Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 4d. 08:02

Kodėl olimpinėse žaidynėse nebeliko automobilių lenktynių?

Kažkas tokio, tik be reklamų ir su didesniu dalyvių skaičiumi. (Willtron, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)
Olimpiada atrodytų taip, tik be reklamų ir su didesniu dalyvių skaičiumi. (Willtron, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)
Vasaros olimpinės žaidynės yra graži sporto šventė, kurioje tikrai yra ką pamatyti. Na, nebent esate išskirtinai tik automobilių sporto entuziastas – tuomet galite stebėti tik radijo bangomis valdomas mašinas, parvežančias numestas ietis ir diskus. Bet ar žinote, kad kadaise olimpinėse žaidynėse vyko ir tikrų tikriausios automobilių lenktynės? Na, beveik.

Į olimpines žaidynes įtrauktos toli gražu ne visos sporto šakos. Jose nepamatysite galiūnų varžybų, parkūro ar mišrių kovos menų.

Tarptautinis olimpinis komitetas varžybas didžiausiam sporto renginiui renkasi pagal daugybę faktorių, įskaitant federacijų aktyvumą, žiūrovų susidomėjimą, sportininkų pajėgumus, tradicijas. Kada nors kompiuteriniai žaidimai (e-sportas) bus įtraukti į olimpines žaidynes – juk čia tiek daug pinigų ir jaunų akių. O tada gal ateis laikas automobilių sportui.

Kaip tikriausiai žinote, olimpinės žaidynės kadaise vykdavo Senovės Graikijoje, tačiau modernių olimpinių žaidynių idėja pradėta vystyti tik 19 amžiuje. Pirmoji atgimstanti olimpiada, remiama labai turtingo graikų filantropo Evangeloso Zappaso, įvyko 1859 metais Atėnuose.

Joje dalyvavo atletai iš Graikijos ir Osmanų imperijos. Vėliau tokie sporto renginiai vyko pusiau reguliariai, panašiai savo čempionatus kartais vadindavo ir kitos šalys, bet tikrų tarptautinių olimpinių žaidynių teko palaukti.

1890 metais prancūzų istorikas baronas Pierre de Coubertinas dalyvavo Wenlocko olimpiečių žaidynėse Anglijoje ir nusprendė suburti Olimpinį kongresą, kuris organizuotų tarptautinius sporto renginius.

Pirmasis kongreso susitikimas Paryžiaus Universitete įvyko 1894 metais. Tuomet nuspręsta, kad pirmosios modernios Olimpinės žaidynės vyks Atėnuose. Ten 43 rungtyse varžėsi 241 sportininkas iš 14 šalių. Šioms žaidynėms, beje, buvo panaudoti minėto Evangeloso Zappaso ir jo pusbrolio Konstantinoso palikti pinigai.

1900-ųjų Vasaros olimpinės žaidynės vyko Paryžiuje kartu su Pasauline paroda. Pasaulinės parodos visais laikais buvo galimybė pademonstruoti naujausius mokslo ir pramonės pasiekimus. Taigi prancūzai nusprendė, kad olimpinėse žaidynėse turėtų dalyvauti ir automobiliai. Tai, beje, nebuvo oficialus žaidynių renginys – nors buvo išdalinti prizai, oficialiai į statistiką medaliai nebuvo įtraukti. Be to, pasisiūlyti dalyvauti turėjo automobilių gamintojai, todėl praktiškai visos dalyvavusios mašinos, išskyrus vieną amerikietišką sunkvežimį, buvo prancūziškos.

Lenktynės 1900-ųjų olimpinėse žaidynėse

Lenktynininkai varžėsi liepos 25-28 dienomis, bet antroji diena buvo skirta poilsiui. Automobiliai turėjo įveikti 1347 km kelionę iš Paryžiaus į Tulūzą ir atgal. Oficialiai varžėsi automobiliai, itin lengvi automobiliai ir motociklai, bet organizuotos ir kelios smulkios klasės keleiviniams automobiliams ir sunkvežimiams. Lenktynėms užregistruotos 78 transporto priemonės, bet galiausiai startavo tik 55. Tik 21 automobilis pasiekė finišą.

Kokie tai buvo automobiliai? Na, „Renault“, „Peugeot“, „Delahaye“, „Pangard-Levassor“, „de Dion-Bouton“, Mors.

Alfredas Velghe su Mors automobiliu Paryžiuje, 1900 m. (CIO, Wikimedia)
Alfredas Velghe su Mors automobiliu Paryžiuje, 1900 m. (CIO, Wikimedia)

Absoliučiu nugalėtoju rugpjūčio 15 dieną (nes reikėjo suskaičiuoti rezultatus) paskelbtas Alfredas Velghe su „Mors“ automobiliu. Jis trasoje užtruko 20 valandų ir 50 minučių. Žinoma, lenktynių metu sportininkai dažnai stodavo pailsėti, pavalgyti, apsižvalgyti ar paremontuoti automobilį, todėl toks laikas nebuvo prastas. Antrą vietą užėmęs Pinsonas su „Panhard-Levassor“ važiavo daugiau nei 22 valandas.

Tuo tarpu itin lengvų automobilių klasėje nugalėjo Louisas Renault – vienas iš garsios markės įkūrėjų. Nugalėtojai gavo piniginius prizus, bet, kaip jau supratote, olimpiniais čempionais nebuvo laikomi.

Iš esmės šios lenktynės buvo skirtos prancūziškiems automobiliams pademonstruoti. Jos įvyko ne dėl olimpinių žaidynių, o dėl Pasaulinės parodos – taip jau sutapo, kad šie renginiai buvo labai susieti. Tačiau prie jų organizavimo prisidėjo tas pats anksčiau Paryžiuje įkurtas olimpinis kongresas.

Tiesa, automobiliai olimpinėse žaidynėse sudalyvavo ir vėliau tik jau kitaip. 1904 metais olimpiada vyko Sent Luise, JAV. Šis renginys kuris irgi buvo suporuotas su Pasauline paroda, nebuvo labai pavykęs – pritraukta nedaug sportininkų iš kitų šalių. Be to, maratono nugalėtoją vėliau teko diskvalifikuoti, nes paaiškėjo, kad jis buvo pavėžėtas automobiliu.

Automobilių lenktynės olimpinėse žaidynėse – Nodum.lt versija

Tai nebus pats logiškiausias ir geriausiai apgalvotas pasiūlymas – tai yra tiesiog tai, ką mes norėtume pamatyti. Iš tikrųjų, automobilių sportą olimpinėse žaidynėse būtų galima organizuoti keliais būdais. Pavyzdžiui, tai galėtų būti daugiakovė, įtraukianti autokroso, žiedinių lenktynių ir bekelės rungtis. Tai leistų patikrinti lenktynininkų įgūdžius skirtingose aplinkose. Arba, jei automobilių sporto šakos negalėtų būti maišomos, būtų galima išdalinti kelis skirtingus medalių rinkinius. Arba organizuoti estafetę.

Tačiau tai būtų brangu ir nepraktiška – tam reikėtų daug vienodų automobilių ir vietos. Todėl racionaliausias pasiūlymas būtų sprinto lenktynės žiedinėje trasoje. Jokio degalų papildymo ir padangų keitimų – lenktynininkai gauna vienodus automobilius ir varžosi keliuose važiavimuose. Įveikiami vos keli ratai – tarkim, 10. Geriausius rezultatus užfiksavę sportininkai keliauja tolyn, prastesnius – važiuoja paguodos važiavimuose, kuriuose gauna papildomą šansą prasibrauti į kitą etapą.

Kadangi lenktynės būtų trumpos, olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti daug lenktynininkų. Juos būtų galima kviesti pagal rezultatus pagrindinėse lygose. Idealiu atveju, čia varžytųsi „Formulės 1“ vairuotojai, Dakaro meistrai, Le Mano greičiausieji, ralio ir autokroso sportininkai. Kas nenorėtų pamatyti F1 vairuotojų vienoduose automobiliuose?

Kokie tai būtų automobiliai? Tikriausiai karštieji hečbekai ar kažkas panašaus – labai galingų ir aerodinamiškų automobilių tam tikrai nereikia.

Ir taip, žinoma, kad ne visi čia būtų lygūs – žiedinių lenktynių dalyviai čia jaustųsi geriau nei, tarkim, Dakaro geriausieji. Bet tam galima pasiruošti stovyklose.

Ar tai įmanoma? Oi ne, baikit. Automobilių sportas olimpinėms vis tiek būtų per brangus, ypač turint omenyje, kad automobilių nebūtų galima nusagstyti rėmėjų logotipais. Be to, olimpinės žaidynės yra artimai susijusios su ekologiniu sąmoningumu, o automobilių lenktynės – su tarša. Galiausiai, būtų sunku prisiderinti prie visų automobilių sporto federacijų interesų – vieni reikalautų ralio, kiti – ištvermės lenktynių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Nodum.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:14
00:27
08:36

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie Gazas