Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokia yra lenkimų statistika F-1 lenktynėse?

Markas Webberis (priekyje) ir Michaelis Schumacheris
„Scanpix“ nuotr. / Markas Webberis (priekyje) ir Michaelis Schumacheris
Šaltinis: formule1.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš Ispanijos Didžiojo Prizo lenktynes „Mercedes GP“ spaudos tarnyba išleido pranešimą, kuriame analizuoja lenkimų problemas ir pateikia įdomią statistiką.

Išskyrus miesto trasą Monake, kuri visais atžvilgiais laikoma išskirtine, „Circuit de Catalunya“ daugelį metų buvo laikomas autodromu, kur lenkti sunkiau, nei bet kurioje kitoje „Formulės-1“ trasoje.

16 iš 20-ies Didžiųjų Prizų, įvykusių Barselonoje, laimėjo lenktynininkas, startavęs iš pirmos pozicijos. Paskutinius tris metus čia matėme labai mažai lenkimų: vidutiniškai nuo 2008 metų kiekvienose lenktynėse buvo 2,3 sėkmingi manevrai, kurių metu vienas ar kitas pilotas atlošdavo poziciją trasoje.

Palyginimui: 2011 metais per keturis pirmus etapus buvo užfiksuoti vidutiniškai 24,5 „normalūs“ lenkimai, daugiausiai pasiekti pasinaudojant DRS (reguliuojamo užpakalinio sparno) sistema. Bet būtent Barselonoje teks patikrinti, kiek efektyvus yra naujas technikos reglamentas.

Kodėl istoriškai čia buvo sunku lenkti?

Pagrindine kliūtimi čia buvo laikomas greitas 16-tas posūkis, esantis prieš 880 metrų starto – finišo tiesiąją. Šiame posūkyje lenktynininkams buvo sunku išlaikyti mažą atstumą iki varžovo, ir kadangi top komandų technika gana vienoda savo charakteristikomis, tai lenkti čia ypatingai sunku.

Be to, paprastai Barselonoje vykdavo bandymai, kurių metu visi dirbdavo ties važiuoklės nustatymais, ieškant optimalaus padangų darbo, o tai dar labiau suartino rezultatus ir lėmė tai, kad komandos naudojo praktiškai vienodas taktines schemas.

Kokios jėgos veikia bolidą, atsidūrusį turbulencinėje zonoje paskui varžovo bolidą, ir ar galima jas išreikšti skaičiais?

Prispaudžiamosios jėgos lygis stebimas naudojant daviklius, kurie sumontuoti bolide, ir kuo arčiau lenktynininkas privažiuoja prie varžovo, tuo didesnis prispaudžiamosios jėgos praradimas. Tai turi įtakos visam bolidui, bet daugiausiai juntama jo priekinėje dalyje: atsiranda nepakankamas sukimas.

Praradimai prasideda, kai atotrūkis tarp bolidų sumažėja iki 3,5 sekundės. Kai atotrūkis sudaro vieną sekundę, persekiojantis bolidas praranda maždaug 7 proc. bendros prispaudžiamosios jėgos. 0,5 sekundės atstumu prarandama apie 12 proc.

Kaip registruojami lenkimai?

Tradicinis lenkimų, įvykusių trasoje, skaičiavimo metodas susijęs su pozicijų pasikeitimų registravimu kiekviename rate, tačiau šis metodas neleidžia įvertinti nei lenkimų kiekio, kurie įvyksta konkrečiame rate, nei lenkimų, įvykusių grįžimo į boksus rate ir pirmame rate po išvažiavimo iš techninio aptarnavimo zonos.

Komandos skaičiuoja bendrą lenkimų skaičių, remdamiesi vaizdo įrašais, chronometražo duomenimis ir GPS technologijomis. Šis metodas leidžia klasifikuoti tokius manevrus, kad ateityje būtų galima naudoti šią informaciją kuriant taktikas. Pavyzdžiui, į partnerio lenkimus atsižvelgiama atskirai, nes tam tikru atveju konkrečios komandos vienas iš lenktynininkų galėjo praleisti kitą be kovos.

Taip pat atskirai vertinami atvejai, kai greiti bolidai aplenkia autsaiderius, nes tokios situacijos mažiau turi įtakos taktikai. Ir visgi, standartinio „tikro“ lenkimo apibrėžimo nėra, todėl gali būti netikslumų statistikoje priklausomai nuo pasirinkto metodo.

Kokia lenkimų statistika Barselonoje per paskutinius tris metus?

2008 metais – 11 lenkimų, 2009 – 3, 2010 – 10. Tuo pačiu reikia atsižvelgti, kad 2008 metais dalis lenkimų buvo susiję su bolidų gedimais arba lenktynininkų klaidomis, o praėjusiais metais buvo skaičiuojami manevrai, kurių metu greitesni lenktynininkai aplenkdavo tris silpniausias komandas. O jeigu būtų suskaičiuoti „normalūs lenkimai“, tai būtų tokie skaičiai: 2008 – 2, 2009 – 3, 2010 – 2.

2011 metais situacija ženkliai pasikeitė. Lyginant su praėjusių metų sezonu, lenkimų skaičius ne tik išaugo, jų daugėja su kiekvienomis lenktynėmis. Jeigu Melburne jų buvo 30 (buvo skaičiuojami visi tipiški lenkimai), tai Turkijoje – jau 112.

„Normalių“ lenkimų kiekis taip pat išaugo: Sepange jų buvo du kartus daugiau, nei Melburne, ir nuo to laiko šis skaičius laikosi tame pačiame lygyje. Australijoje matėme 12 lenkimų, Malaizijoje – 29, Turkijoje – 31. Tačiau tuo pačiu ženkliai išaugo manevrų skaičius, kurie įvykdomi naudojant DRS sistemas: nuo penkių Melburne iki 40 „Istanbul“ parke.

Kiek iš viso lenkimų buvo užfiksuota šiemet?

Bendra statistika tokia: Australija – 30, Malaizija – 70, Kinija – 90, Turkija – 112. O iš jų panaudojus DRS, Australijoje buvo atlikta 17 lenkimų, 48 – Malaizijoje, 53 – Kinijoje, 71 – Turkijoje.

formule1.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas