Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 6d. 12:01

„Dakaro kariai“: „Misteris Dakaras“ Antanas Juknevičius

Antanas Juknevičius
Komandos nuotr. / Antanas Juknevičius

„Ši knyga – tai bandymas perteikti šias dramas, istorijas, nuotaikas, filosofijas, statistikas, bandymas užfiksuoti Lietuvos Dakaro karių ir mūšių istoriją“, – savo knygos „Dakaro kariai“ įžangoje rašo žurnalistas, dukart pats šiame ralyje Afrikoje dalyvavęs ir vieną kartą finišavęs Valdas Valiukevičius. Šioje knygoje – ir interviu su Dakarų dalyviais. Šios dienos knygos dalis, kuria su skaitytojais dalijasi 15min, – interviu su Dakaro ralio legenda Antanu Juknevičiumi ištraukos.

Visos naujienos apie Dakaro ralį (spauskite čia)

Antanas Juknevičius – labiausiai patyręs lietuvis dykumose. Kasmet nuo 2003 metų važiuojantis įvairiuose dykumų raliuose. Vadinamas Lietuvos „Misteriu Dakaru“. Pagal profesiją – dizaineris, tačiau pastaraisiais metais pagrindinis jo užsiėmimas – Dakaras, kuris niekada nesibaigia.

– Kada kilo mintis važiuoti į Dakarą?

– Aš daug maliausi su visureigiais, dalyvavau įvairiose varžybose. Ir kai užsiimi kokia nors sporto šaka, pagalvoji – o kas toliau? Ką darysiu ryt ir poryt? Mūsų sporto šakos Everestas yra Dakaras.

Maratoną Paryžius–Dakaras žinojome visi. Tačiau informacija buvo tokia nekonkreti, kaip apie Marso slėnius. Tai buvo tiesiog graži svajonė ir aš tuomet netikėjau, kad galima ją pasiekti. Sakoma, kad reikia būti tam tikroje vietoje tam tikru metu, sutikti reikiamus žmones... Aš paprastai sakau, kad žmonės, kurie ko nors labai trokšta, kurie siekia, tie ir atsiduria tose vietose...

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Juknevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Juknevičius

– Ir kokia tai buvo vieta ir koks laikas?

– Tai buvo Baltarusijoje, po vienų varžybų. Susėdome mes su Aurelijumi Petraičiu. Abu buvome labai geri bičiuliai ir turbūt stipriausi visureigių varžybų dalyviai. Vienose varžybose aš jį pralenkdavau, kitose – jis mane. Kartais jis važiuodavo su manimi kaip šturmanas, kartais aš su juo.

Pradėjome kalbėti apie tą sportą. Pasijutome kiečiausi šiame regione ir ėmėme galvoti, o kas toliau. Taip ir atsirado žodis „Dakaras“. Sprendimą dalyvauti priėmėme labai greitai. Iki Dakaro buvo likę pusė metų. Aurelijus iš Romualdo Beresnevičiaus nupirko automobilį už 5000 dolerių. Taip tapome avantiūros, kurią patys sugalvojome, dalyviais.

(...)

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Valdas Valiukevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Valdas Valiukevičius

– Ar į tave kreipiasi žmonės, kurie nori važiuoti į Dakarą?

– Gana dažnai. Tai, kad kreipiasi, yra ir gerai, ir blogai. Mes tuomet nežinojome, kas mūsų laukia, o dabar aš atvira širdimi papasakoju viską: kas yra Dakaras, kaip tam pasiruošti, kiek tai kainuoja. Ir žmonės išeina „suvirškinti“ mano informacijos. Dažniausiai nebegrįžta, matyt, nesiryžta tokiam iššūkiui. Paskui mane sutikę sako, gerai, kad pasiskaičiavom...

– Tai koks tavo patarimas pradedantiesiems?

– Pirmiausia važiuoti į mažesnį dykumų ralį, suprasti, kaip važiuoti per dykumą, per smėlį. Tai kainuos pigiau nei išsyk šokti į Dakarą.

