Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Driftingo kultūros lopšys – Japonija (nuotraukos)

Driftingo akimirka.
Asmeninio archyvo nutor. / Driftingo akimirka.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos driftingo čempionas Timas Simniška pasinaudojo įspūdingu dienraščio „15min“ ir internetinės autodalių parduotuvės „Drift Spec“ įsteigtu prizu. Už pergalę 2008-ųjų šalies pirmenybėse geriausias Lietuvos drifteris kartu su driftingo čempionato organizatoriumi Tomu Gruzdžiu dvi savaites šio sporto paslapčių mokėsi pačiame driftingo kultūros lopšyje – Japonijoje.

Lietuviai tekančios saulės šalyje ne tik atstovavo Baltijos šalims pasaulio driftingo viršūnių susitikime ar lankėsi garsiausiame Japonijoje šoninio slydimo festivalyje „EBISU Drift Festival“, tačiau ir dalyvavo pačioje „D1 Drift“ akademijoje.

„Pamatėm tai, ką norėjom, pabendravom su tais žmonėmis, su kuriais reikėjo, ir pasikrovėm idėjų visiems metams!“, - grįžę į Lietuvą džiaugėsi T.Gruzdys ir T.Simniška.

Kelionės pradžia

Kelionė prasidėjo ilgu ir varginančiu beveik 10 valandų skrydžiu. Nusileidę Nagojos miesto oro uoste, kitą rytą greituoju japonišku traukiniu „Shinkansen“ („Bullet train“, lekiančiu iki 350 km/h greičiu) Tomas ir Timas pasiekė sostinę Tokijų, kur susitikę su Lietuvoje viešėjusiu tarptautiniu driftingo teisėju Hiroke Furuse „Sleepy“ ir kitais akademijos dalyviais, autobusu pajudėjo link EBISU trasų komplekso, įsikūrusio aukštai kalnuose.

Autobuse geros nuotaikos netrūko, nes čia žmonių daug ir įvairių – Lenkijos driftingo žvaigždė Maciejus Polody bei keli jo kolegos, graikas Thomas, žinomas Italijos drifteris Frederico Scerrifo „Šerifas“, keturi drifteriai iš Pietų Afrikos Respublikos ir Lietuva!

Nejučiomis pagalvoji, jog, kaip lietuviams krepšinis, taip čia, Japonijoje, driftingas yra neatsiejama jų gyvenimo dalis.

Besišnekučiuojant mūsiškiai išsiaiškino, kad Pietų Afrikos Respublikoje labiausiai patyręs drifteris yra vos 19 metų amžiaus jaunuolis. Tiesa, nuo pat mažų dienų pradėjęs sportuoti su „kvadraciklais“, vėliau tapęs tituluotu motokroseriu.
Žodžiu – kolektyvas kaip turi būti!

„Oranžinės“ komandos buveinėje

Atvykus į Nihonmatsu miestą, esantį visai šalia EBISU trasos, svečiams pirmiausia buvo pasiūlyta apžiūrėti garsiojo driftingo meistro Nobushige Kumakubo garažą „K-style“. Čia ir yra populiariausios pasaulyje driftingo komandos „Team Orange“ buveinė.

Nedidelėje erdvėje yra saugoma dalis „oranžinės“ komandos „ginklų“: garažo boso „Mitsubishi Evo IX“ (540 AG) bei Kazuchiro Tanakos „Subaru Impreza“ (600 AG). Šių monstrų autorius ir garažo technikos guru – didžiulį žinių bagažą ir auksines rankas turintis ponas Igu.

Dar vienas „K-style“ padėjėjas – dievukas iš „JUN“ kompanijos. („JUN Auto“ - viena iš seniausių automobilių inžinerijos kompanijų Japonijoje). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kuo jie užsiima, reikėtų prisiminti internete turbūt visiems matytą geltonos spalvos „Toyota Supra“ driftą.

Kitą dieną konferencijos organizatoriai pakvietė į ekskursiją po vietos regione esančią Samurajų mokyklą. Ne veltui leido susipažinti su samurajų praeitimi bei jų mokymo metodais, nes drifteris - šiuolaikinis samurajus.

EBISU festivalis

Grįžę tik vėlai vakare, drifteriai iškarto pajudėjo link prasidėjusio driftingo festivalio. Tai, kas vyko renginio metu, apibūdinti labai sunku. Automobiliai čia tikrąją to žodžio prasme naikinami. Niekam nebaisu slystant apie 140 km/h greičiu mašinos korpusu paliesti sienos kraštą ar netgi pasistumdyti „statant skersą“.

Nejučiomis pagalvoji, jog, kaip lietuviams krepšinis, taip čia, Japonijoje, driftingas yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Festivalio dalyviai – ir mėgėjai, ir profesionalai. Vienas jų – 2008 metų D1 GP čempionas Daigo Saito. Taip kaip jis, EBISU nevažiavo niekas, netgi pats trasos šeimininkas Kumakubo-san'as.

