Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 16, 10:02

Kodėl Lietuvai šis Dakaras buvo galbūt geriausias, kokį tik esame matę

Scenaristo profesija yra labai sudėtinga, o gerai jo sukurtas kūrinys prikausto žmonių dėmesį. Savo galvoje sukurtų veikėjų bruožus jis sugeba atkurti dialogų ir jų veiksmų pagalba, taip kartais neleisdamas žiūrovui net mirktelti. Šių metų Dakaras priminė aukščiausios klasės scenarijų kūrėjo darbą. Su labai įvairiaspalviais dalyviais.

VISOS DAKARO NAUJIENOS IR NUOTRAUKOS

Rizika

Kiekvienas esame jau taip sutvertas, kad nori nenori vertiname drąsą. Kol vieni žmones linkę ieškoti palankesnio kelio, vengti rizikos ir siekia savo gyvenime kuo daugiau užtikrintumo. Yra ir tie, kurie nedaro nieko kito, tik drąsiai žengia savo tikslų link. Priima visas rizikas kaip savaime suprantamą sėkmės sudedamąją, anksčiau keliasi ir vėliau baigia dirbti už kitus. Jie dažnai daug ką turi pastatyti ant kortos, tačiau vis vien verčiasi per galvą darydami viską, kad maksimizuotų savo šansus pasiekti norimus tikslus.

Yra ir tie, kurie nedaro nieko kito, tik drąsiai žengia savo tikslų link

Kartais jiems nepasiseka, kaip šiemet nutiko strimgalviais T1+ kategorijos bolidą pasiruošusiam B.Vanagui. Jam Dakaras baigėsi po staigios avarijos, kurią kino ekrane turbūt sugebėtų atkurti ne kiekvienas net iš geriausių specialiųjų efektų galintis rinktis režisierius. Realybė kartais būna kur kas efektingesnė.

Geroji viso to dalis yra tai, kad nors Benediktas ir jo sekėjai žino, jog jis padarė viską, kad 2022 m. Dakare iš turimų resursų išspaustų 100 proc.

Kodėl lietuvius Dakaro bivake visi taip gerbia?

Ar mes Dakare vien dėl užimtų pozicijų? Žiūrėjimo tik dėl savęs? O gal ir dėl to, kad parodytume pasauliui kokie žmonės iš tiesų esame? Manau, kad užuot ieškoję progų susipykti su kaimynais, pirmiausiai turėtume žiūrėti kaip su jais rasti bendrą kalbą. Juk daugelis suskubo užsipulti A.Juknevičių, kad šis užuot atsukęs nugarą savo draugui V.Vasiljevui, jam beviltiškoje situacijoje pirmas ištiesė pagalbos ranką. Klausimas, dėl ko tas nepasitenkinimas?

Užuot ieškoję progų susipykti su kaimynais, pirmiausiai turėtume žiūrėti kaip su jais rasti bendrą kalbą

Dėl to, kad V.Žala neiškovojo dešimtos vietos? Ar būtų garbinga, naudojantis kitų bėdomis, bandyti taip ką nors pasiekti? Garbingi žmonės didžiausias pergales nori iškovoti lenktynių trasoje, o ne naudodamiesi kitų problemomis. Progos aplenkti V.Vasiljevą Vaidotas turėjo apie keturis tūkstančius kilometrų greičio ruožų. Ir, jei to nepadarė, nemanau, kad jaučiasi nusivylęs užimta vieta. Juk tai – geriausias Vaidoto pasiekimas.

Labai gerbtiną elgesį ketvirto etapo metu parodė ir V.Paškevičiaus ekipažas. Kai, pamatę pagalbos prašantį rusą V.Karginovą, užuot žiūrėję tik savęs, sutiko padėti buvusiam Dakaro nugalėtojui (nors KAMAZui padeda tikrai nedaugelis). Taip parodydami, kaip iš tikro atrodo džentelmeniška konkurencija ir kas iš tiesų pelno kitų pagarbą.

Į tai atsakydami po finišo minėto KAMAZ ekipažo nariai atėjo jiems kuo nuoširdžiausiai padėkoti. Juk gyvendami sociume, negalime visada žiūrėti tik savęs. Niekam per galvas nelipę debiutantai sunkvežimių klasėje iš naujokų kilo aukščiausiai, net į dvyliktą poziciją bendroje įskaitoje.

Žmonės, už kuriuos kalbą jų darbai

Stoikais paprastai yra vadinami tie žmonės, kurie pasižymi drąsa, kuklumu ir išmintimi. Jie paprastai ramiai pakelia bet kokius sunkumus ar gyvenime juos ištikusias nelaimes. Turėjome du lietuviškus stoikus ir šiemet. Neskubėjęs tuščiažodžiauti ar girtis savo pasiruošimu ir gera forma L.Kancius tai įrodė savo veiksmais – pergale viename etapų ir lyderio pozicija bendroje įskaitoje. Gaila, bet šiemet Laisvydui koją pakišo technika.

Stoikai paprastai ramiai pakelia bet kokius sunkumus ar gyvenime juos ištikusias nelaimes

Dar didesnį įspūdį tautai paliko turbūt titano savo organizme turintis Arūnas Gelažninkas. Tik po finišo sužinojome, kad jis nuo Dakaro vidurio važiavo slėpdamas traumą. Užuot verkšlenęs kaip jam sunku, jis stoikiškas laikėsi iki pat finišo. Ir dėl skausmo net priverstas gerti nuskausminamuosius, sugebėjo įveikti eilę sveikų tvirčiausių motociklininkų pasaulyje. Gladiatoriai niekur nedingo, jie vis dar šalia mūsų, tik laikai pasikeitė ir jų vertų žmonių turime ieškoti kitose vietose.

Nusivylimas

Šio Dakaro labai laukėme ir dėl „Audi“. Ar jie taps tais debiutantais, kurie su savo žvaigždžių pripildyta komanda jau pirmu bandymu nušluostys visiems nosį? Žmogus toks sutvėrimas, kuris gyvendamas vis kažko tikisi, deda viltis, tačiau realybė nuo to nesikeičia. Nors jie šiemet visiems benzingalviams įrodė, kad elektros variklius turinčios transporto priemonės ant smėlio kopų ateityje bus nepavejamos.

Tačiau, važiuodami Dakaro ralio žaliojo plano ir ekologijos simboliu tapusiu bolidu, lenktynininkai turėjo vis dar užuosti stiprų seno gero benzino kvapą, skleidžiamą iš bolido elektrinius variklius energija aprūpinančio generatoriaus. Ėmiau abejoti, ar čia tikrai pamatėme pirmą žingsnį ateities link? Gal ateitis - vandenilis? 2025-aisiais, kai elitiniai pilotai jau važiuos dar labiau aplinką tausojančiais bolidais, tai ir sužinosime.

O kam iš Lietuvos lenktynininkų priklauso ateitis?

Kartais, pamatę jauną, veržlų ir iš visų jėgų besivaržantį žmogų tuoj pat suprantame, kad jis eis toli. Dabar turbūt tikitės, kad pulsiu girti Roką Baciušką dėl laimėtų etapų Dakare? Visiškai ne. Šiemet jis pirmiausiai nustebino savo branda. Dakaras yra patyrusiųjų sportas, jei čia kasmet laimėtų tiesiog galintis greičiausiai skrieti, motociklininkas Joanas Barreda Bortas jau turėtų kelis čempiono titulus. Jis kasmet laimi viename ar kitame etape, tačiau iki pergalės bendroje įskaitoje vis ko nors pritrūksta.

Dakaras tai tarsi sudėtinga šachmatų partija, kur klaidos brangiai kainuoja, o reikiamu metu privalai sugebėti atlikti tikslų ir paruoštą laimintį ėjimą

Dakaras - tai tarsi sudėtinga šachmatų partija, kur klaidos brangiai kainuoja, o reikiamu metu privalai sugebėti atlikti tikslų ir paruoštą laimintį ėjimą. Rokas šiemet stebino savo stabilumu, branda, sugebėjimu neperspausti ir todėl finišavo būdamas 3-ias bendroje įskaitoje. Dešimtame etape jis parodė, kad laiku ir vietoje gali sužibėti dėl savo greičio, tačiau šiose lenktynėse pirmiausiai reikia išlaikyti balansą, kad pasiektum finišą tikrai aukštoje vietoje. Ir R.Baciuška šį egzaminą išlaikė.

Kantriai laukęs tinkamo laiko atakavo ir tai atsipirko. P.S. prieš Dakarą maniau, kad vieta TOP15 jam būtų puikus debiutas. O kaip vertinti tokį pasirodymą?

Šis Dakaras buvo tarsi nenuspėjamų elementų kupinas draminis filmas, su optimistiškai nuteikiančia pabaiga. Manau visi nekantraujame sulaukti tęsinio kitąmet.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas