Pirmas dalykas: kai lauke minus 18 laipsnių, reikia turėti galūnes, kuriose vis dar cirkuliuoja karštas kraujas. Ryte lipant į automobilį pirštai sušalo per kelias minutes! Lenktynininkų bateliai irgi niekam tikę: kai nebeveikė karšto oro pūtimas, atrodė, kad minkau sankabą su kanopa. Užtat gazas buvo gerai paspaustas!
Patartina matyti, kur važiuoji. Nėra būtina, bet griežtai rekomenduoju
Antra: negalima žvalgytis į žiūrovus! Jie visi labai užsidegę skatina minti akseleratorių. Tai ypač gerai motyvuoja tiesiosiose po lėtos sankryžos, bet užsižiopsojus į tokius raginimus galima ir pavaros nepataikyt! Taip pat, nebepastebiu konkurentų plakatų, mačiau tik „Mes už Butvilą“. Nežinau kas ten buvo, tačiau finiše jį prisiminęs tikrai nusišypsojau!
Trečia: patartina matyti, kur važiuoji. Nėra būtina, bet griežtai rekomenduoju. Nuo 3 greičio ruožo (GR) iki pat 6 GR finišo su tuo turėjau nemažai problemų. Pirmieji žodžiai finiše:
D.Butvilas: „Išvis lievai kažkaip čia pučia, nebematau kur važiuot.“
Renatas Vaitkevičius: „Tai kad išvis nepučia! Reiks klausyti stenogramos…“
Ketvirta: reikia žinoti, kaip kovoti su apšalusiu stiklu. Aš to dar nežinau, todėl galiu pasakyti kas neveikia:
- Nutrynėme ledą banko kortele, o patį stiklą ištepėme seilėmis. Tačiau jis vis tiek užšąla, bet jautiesi geriau – bent kažką pabandei.
- Išprievartavom cigaretę ir ištrynėm stiklą tabaku.
Rezultatas: turim apseilėtą užšalusį stiklą, ir pilną saloną pribyrėjusio tabako. O važiuoti toliau reikia…
Rimtai apie (GR 1-6): labai džiaugiuosi tempu naujame, sunkiame, techniškame 3-4 GR. Jį mačiau pirmą kartą gyvenime. Geras Renato skaitymas ir stenograma leido laimėti 4 GR ir išsiveržti į ralio lyderius! Daug praradau GR 5, kur ypatingai maišė blogas matomumas – išlindo saulė…
Penkta: jeigu jau per stiklą nieko nematai – bent žiūrėk į spidometrą. Viename miestelyje (kuriame nesutikau nei žmogaus, nei mašinos) lėkiau įspūdingu 66 km/h greičiu. Pareigūnams nesiteisinau, kad neturiu galinio veidrodėlio, o šoniniai stiklai užšalę, todėl žiūrėjau „į kelią“… Bet kokiu atveju, labai gailiuosi sukėlęs pavojų miestelio gyventojams ir džiaugiuos, kad pareigūnai turėjo ką veikti.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./„Halls Winter Rally 2012“ akimirka |
Šešta: reikia turėti teisingą visų ratų suvedimą. Po serviso 7 GR jį kažkur praradau. Nepaisant to, laimėjome greičio ruožą, kuo aš asmeniškai labai džiaugiuosi. Po 7-8 GR lyderiavome ralyje. Važiavimo sąlygos buvo labai sudėtingos, nes į abi puses mašina suka skirtingai, yra pakankamai nervinga tiesiosiose ir greitose ruožo dalyse, sunku net tiesiai ją laikyti…
Septinta: negalima prarasti pasitikėjimo automobiliu. Jeigu noriu iš jo paimti viską, turiu ir naudoti jį visu šimtu procentų. Deja, su tuo kreivu vairu buvo sunku apsiprasti, nes atrodė, kad situacija blogėja… 9 GR važiavau kiek atsargiau ir tai iškart pasimatė rezultatuose.
Užpykau dėl blogo laiko, ir 10 GR pasakiau sau, kad su mašina viskas gerai. Svarbiausia, kad pats tuo patikėjau.
Aštunta: reikia mokėti susitvarkyti su spaudimu. Prieš paskutinius du GR viskas dar buvo įmanoma. Iki ralio lyderio Janio Vorobjovo trūko tik devynių sekundžių, Vytautą Švedą lenkėm keturiomis...
Devinta: reikia įsipilti kuro. Likus vienam kilometrui iki finišo automobilis ėmė trūkčioti ir nebegreitėjo. Bake liko tiek mažai benzino, kad vietomis atrodė, jog užgesiu… GR laikas palaidojo viltis laimėti ralį, tačiau buvo dar 12 km iki Utenos. Jeigu pasibaigs benzinas – liksim be nieko…
Dešimta: kovok iki galo. Ralis nepasibaigė kol nekirtai finišo linijos. Atvažiavus atgal į Uteną, ten jau laukė daug žmonių, kolegų, draugų ir žurnalistų. Visi sveikino su geru finišu ir puikia sezono pradžia.
Konkurentams turim būti dėkingi už lenktynes, nes be jų, tiesiog nebūtų įdomu
„Kai atvažiavau visi sveikino su trečiąja vieta. Pasidžiaugėm. Tada visi sužinojo, kad Koitla padarė klaidą paskutiniame GR. Ir iš naujo grįžo sveikint su antrąja.“
Jeigu būčiau visą tai žinojęs prieš ralį – gal ir būtų pavykę nugalėti. Nepaisant to, esu labai laimingas 2 vieta absoliučioje įskaitoje ir greičiausio lietuviško ekipažo vardu.
„Konkurentams turim būti dėkingi už lenktynes, nes be jų, tiesiog nebūtų įdomu“.
Norėčiau sakyti: „gera pradžia pusė darbo“, bet ateityje dar laukia 5 etapai. Tikiuosi visų Jūsų palaikymo!
Savo ruožtu noriu padėkoti visiems šąlusiems šalia trasos, sirgusiems už mus, tėčiui Valdui ir šeimai, šturmanui Renatui, visai mechanikų komandai ir remėjams!
Šaltinis: D.Butvilo tinklaraštis, Domas.lt