Be „besaikio“ driftinimo buvo surengtos ir mini varžybos, kurių tikslas – išaiškinti anksčiausiai prieš posūkį „užsistatantį“ (ilgiausiai driftinantį) pilotą. Suintriguotas užduoties, į trasą įšoko ir pats Kumakubo–san'as, kuris su savo ex – D1 mašina Nissan Silvia S15 vėliau dar sugalvojo pavėžinti ir svečius.

Driftingo kursai

Pasibaigus linksmybėms, atėjo rimtoji dalis – Teisėjų kursai ir D1 Akademija. Teisėjų kursus vedė grynakraujis D1 arbitras (Kovų metu nuolat rėkaujantis ir nenustygstantis vietoje) – Manabu Suzuki, į pagalbą pasitelkęs du „Team Orange“ narius, nutrūktgalvį Daigo Saito ir vieną iš „Team Orange“ mechanikų, kursų dalyviams, tarp kurių buvo ir driftingo čempionato organizatorius Lietuvoje Tomas Gruzdys, liepė fiksuoti, ką drifteriai, kiekvieną kartą pračiuoždami pro stebėtojus, daro blogai. Klaidos, žinoma, buvo daromos specialiai ir vis kitokios, todėl įgyta patirtis – neįkainojama!

Tuo tarpu Timo Simniškos ir kitų šešių Driftingo Akademijos dalyvių laukė 5 skirtingi automobiliai - du „Nissan Skyline R33 GTS-t“, „Nissan Silvia S14“, „Nissan 180sx“ ir „Toyota TourerV“.

Iš pažiūros paprastas ir kuklus, nenuspėjamo amžiaus „diedukas“, į klausimą, kodėl reikia lėkti beprotišku greičiu, atsako trimis paprastais žodžiais: „I am crazy“.

Instruktoriai „Sleepy“, N. Kumakubo ir N. Suenaga (trečiasis „Team Orange“ narys) leido priprasti prie automobilių su vairu dešinėje pusėje, o vėliau stebėjo, kaip dalyviai atlieka jų nurodytas užduotis ir stengėsi paaiškinti kiekvienam jo daromas klaidas.

Akademijai pasirinkta trasa nebuvo iš greitųjų, todėl tai buvo puiki praktika, kaip driftinti „be arklių“. Važiuoti buvo galima su bet kuria mašina, tačiau Timui ir kitiems drifteriams labiausiai patiko egzotiškas Europoje, tačiau populiarus Japonijoje, didelis keturduris sedanas „Toyota TourerV“.

Akademijai pasibaigus, geriausiai pasirodęs drifteris gavo progą patestuoti grynakraujį D1 drakoną - „Team Orange“ piloto Naoto Suenaga'os „Subaru Impreza“ bolidą. Garbė ir malonumas pračiuožti su 550 AG turinčiu automobiliu teko lenkui M. Polodžiui.

„Top-Secret“ garaže

Kelionei artėjant į pabaigą, Lietuvos driftingo atstovai aplankė dar porą svarbių Japonijos automobilių kultūros vietų. Pirmoji - „Top-Secret“ automobilių tuningo kompanija.

Jos vadas legendinis Kazuhiko „Smoky“ Nagata. Ponas Nagata turbūt yra pats didžiausias greičio maniakas pasaulyje, nes jam priklauso ne vienas greičio rekordas Japonijos ir kituose pasaulio kraštų keliuose.

Iš pažiūros paprastas ir kuklus, nenuspėjamo amžiaus „diedukas“, į klausimą, kodėl reikia lėkti beprotišku greičiu, atsako trimis paprastais žodžiais: „I am crazy“.

„Top-Secret“ vizitinė kortelė, tai aukso spalvos automobiliai - „Toyota Supra“, turinti virš 1000 AG ir su kuria buvo pasiektas 358 km/h greitis Italijoje; kita 1000 AG turinti „Toyota Supra“ su „Nissan RB26DET“ varikliu, 720 „arklių“ talpinantis garsusis „Nissan Skyline GTR R34“, ir dar daug kitų galingų mašinų.

Bebūnant „Top-Secret“ garaže, čia buvo kuriamas ir testuojamas „Nissan GT-R“ oficialus sportinis paketas „ClubSport Package“.

Paskutinė stotelė

Antroji stotelė pakeliui namo - tai kartą metuose vykstantis renginys „Nismo Festival“. Fudzijamos kalno papėdėje esančioje „Fuji Speedway“ trasoje, buvo galima pamatyti visą „Nissan“ autosporto istoriją, paliesti, pauostyti ir pajusti tai, ką Japonija turi geriausio. Pradedant nuo 1969-ųjų „Nissan Skyline KPGC10 Hakosuka“ ar pirmojo „240Z“ iki naujojo „Nissan GT-R R35“.

Festivalį rengia garsi Japonijos auto inžinerijos kompanija „Nismo“ (Nissan autosporto padalinys). Tikram autosporto entuziastui, tai vienas iš nedaugelio renginių, kuriuose privalu pabūti.

Daugiau apie kelionę Lietuvos driftingo atstovai žadėjo gyvai papasakoti Pirmosios driftingo konferencijos metu. Apie laiką ir vietą praneš drifting.lt svetainė.

Komentarai
Temos Driftas, Japonija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas