Dabar populiaru
Publikuota: 2011 rugsėjo 18d. 13:04

Jaunosios autosporto kartos atstovas – Vytenis Gulbinas

Vytenis Gulbinas, „Audi A4“
Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr. / Vytenis Gulbinas, „Audi A4“

Vytenis Gulbinas yra vienas lojaliausių „Fast Lap“ dalyvių, pradėjęs dalyvavimo renginyje maratoną dar vėlyvą 2008-ųjų rudenį. 23-ejų metų jaunuolis, šią vasarą baigęs mokslus, džiaugiasi galėdamas skirti daugiau laiko mėgstamiems laisvalaikio užsiėmimams – automobiliams, krepšiniui, kelionėms. Vis dėlto, laisvas laikas jam yra didžiulė prabanga, nes didžiąją gyvenimo dalį pasiglemžia darbas: Vytenis turi verslą transporto srityje, vadovauja prekybos įmonei, o ir dalyvavimas lenktynėse nėra vien smagus žaidimas – Vytenis žiūri į jį taip pat rimtai, kaip į darbą, vadovaudamasis principu: „ką darai – daryk gerai“.

Meilę automobiliams Vytenis paveldėjo iš šeimos, kur ši sritis niekada nebuvo svetima. Senelis du kartus tapo SSRS kroso čempionu. O kieme išrikiuoti tėčio automobiliai taip pat susilaukdavo didelio jaunuolio dėmesio. Tačiau tikras lenktyniavimas trasose prasidėjo tik sulaukus 18 metų, ir jis anaiptol nebuvo toks paprastas: „Pirmieji pora metų buvo sunkūs ir skaudūs. Atrodo, ruošiesi, įdedi daug darbo, o rezultato nėra. Už visus savo pasiekimus, esu dėkingas mokytojui, kurio lenktynių pasaulio žmonėms pristatinėti nereikia – Rimgaudui Statnickui. Taip pat džiaugiuosi ir dėkoju draugams už palaikymą ir pagalbą varžybose.“

Vytenis atstovauja komandą „Autoverslas“. Ir nors pirmais metais, kai su ja dalyvavo „Omnitel 1000 km“ lenktynėse, komandai labai nesisekė ir pergalių iškovoti nepavyko, vis dėlto, pastangos atsipirko ir praėjusiais metais ji pelnė pirmą vietą A3000+ klasėje, o šiemet, atstovaudamas „NRT Motorsport“ komandai iš Rusijos, iškovojo trečią vietą toje pačioje A3000+ klasėje. Vytenis nenuvertina ir „Fast Lap Race“ metu „Extreme Fun“ klasėje užimtos antros vietos.

Lietuvoje kol kas profesionalus sportas yra tik ralisTačiau straipsnelio eigą vertėtų pakreipti kita vaga – apie Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių sportą ir jo dabartinę padėtį. Dažniausiai tokiomis temomis kalba vyresni, patyrę šios srities ekspertai. Tačiau ką mano jauni, nors ir seniai autosporto virtuvę atradę, lenktynininkai?

Kas, tavo manymu, nulėmė šiandieninę žiedinių lenktynių padėtį Lietuvoje?

– Dabartinės situacijos žiedinėse lenktynėse susidarymą įtakojo daugybė veiksnių. Teigti, kad dalyviai neturi pinigų ar galimybių dalyvauti būtų neteisinga. Lietuvoje kol kas profesionalus sportas yra tik ralis. Nepaisant savo ne tokio patogaus formato žiūrovų atžvilgiu, jis pritraukia jų daug daugiau nei žiedinės lenktynės. Viena iš problemų yra patogios ir saugios trasos infrastruktūros nebuvimas. Sunku paaiškinti žiūrovams, kurie nori atvažiuoti pažiūrėti lenktynių, kad turi pasiimti botus, nes teks porą valandų pastovėti molyje. Tai yra tik viena iš daugelio detalių, kuri mažina šio sporto patrauklumą. Jei nėra žiūrovų – nebus ir sporto. Tačiau, kaip žinia, „Nemuno žiede“ pučia nauji vėjai, tad reik viltis, kad bus teigiamų pokyčių.

Kita problema – varžybų organizacija. Džiugu, kad apart „Promosporto“ organizuojamų „Omnitel 1000 km“ lenktynių, auga dvi lenktynių serijos, organizuojamos entuziastingų žmonių. Apie „Mini Žiedą“ negaliu daug pasakyti, nes iki šiol nesu dalyvavęs jų renginiuose, tačiau „Fast Lap“ serija džiugina tuo, kad visiškai kitaip pažiūrėjo į lenktynių organizavimą. Tikiu, kad po kažkiek laiko iš mėgėjų lenktynių tai turėtų peraugti į profesionalų lūkesčius patenkinantį renginį.

Esamai situacijai įtakos turėjo ir komandų pasitraukimas dėl trasos saugumo stokos. Gal tokių komandų buvo vos kelios, tačiau esant dalyvių stygiui, net ir nedidelis pasitraukimas padarė savo.

Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./Vytenis Gulbinas, „Audi A4“
Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./Vytenis Gulbinas, „Audi A4“

Toliau problemų sąraše – organizatorių požiūris į lenktynininkus. Galėčiau papasakoti ne vieną nutikimą apie varžybų metu įvykusias situacijas, kai tikrai pasigaili sugalvojęs dalyvauti. Nes organizatoriai, matai, padarė tau didelę paslaugą atvažiuodami ir organizuodami renginį. Ar kai vėliau, dėl avarijos lenktynių metu, tenka aiškintis su kelių policija...

Kita problema – didelė priešprieša tarp pačių lenktynininkų. Mano manymu, geriausia santykius išsiaiškinti trasoje, varžybų metu, o po finišo paspausti vienas kitam ranką ir padėkoti už konkurenciją. Nekalbu apie plačiai nuskambėjusius pastarųjų metų įvykius žiedinių lenktynių čempionate. Tiesiog sakau, kad nėra elementarios komunikacijos tarp lenktynininkų.

Taip pat rengiant techninius reikalavimus ir organizuojant lenktynes nėra kažkokios dalyvių sąjungos, kuri galėtų pareikšti savo nuomonę apie techninio reglamento interpretavimą, trasos konfigūraciją ir t.t. O tai visada gali būti panaudojama atskirų grupių interesų gerinimui.

Toliau – didelė dalyvių rotacija. Dažna situacija, kai dalyvis palenktyniavęs pora metų atitrūksta nuo šio sporto ir kol kas žiedinės lenktynės neturi savo „ikonų“. Mažiau besidomintys žmonės, turbūt, negalėtų pasakyti nė vieno žiedinių lenktynių vairuotojo pavardės. Gal taip yra todėl, kad patys neperteikiame savęs. Kaip pavyzdį galime paimti Benediktą Vanagą, kuris pasitelkdamas visas reikalingas priemones įvairiose lenktynėse garsina ne tik savo bet ir Lietuvos vardą taip pat kelia viso autosporto  populiarumą.

Taigi labai norėčiau palinkėti nuolatiniams dalyviams atrasti tolerancijos savyje kitų dalyvių atžvilgiu ir siekti bendro dialogo, gerinant situaciją mūsų sporto šakoje.

Organizatorių nuotr./Vytenis Gulbinas
Organizatorių nuotr./Vytenis Gulbinas

Kokie pačio lūkesčiai ir ateities vizija, kalbant apie automobilių sportą?

– Suprantu, kad profesionalu niekada netapsiu. Mane labai domina pats organizacinis procesas, lenktynių komandos pasiruošimas, rėmėjų paieška. Pasiruošimas lenktynėms trunka išties ilgai, turi dirbi su daugybe žmonių, sustyguoti didelės komandos darbą. O pasiektas finišas tik parodo to sugaišto laiko rezultatą. Dėl to šiek tiek gaila, kad kartais kalbant apie rezultatus, pamirštamas komandos indėlis. Apskritai, kai numalšinsiu didelį pergalių alkį, save matau komandos vadovo kėdėje. Šiuo metu komandoje atlieku vadovo pareigas pasiruošimo metu, tačiau lenktynėse vadovauja profesionalas.

Kokių sąlygų reikia norint pasiekti aukštų rezultatų?

– Nemanau, kad viską lemia tik pinigai. Paimkime paprastą pavyzdį. 2010-ais metais komandos biudžetą, lyginant su ankstesniais metais, sumažinome keturis kartus ir sugebėjome klasėje užimti pirmą vietą. Neblėstantis entuziazmas yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, kalbant apie sėkmingą receptą.

Tačiau siekiant aukštų rezultatų reikia tiek entuziastingų žmonių komandos, tiek pinigų, tiek ir ne vieno stipraus rėmėjo.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Gazas