Visos Dakaro naujienos (spauskite čia)
Priežastis, kodėl šiemet R.Soniko nematysime tarp lenktynininkų, paprasta – praeitame Dakare jis stipriai susižeidė kelį, teko iškęsti rimtą operaciją, po kurios sekė septynių mėnesių intensyvi reabilitacija.
„Turėjau daug laiko apgalvoti savo tolesnės sportinės karjeros planus. Esu jos pusiaukelėje. Kai pirmą kartą atsidūriau ant Dakaro podiumo ir laimėjau Pasaulio čempionatą, gal kiek arogantiškai pasakiau, kad pamėginsiu siekti Sebastieno Loebo rekordo, o tai yra iškovosiu 9 pirmenybių nugalėtojų titulus.
Tada atrodė, kad tai svajonių svajonė ir gali tapti mano gyvenimo tikslu. Bet laikas greitai bėda ir nepaisant nuopolių laimėdavau vis kitose varžybose. Pastaruoju metu suskaičiavau ligšiolines pergales ir paaiškėjo, kad galiu pretenduoti į geriausiųjų motosporto istorijoje pozicijas“, – interviu žurnalistui Ryszardui Opiatowskiui sakė R.Sonikas.
O tie geriausieji, jo teigimu, yra surinkę po 13 ir 12 laimėtojų titulų. R.Sonikas motosporte jų turi jau septynis. Jeigu dalyvautų šiemet Dakare ir jį laimėtų, tai būtų aštuntas titulas, tačiau sportininkas sako supratęs, kad šių metų lenktynės Peru nebūtų jam palankios.
„Jos trumpos, labiau sprintas nei maratonas, o aš esu linkęs į ilgas distancijas. Paprastai man geriausia yra antroji savaitė Dakare. Daugiausia lėmusių rezultatų pasiekiau ilgiausiose lenktynėse ir ilgiausiuose jų etapuose. Ten, kur svarbiausia patirtis ir taktika.
Esu įveikęs 42 Pasaulio čempionato atkarpas, 10 Dakarų, daugiau nei 200 tūkst. km ralio atkarpų, tad patirties man netrūksta. Artimiausias Dakaras bus palankesnis jaunesniems lenktynininkams, kurie linkę rizikuoti – viskas arba nieko, kurie kovos iki mirties trumpesnėse, išskirtinėse atkarpose“, – kalbėjo patyręs lenktynininkas.
Paklaustas, ar Dakaras kiekvienais metais yra vis lengvesnis, R.Sonikas atsakė, kad sutrumpėjo taip tikrai. Ir jis tikisi, kad tai netaps tendencija. Lenko įsitikinimu, reikėtų įrodyti, kad Pietų Amerikoje yra sunkiau, nei buvo Afrikoje, kur sunkiausia dėl civilizacijos nebuvimo trasoje. Pietų Amerikoje lenktyniaujama ir 5 km aukštyje, vandenyje, sniege, per krūšą, esant 50 laipsnių karščiui ir didžiulei drėgmei, ko nėra Afrikoje. Bet dabar trasa sutrumpėjo ir driekiasi tik vienoj šalyje – Peru, todėl R.Sonikas nusprendė į šį Dakarą vykti tiesiog pasidairyti.
Vis dėlto jis nesako, kad daugiau niekada negrįš į šių lenktynių trasą: „Kai tik Dakaras vėl bus maratonas. Tikrasis Dakaras, mano manymu, turėtų trukti tris, o geriausiai keturias savaites. Tai būtų reidas. Apie tokį labiausiai svajoju. Žinoma, varžysiuosi būsimuose.“
2019 metais R.Sonikas dalyvaus Pasaulio maratoninių lenktynių čempionate ir nusiteikęs jame laimėti medalių.
„Bet be Dakaro negaliu gyventi, todėl sausį skrendu į Peru. O kitais metais, jeigu lenktynės bus ilgesnės, vėl kovosiu dėl pergalės. Jeigu Dakaras išliks labiau sprintas, pagalvosiu apie galimybę startuoti „Africa Eco Race“, kuris vyksta senosiose Dakaro trasose. Tai taip pat labai sunkus, ilgas ralis, trasos ilgis – apie 9 tūkst. km. Vienas ilgiausių, kurio iki šiol nesu laimėjęs“, – sakė R.Sonikas.
