Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pavyzdinė Vytauto Obolevičiaus karjera – nuo garažo meistro iki WRC mechaniko

Vytautas Obolevičius
Tomo Tumalovičiaus nuotr. / Vytautas Obolevičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Automobilių sportas įtraukia ir iš savo gniaužtų lengvai neišleidžia. Tą patyrę žmonės šį jausmą vadina įvairiai – liga, pomėgiu, hobiu ar pinigų leidimo būdu. Nemažai daliai žmonių automobilių ar motociklų sportas visą gyvenimą lieka tik hobiu, kuris tarsi „Air Lituanica“ reguliariai reikalauja piniginių injekcijų. Kai kuriems žmonėms pasiseka labiau – jie kadaise buvusį hobį paverčia darbu, už kurį gauna atlyginimą. Vienas jų – Vytautas Obolevičius.

Apie šio lietuvio karjerą svajoja bet kuris „Autoplius Fast Lap“ lenktynėse prie sportinio automobilio besikrapštantis mėgėjas. V.Obolevičius – vienos didžiausių pasaulyje automobilių sporto komandų „Volkswagen Motorsport“ mechanikas. Jo darbas – automobilių olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ralio čempionate (WRC), remontuoti vieno iš trijų komandos ekipažų automobilį.

Andreasas Mikkelsenas su Ola Floene, kurių „Volkswagen Polo WRC“ automobilį remontuoja V.Obolevičius, šių metų WRC čempionate po trijų etapų žengia antroje vietoje.

Baigęs vidurinę mokyklą nedidukas lietuvis ne iškart įšoko į WRC traukinį – kelias iki šios viršūnės nebuvo trumpas, tačiau pats V.Obolevičius šypsodamasis prisimena, kad tereikėjo reikiamu laiku atsidurti reikiamoje vietoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./WRC Meksikoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./WRC Meksikoje

Automobilių sportas kaip magnetas

„Teko dalyvauti įvairiose varžybose. Pradžia buvo slalomai, ralis, žiedinės lenktynės. Visada norėjosi pasiekti kažkokių rezultatų, bet tai buvo daugiau mėgėjiškame lygyje – daug entuziazmo ir mažai pinigų“, – juokiasi V.Obolevičius.

Geriausiomis savo įveiktomis lenktynėmis lietuvis vadina Dakaro bekelės maratoną. 2014-ųjų sausio mėnesį į jo startą V.Obolevičius atriedėjo sėdėdamas šturmano vietoje greta Antano Juknevičiaus – labiausiai patyrusio dykumų lenktynininko Lietuvoje.

Turbūt reikia mėgti tai, ką darai. Jeigu tave tai „veža“, vadinasi, esi savo vietoje.

„Niekada nebandžiau savęs šturmano kėdėje – tai buvo rimtas iššūkis. Žinoma, padėjo ir mechaniko darbo įgūdžiai“, – prisiminė lenktynininkas prieš daugiau nei metus patirtas dvi bemieges savaites kasdien įveikiant po kelis šimtus kilometrų Pietų Amerikos bekelėmis.

Jis neslepia visada norėjęs būti tuo, kuris sėdi prie vairo, tačiau čia – daug niuansų. Reikia tam skirti ne tik daug lėšų, bet ir laiko – šturmano darbas šiuo atžvilgiu paprastesnis.

Atradęs savo aistrą ruošti automobilius lenktynėms, lietuvis to nesigaili: „Turbūt reikia mėgti tai, ką darai. Jeigu tave tai „veža“, vadinasi, esi savo vietoje.“

Tomo Tumalovičiaus nuotr./Antanas Juknevičius (dešinėje) ir Vytautas Obolevičius
Tomo Tumalovičiaus nuotr./Antanas Juknevičius (dešinėje) ir Vytautas Obolevičius

Karjeros pradžia – servisas

Prisimindamas savo kaip mechaniko karjeros pradžią, V.Obolevičius išskiria įgytą tinkamą patirtį. Beveik prieš dvi dešimtis metų jis dirbo autorizuotame automobilių servise ir šį karjeros etapą vadina paprastai – „gera pradžia“.

„Supranti, kas yra geras instrumentas, tvarka. Galima naudotis techninės informacijos knygomis. Įgyji patirties“, – prisiminė vyras.

