugalėjo 10-ame etape, bet ir tapo bendrosios įskaitos lyderiu.
11-as Dakaro etapas bus labai įdomus. Pirmąją jo dalį, apie 50 kilometrų, sudaro bekelės ruožai, kur galima nesunkiai paklysti ir prarasti daug brangaus laiko. Likę 240 kilometrų greičio ruože bus klasikinio ralio kilometrai, o šeštadienį, paskutinę maratono dieną, lauks dar 64 raliniai kilometrai.
Jeigu S.Loebas sugebės vienuolikto greičio ruožo bekelėje (pirmuose 50 kilometrų) sumažinti atsilikimą nuo S.Peterhanselio iki poros minučių (po 10 etapo skirtumas tarp jų – 5 min. 50 sek.), likusi etapo dalis bus velniškai įdomi: devyniskart Pasaulio ralio čempionas S.Loebas čia turėtų būti greitesnis už dvylika kartų Dakare triumfavusį S.Peterhanselį. Atlošti dvi minutes tokio ilgio trasoje yra visiškai realu. Ir tada liks paskutiniai raliniai 64 kilometrai, nuspręsiantys abiejų „Peugeot“ vairuojančių prancūzų likimą - juose greitesnis vėlgi turėtų būti S.Loebas.