Aš prisimenu tą pirmą kartą, pirmą startą. Prieš tai buvau perskaitęs knygą apie šį maratoną, ten buvo daug informacijos, kaip važiuoti per smėlį. Tačiau viena yra skaityti, kita – važiuoti.

Tuomet atlėkėme su Aurelijumi prie pirmųjų kopų Mauritanijoje ir žiūrime, ką čia dabar daryti. Vienas bandome važiuoti, kitas, bet abiem neišeina. Kopos didelės, didelės ir neįveikiamos atrodė... Ir iš tikrųjų tai buvo baisaus didumo kopos. Kai prisimenu Libijos kopas, kurių aukštis siekia kelis šimtus metrų, suprantu, kad nieko panašaus Pietų Amerikoje nesu matęs.

Pirmiausia važiuoti į mažesnį dykumų ralį, suprasti, kaip važiuoti per dykumą, per smėlį. Tai kainuos pigiau nei išsyk šokti į Dakarą.

Būdavo, atvažiuoji, o prieš tave – kelių šimtų metrų aukščio smėlio siena. Taip imti ir paprastai pervažiuoti, įveikti neįmanoma. Reikia ieškoti, kaip apvažiuoti, kaip rasti ne tokį statų pakilimą. Pamatai, kad dauguma mašinų pasuko į kairę, ir tu suki į kairę paskui jas, ieškai šviežių vėžių smėlyje.

Tačiau važiuodamas ten, kur daugiausia vėžių, gali lengviausiai užklimpti, nes smėlio pluta suardyta ir tu važiuoji labai minkšta smėlio koše. O gal tuomet reikėjo sukti ne į kairę kaip dauguma, o į dešinę, gal ten lengviau pakilti? Tačiau taip galiu mąstyti dabar, kai turiu labai daug informacijos. Tuomet bandėme gelbėtis elementariais būdais.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis

(...)

– Ar tas Lotynų Amerikos Dakaras yra toks pat bjaurus?

– Kiekvienas Dakaras yra skirtingas. Tačiau sistema panaši: silpnųjų patikrinimas daromas antrą–trečią dieną. Jie tikrina, ar turi gerą techniką, ar esi moraliai pasiruošęs. Tad būna rimtų klampynių, kur turi galvoti, kur važiuoti ir kur ne. Jeigu tu klysti, vadinasi, klimpsti, vadinasi, sulauki vakaro, nakties, o tada – gal ir ryto. Grįžti į stovyklą visas išsunktas su sužalota mašina. 2015 metais po dviejų dienų Dakaro lenktynėse Pietų Amerikoje liko 40 mašinų. Aš apie tai kalbėjau su organizatoriais. Jie gailėjosi, kad perlenkė lazdą, tad kitais metais pradžia buvo truputį lengvesnė. Tačiau apskritai sistema aiški – atrinkti silpnuosius, kad vėliau dėl jų nebūtų galvos skausmo.

– Tarp autsaiderių važiavai tik pirmame Dakare. Vėliau jau nekartojai liūdnų istorijų ir sugrįždavai į stovyklą šviesiuoju paros metu su pirmuoju penkiasdešimtuku.

– To nesinorėjo kartoti. Bet tą reikėjo patirti, kad žinotum, kas tai yra. Kai važiuoji penkiasdešimtas ir kai žinai, kad už tavęs dar 50 mašinų, yra lengviau, nei kai esi šimtasis ir paskutinis. Būtent paskutinis ne tik iš lenktynininkų, bet ir iš visų žmonių. Nes atsiduri tokiose vietose, kur kelių šimtų kilometrų atstumu nieko nėra. Jokio žmogaus. Tuo Afrikos Dakaras ir skiriasi nuo Lotynų Amerikos. Tas jausmas, kai esi likęs vienišas dykumoje...

Craft Bearings nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius
Craft Bearings nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius

Pietų Amerikoje – tik sustok, tuoj iš po kiekvieno krūmo lenda vietinis fermeris ir siūlo visokeriopą pagalbą. Nemokamai.

Kitas dalykas – komandos pagalba. Mes matome, kas vyksta, – turtingos komandos turi savų žvalgų, savų pagalbininkų, kurie stovi įvairiose trasos vietose, raportuoja apie trasos būklę, jie gali ir padėti, jeigu nebijos, kad kas apskųs. Afrikoje to nepavyktų padaryti.

– Ar esi likęs vienas dykumoje?

– Esu. Kai važiavome su Vytautu Obolevičiumi ir subyrėjo mūsų galinis tiltas. Gulime mes dykumoje tarp kaktusų ir laukiame mechanikų. Tyla visiška, net ausyse spengia. Tik staiga girdžiu kažkokį keistą švilpimą. Pakeliu akis ir matau – virš mūsų du grifai sklando. Pamatė jie du pusgyvius lietuvius ir nutarė, kad bus puota.

(...)

– Jeigu organizatoriai sakytų: „Antanai, nuspręsk, kur darom kitą Dakarą – Afrikoje ar Lotynų Amerikoje“?

– Be abejo, tik Afrikoje.

Gulime mes dykumoje, tyla visiška, tik staiga girdžiu kažkokį keistą švilpimą. Pakeliu akis – virš mūsų du grifai sklando. Pamatė pusgyvius lietuvius ir nutarė, kad bus puota.

– Beje, kaip žinome, tikrasis afrikietiškas Dakaras juk nemirė, jis vyksta, tik dabar vadinamas „Afrika Eco Race“. Ir jame nuolat važiuoja lietuvis Gintas Petrus. Kodėl tu jame nevažiuoji, jeigu tau patinka Afrika ir jos staigmenos?

– Dakaras yra Dakaras. Pati organizacija, dalyvių gausa, pati Dakaro dvasia – čia viskas yra. Ten yra nedaug dalyvių, nedidelė konkurencija. Kai būsiu pensijoje, tai gal važiuosiu į tas lenktynes, pailsėti.

– Ar manai, kad Dakaras gali sugrįžti į Dakarą?

– Nemanau. Gal greičiau į Kiniją. Afrikoje nėra tiek pinigų, kiek norėtų gauti organizatoriai. Nes realybė yra tokia – pinigai. Organizatoriams pernelyg daug mokama už tai, kad jie rengtų maratoną kurioje nors šalyje. Organizatoriai yra komercinė struktūra ir jie nori užsidirbti pinigų.

(...)

– Važiavai su daug skirtingų šturmanų. Tau kiekvieną kartą reikia priprasti prie naujo žmogaus ir išmokyti jį šturmano darbo. Tai irgi lėtina tempą.

Craft Bearings nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius
Craft Bearings nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius

– Reikia bent keturių dienų, kad žmogus suprastų savo pareigas ir pradėtų pasitikėti savimi. Lygiai tas pats pradžioje buvo su Dariumi Vaičiuliu. Kelias dienas jį slėgė mano autoritetas, atseit kad aš viską žinau. Ketvirtą dieną mus pralenkė lyderių „KamAZas“ ir pasuko į kairę, o Darius sako: „Suk į dešinę.“ Ir kaip man elgtis? Aš turiu naują šturmaną su savo nuomone ir turiu „KamAZo“, kuriame sėdi trys labai patyrę vyrai, pavyzdį. Ten viduje yra du autoritetingi šturmanai.

Tai aš ir suku paskui „KamAZą“, o Darius pasipiktinęs sako: „Ką, tu manęs neklausai?“ Tada aš pasimetu ir važiuoju tiesiai. Jis vėl piktinasi. „Nu OK“, aš jo atsiprašau ir apsukęs ratą važiuoju Dariaus nurodyta kryptimi. Po kokių dešimties kilometrų matau, kad mus vejasi tas pats „KamAZas“. Vadinasi, Darius buvo teisus. „KamAZo“ ekipažas padarė klaidą, ne Darius. Nuo tos akimirkos ėmiau visiškai pasitikėti Dariumi ir pats šturmanas ėmė tikėti savimi. Žinau, kad ką Darius bepasakytų, tą aš ir darysiu. Mes tapome komanda, kumščiu.

Suklupimų, nesėkmių patiria kiekvienas. Tačiau aš jas traktuoju kaip likimo siųstus išbandymus. Aš suklumpu, pasikeliu ir vėl einu.

– Ateitis? Galvoji apie tai? Ką darysi? Lenktyniausi, kiek galėsi, ar tapsi komandos vadovu, treneriu? O gal išvis nevažiuosi ar pasirinksi kitokias lenktynes kaip Arūnas Lekavičius?

– Amžiaus cenzo Dakare nėra. Važiuoja septyniasdešimtmečiai. Tačiau yra rezultatų limitas. Aš puikiai suprantu, kad greitai mes pasieksime kartelę, kurios peršokti nebus įmanoma, nes mes nepralenksime gamyklinių komandų.

Tai klausimas toks – ar verta važiuoti dar dešimt metų, jei rezultatai ima blogėti? Neabejoju, kad kada nors pasitrauksiu iš Dakaro piloto pareigų. Tačiau galbūt galėsiu padėti kokiam nors jaunesniam lenktynininkui. Aš juk niekur nedingsiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius

– Kas tave Dakaro ralyje labiausiai „veža“?

– Čia iššūkiai niekada nesibaigia. Tai išbandymų pilnas veiksmas visai komandai. Kiekviena diena yra mūšis, o tu esi karys, strategas. Didžiulė palaima, kai laimi kiekvienos dienos mūšį. Daugelis stebisi, kaip tau pavyksta visą laiką atrodyti linksmam, niekada ant nieko neburnoti, nesipiktinti?

– Bet juk tu būni ir pavargęs, ir piktas. Ar tau taip natūraliai išeina, ar moki gerai vaidinti?

– Manau, kad esu laimingas žmogus, nes man nusišypsojo laimė važiuoti garsiausiose pasaulio lenktynėse, daryti tai, kas man patinka. O juk apie tai svajoja milijonai. Tai ko čia liūdėti ar pykti? Suklupimų, nesėkmių patiria kiekvienas. Tačiau aš jas traktuoju kaip likimo siųstus išbandymus. Aš suklumpu, pasikeliu ir vėl einu.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

JK parlamentas atmetė „Brexit“ sutartį, balsuos dėl nepasitikėjimo vyriausybe

15min iš Dakaro Gazas

Aštuntasis etapas Dakare: Benediktas Vanagas neišvengė gedimų, virto ir sulaukė MAZ pagalbos

N-18 Aktualu

Kelyje BMW išpuolį patyrusi moteris atskleidė šokiruojančią skyrybų dramą

Gazas

Lietuvos motociklininkai sėkmingai įveikė ištvermės pareikalavusį 8-ąjį etapą

Aktualu

Trys labiausiai tikėtini „Brexit“ proceso tolesnės raidos scenarijai

Aktualu

A.Monkevičius: mokytojų klausimą galėtume spręsti labai oriai

24sek

Šviesią ateitį R.Jokubaičiui prognozuojantis Šaras: „Neleisime jam pasikeisti“

Aktualu

Tautiečio žmogžudyste įtariamas lietuvis stojo prieš Northamptono magistrato teismą

Mokslas.IT

„Linkomanija“ nuo trečiadienio nebeveiks

„Ginčas“ dėl „Žalgirio“ talento: iškils ar pradings?

Aktualu

Šauksmas iš vaikų namų: bijo būti įvaikintas per prievartą

Gyvenimas

Mes lygūs. Lietuvos žvaigždžių vizažistas Ąžuolas Misiukevičius: „O kodėl moterys dirba statybose?“

Kultūra

Andrius Jakučiūnas: Neišmindžiotais rašytojų takais, arba Kur sugauti senąją literatūros dvasią (I)

Verslas

15min pristato naują audioplatformą 15min Klausyk

24sek

FIBA Čempionų lyga: tritaškiais nukalta „Neptūno“ pergalė ir netikėta trauma

24sek

Monstriška „Žalgirio“ pergalė – rekordas, naujoko šou ir R.Jokubaičio žybsnis

Vardai

Vilija Pilibaitytė-Mia: „Daugiau niekada netekėsiu. Dabar yra mano aukso amžius“

Gyvenimas

Kodėl protingi žmonės niekada nelaiko nuoskaudų?

Aktualu

Prie vairo sučiuptas neblaivus prokuroras Eduardas Builisovas

24sek

Dainius Adomaitis prieš kovą su ALBA – apie Roką Giedraitį ir didžiausią pozityvą

Vardai

Kylie Jenner „Instagram“ rekordą sutriuškinęs kiaušinis pateko ant žurnalo viršelio

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Tomas Erbrėderis

Aktualu

Brolis pasakė, ką darys, jei teismas leis įvaikinti jo sesę porai iš Naujosios Zelandijos

Aktualu

„Mes ne prieš, bet...“: narkotikai, NATO be JAV, žiauri Lenkijos pamoka ir Astravo bėda

Vardai

Andrius Mamontovas priblokštas: Sausio 13-osios minėjime juo mėgino pasinaudoti propagandai skleisti

Naujienos

Aktualu

Vengrijoje tūkstantinis protestas prieš V.Orbano vyriausybę: tai – netikra demokratija

N-18 Sportas

Britų mokslininkas: narkotikai plačiai paplitę tarp „Premier“ lygos futbolininkų

Maistas

Renatos Ničajienės „Sezoninių skanumynų istorijos“: bandelės su cinamonu, praturtintos moliūgais

Aktualu

Peiliu vyrui Vilniuje dūręs užpuolikas pats buvo primuštas ir paguldytas į ligoninę

Aktualu

Konstantinopolio patriarchas įteikė tomosą dėl Ukrainos Bažnyčios autokefalijos

Aktualu

R.Šimašius ir jo visuomeninis komitetas surinko reikalingus parašus savivaldos rinkimams

Sportas

Maistui Dubajujue išlaidavęs F.Ribery kritikams internete atrėžė itin grubiai

Gyvenimas

R.Paukštė į Ispaniją išvyko vedama svajonės: likusi Lietuvoje, kai kurių dalykų nebūčiau padariusi

Deuce

Titulų badas baigėsi – Kei Nishikoris triumfavo Brisbene

Aktualu

Kokias lengvatas senjorams siūlo Lietuvos didmiesčių viešasis transportas

Gazas

Kontrastų diena Dakare: greita biurokratinė dalis ir ilgas techninės patikros laukimas

Sportas

Nauji metai, naujos žvaigždės – šie talentai turėtų nustebinti 2019-aisiais

Kultūra

Pradedama Filharmonijos renovacija: koncertai keliasi į kitas vietas

Aktualu

Teismas nagrinės kretingiškių skundą dėl žalos, padarytos paėmus vaikus

Maistas

FeedMySister receptas: mandarinų, fetos ir karamelizuotų migdolų salotos

24sek

Eurolygos klubų biudžetai: kelintas „Žalgiris“ su rekordiniais milijonais?

Aktualu

Vestuvės pajūryje: įsimylėjėliai pasirenka ir netikėčiausius kampelius

Gazas

Dakaro dienoraštis Nr.3. Dvi Antano Juknevičiaus pusės: kovinė ir švelnioji

Aktualu

Būrys vaikinų Kėdainiuose vyrą primušė, įsodino į automobilį ir privertė susimokėti

Sportas

Tyla iš D.Wilderio pusės kelia nerimą A.Joshua stovyklai: mega kova neįvyks?

Aktualu

D.Trumpui pritrūko pažangos derybose dėl federalinės valdžios darbo atnaujinimo

Aktualu

Kongo DR atidėjus rinkimų rezultatų paskelbimą, šalyje didėja įtampa

Kultūra

MO muziejaus įkūrėjams Butkams siūloma suteikti Vilniaus garbės piliečio vardus

Gazas

Fotografas Alessio Corradini: „Africa Eco Race“ yra „senosios mokyklos“ Dakaro ralis

Pirkėjai šturmuoja uždaromą Vilniaus „Akropolio“ „Maximą“

Vardai

Gera keliauti kartu

Video

00:17
20:02
00:32

Praktiški patarimai

Parašykite atsiliepimą apie Gazas