Jis teigė, kad po oficialaus darbo nevengdavo papildomos veiklos garaže padėdamas draugams ruošti lenktyninius automobilius. Čia būsimasis gamyklinės „Volkswagen“ komandos mechanikas susipažino su įvairiais sporte naudojamais įrankiais bei papildė savo žinių bagažą įvairiausia informacija.

Tomo Tumalovičiaus nuotr./Vytautas Obolevičius
Tomo Tumalovičiaus nuotr./Vytautas Obolevičius

O vėliau... „Atėjo toks laikas, kai supratau, kad lenktyninius automobilius remontuoti įdomiau“, – teigė V.Obolevičius.

Kitas karjeros žingsnis buvo Dariaus Jonušio komanda „Promosportas“. Pašnekovas prisiminė, kad jau prieš penkiolika metų ši komanda buvo viena geriausių Lietuvoje ir darbą čia prisimena teigiamai.

Lietuvoje jis ilgai neužsibuvo – 2000-aisiais V.Obolevičius išvyko į Belgiją. Su kolegomis ruošė automobilius įvairioms žiedinėms lenktynėms, bagius – Dakaro raliui. O tada ir pasitaikė „laiku ir vietoje“ momentas – jis susipažino su „Volkswagen Motorsport“ komandos atstovais, neužilgo atsidūrė joje ir pradėjo rengti „Volkswagen Touareg“ automobilius Dakaro bekelės maratonui.

Šioje komandoje V.Obolevičius dirba ir šiandien, tik jo specifika – jau kita. „Volkswagen“ pasitraukė iš Dakaro maratono ir visą dėmesį sukoncentravo į ralio varžybas – Pasaulio ralio čempionatą (WRC), kur pastaraisiais metais nesutinka lygiaverčių konkurentų.

Vieniems užtenka to, ką turi – pastovų darbą, algą. Kitiems to negana – jie visada ieško kažko naujo. Nebijo rizikuoti, pasitiki savimi.

„Manau, kad visada reikia turėti noro kažką pasiekti. Vieniems užtenka to, ką turi – pastovų darbą, algą. Kitiems to negana – jie visada ieško kažko naujo. Nebijo rizikuoti, pasitiki savimi. Svarbu turėti tikslą, tada daug ką gali pasiekti. Visada galima kilti karjeros laiptais, bet tam reikia įdėti darbo: mokytis kalbas, įgyti daugiau teorinių žinių. Galų gale – atsirasti tinkamoje vietoje tinkamu laiku“, – savo filosofiją dėstė V.Obolevičius.

„Vis tik galvočiau, kad daug kas priklauso nuo užsispyrimo. Reikia turėti noro dirbti ir tobulėti. Tada ir kalbą naują išmoksi, ir ratą per 15 sekundžių pakeisi, ir dar daug ką gali nuveikti“, – netrukus pridūrė vienas geriausių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mechanikų.

„Scanpix“ nuotr./WRC ralis Švedijoje
„Scanpix“ nuotr./WRC ralis Švedijoje

WRC svarbiausias greitis

V.Obolevičius yra vienas iš keturių mechanikų, varžybų metu dirbančių prie A.Mikkelseno ir O.Floene automobilio. Dar vienas jų komandos narys – inžinierius.

Pagrindinis jų darbas – paruošti „Volkswagen Polo WRC“ lenktynėms. Ralio etapus paprastai skiria 2-3 savaitės, tad viskas turi būti paruošiama greitai ir gerai.

Čia kaip LEGO – išrenki, surenki. Tik reikia tai padaryti kruopščiai ir atsakingai.

„Čia kaip LEGO – išrenki, surenki. Tik reikia tai padaryti kruopščiai ir atsakingai, kad lenktynių metu neišlystų kokių kvailų gedimų“, – teigė mechanikas.

Prieš šio sezono pradžią V.Obolevičius turėjo nemažai darbo – iš pagrindų buvo atnaujintas „Volkswagen Polo WRC“ automobilis, tad mechanikas turėjo atsisakyti A.Juknevičiaus pasiūlymo tris sausio savaites skirti Dakarui.

Ne lenktynių savaitgalių metu WRC mechanikai paprastai ilsisi ir turi nemažai laisvo laiko, tačiau prasidėjus WRC etapui darbo diena trunka gerokai daugiau nei 8 valandas – prasideda anksti ryte ir baigiasi vėlų vakarą.

Mechanikai prie automobilio varžybų metu gali liestis 90 min. per dieną: 15 minučių trunka rytinis remontas, 30 minučių užtrunka per pietus vykstantis servisas, o po dienos greičio ruožų mechanikai turi 45 minutes. Tačiau jų darbas toli gražu neapsiriboja serviso procedūromis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./WRC Monte Karlo ralis
AFP/„Scanpix“ nuotr./WRC Monte Karlo ralis

V.Obolevičius teigė, kad rytiniame servise didelių darbų paprastai nėra atliekama – pakeičiami ratai bei nuvalomas automobilis. Tačiau po 3 ar 4 greičio ruožo, automobiliui grįžus 30 minučių trukmės servisui, veiklos netrūksta.

„Prieš servisą yra vadinamoji „Media zona“, kur lenktynininkai bendrauja su žurnalistais. Ten gali patekti ir inžinierius su vyr. mechaniku, tik jie negali liesti automobilio – jie apžiūri mašiną vizualiai. Tada, sugrįžę į serviso zoną, aptaria darbus su mechanikais ir laukia sugrįžtančio automobilio“, – pasakojo „Volkswagen“ mechanikas.

Jeigu rimtų bėdų nėra ir ekipažas niekuo nesiskundžia, pagrindinis darbas yra atidžiai viską patikrinti, ar nėra kas nors sulenkta ar atsipalaidavę.

Į serviso zoną įvažiavus automobiliui, čia trunkančios 30 minučių gali būti įrašomos į skaitmeninį vadovėlį „Kaip reikia dirbti efektyviai“. Visi keturi mechanikai turi savo darbo vietą ir žino, ką daryti. Jeigu yra rimtesnių darbų (pavyzdžiui, reikia keisti galinį reduktorių, pavarų dėžę, sankabą ar pakabos detales), atsarginės dalys paruošiamos iš anksto. Kiekvienai mechanikų komandai yra priskirti du žmonės, kurie paima apgadintas detales ir atneša naujas, taip sutaupomas mechanikų laikas – tik tie keturi žmonės gali liestis prie automobilio serviso metu.

„Jeigu rimtų bėdų nėra ir ekipažas niekuo nesiskundžia, pagrindinis darbas yra atidžiai viską patikrinti, ar nėra kas nors sulenkta ar atsipalaidavę. Tikrinami visi pakabos varžtai, išvalomi reduktoriai, jei reikia – „nuorinama“ stabdžių sistema ir patikrinamas ratų suvedimas. Prieš išleisdami mašiną iš serviso, stengiamės ją švariai nuvalyti“, – V.Obolevičius toliau vardijo darbus, kuriuos paprašius atlikti paprastame servise, su automobiliu tektų atsisveikinti savaitei. WRC viskas turi būti atliekama per pusvalandį.

Vakariniame servise darbas panašus, tik tada laiko yra daugiau – 45 minutės. O tarp serviso laikų irgi yra ką veikti – mechanikai paruošia darbo vietą, atneša naujus buferius ir apsaugas kitam servisui. Būtent šios dalys dažniausiai apgadinamos kiekvieno ralio metu yra keičiamos ne po vieną kartą.

WRC automobiliai kartais atvažiuoja purvini, šlapi, aplipę purvais, dulkėmis, smėliu, o kartais – sniegu. Komforto čia nedaug, tačiau tai, pasak V.Obolevičiaus, jam ir patinka. Nors karjeroje jau pasiekė kone viršūnę, lietuvis pasakoja, kad mielai save išbandytų ir kitoje srityje.

„Manau, kad WRC mechanikas galėtų dirbti visur – nemanau, kad, pavyzdžiui, F-1 yra kažkas ypatingo. Žinoma, yra savų niuansų, bet tikrai ne kosmosas. F-1 niekada manęs netraukė, tad ir darbo ten neieškojau. Bet manau, kad geri savo srities specialistai reikalingi visur – sudalyvauti Le Mano 24 valandų lenktynėse „Audi“ komandoje tikrai norėčiau. Manau, kad dar ne vėlu“, – atskleidė šypsotis niekada nenustojantis lietuvis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas