Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Praėjo dvidešimt metų nuo „Volvo“ debiuto BTCC su „Volvo 850“

„Volvo 850 BTCC“
„Volvo” nuotr. / „Volvo 850 BTCC“
Šaltinis: gazas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiemet sukanka 20 metų nuo „Volvo“ sugrįžimo į lenktynių trasą – su universalu. Šis rizikingas žingsnis lėmė daugybę sėkmingų metų Britanijos kėbulinių automobilių žiedinėse lenktynėse (BTCC) – įskaitant 1998 m. pergalę bendrojoje įskaitoje.

„Volvo“ projektas „Back on Track“ (liet. „Atgal į trasą“) realiai prasidėjo 1994 m., kai du sportine atributika pažymėti „Volvo 850“ universalai išriedėjo į pietų Anglijoje esančios Trakstono trasos starto liniją. Tai buvo prestižiškiausių standartinių automobilių serijos – Britanijos kėbulinių automobilių žiedinių lenktynių (BTCC) čempionato pradžia.

Su „Tom Walkinshaw Racing“ (TWR) „Volvo“ pradėjo daug investuoti į automobilių klasę ir štai – nuo pat pradžios universalų pritaikymas lenktynių trasoje nešė sėkmę. Šie automobiliai pritraukė daug dėmesio ir suteikė daug naudos „Volvo“ įvaizdžiui, ypač Jungtinėje Karalystėje. „Volvo“ siekis buvo parodyti, kad galima suderinti praktiškumą ir pramogas.

Prie vieno iš automobilių vairo sėdo 26 m. Rickardas Rydellis, kuris, nepaisant jauno amžiaus, turėjo daug lenktyniavimo patirties kartingų varžybose, „Formulėje 3“ ir „Formulėje 3000“. Kitą automobilį pilotavo jo komandos draugas Janas Lammersas, 37 m. danas, kuris yra varžęsis įvairių klasių automobilių lenktynėse, įskaitant „Formulę 1“.

„Sunku patikėti, kad prabėgo jau 20 metų“, – šiandien sako Rickardas Rydellis. „Nepasakyčiau, kad tai vyko taip seniai. Tačiau dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, aišku, kad mes susitelkėme į tinkamą klasę tinkamu laiku“.

„Volvo” nuotr./„Volvo 850 BTCC“
„Volvo” nuotr./Rickardas Rydellis

TWR, kuris buvo pagrindinis „Volvo“ varžovas Europos čempionate 9-ajame dešimtmetyje, kai „240 Turbo“ varžėsi su „Rover SD1“, dabar pasirašė trejų metų sutartį su „Volvo“ ir buvo atsakinga už techninį lenktyninio automobilio tobulinimą. „Volvo“ buvo atsakinga už techninę paramą, rinkodarą ir viešuosius ryšius.

Sprendimas varžytis su dviem universalais buvo priimtas iki starto likus keliems mėnesiams, tačiau buvo išlaikytas paslaptyje iki paskutinės akimirkos. Kai naujiena galiausiai buvo paskelbta, daug kas manė, kad tai pokštas. Didelis universalas nėra geriausias pasirinkimas lenktynėms: su dideliu svoriu už galinės ašies ir aukščiau esančiu svorio centru sunkiau įveikti posūkius – sedanas būtų buvęs labiau suprantamas pasirinkimas.

„Visgi aerodinaminės universalo ypatybės yra žymiai geresnės nei sedano“, – teigia Rickardas Rydellis. Tačiau daugiausiai įtakos priimant sprendimą turėjo faktas, kad universalas sulauks daugiau dėmesio.

Pagal FIA 2 klasės reglamentų nuostatas, lenktynių automobiliai turėjo būti pagaminti pagal masinės gamybos automobilių modelius. Kėbulo išvaizda negalėjo būti keičiama, tačiau norint, kad lenktyniavimas būtų artimesnis ir labiau jaudinantis žiūrovui, variklio cilindrų tūris buvo apribotas iki dviejų litrų, maksimalus variklio greitis – iki 8 500 sūkių per minutę, mažiausias leistinas svoris – iki 950 kg priekiniams varantiesiems ratams. Įpurškimas nebuvo leidžiamas.

„Volvo” nuotr./„Volvo 850 BTCC“
„Volvo” nuotr./„Volvo 850 BTCC“

„Volvo“ ir TWR kaip pagrindą naudojo savo penkių cilindrų variklį, kuris „850 Turbo“ modelyje buvo 2,3 l tūrio ir 225 AG. Lenktyninėje versijoje – be turbokompresoriaus ir su 2 l cilindrais – jis sukurdavo 290 AG. Standartiniame automobilyje penkių pavarų mechaninė pavarų dėžė buvo pakeista šešių pavarų sekvencine pavarų dėže. „Volvo“ buvo pirmoji komanda, kuri savo automobiliuose pritaikė katalizatoriaus keitiklį – prietaisą, kuris greitai tapo privalomu klasės elementu.

„Mes neturėjome laiko prieš balandžio 4 d. startą išbandyti automobilio Trakstono trasoje“, – prisiminė Rickardas Rydellis. „Mes su Janu Lammersu galėjome pavažiuoti tik kokius kelis šimtus metrų ties TWR techninių dirbtuvių įvažiavimu – tai buvo viskas!“.

Nuo pat pradžios žinojome, kad pirmasis sezonas bus skirtas vairuotojų, komandų ir automobilių bandymams, niekas nesitikėjo, kad būsime visai netoli rikiuotės priekio. Todėl dabar jau buvo galima ir viešuosiuose ryšiuose pasitelkti universalo kozirį.

„Volvo 850“ buvo didžiausias iki tol serijoje važiavęs automobilis“, – aiškino Rickardas Rydellis. „Mūsų varžovai, kurie dalyvavo daugiausiai siekdami sustiprinti savo sportinį įvaizdį, nebuvo labai patenkinti, kad jiems teks varžytis su universalu. Kai kurie lenktynininkai tyčiojosi, bet mums tai nebuvo problema! Kad nuo jų neatsiliktumėme, vieno etapo metu į paradinį ratą išvažiavome į bagažinę įsidėję didelį kimštą kolį“.

„Volvo” nuotr./„Volvo 850 BTCC“
„Volvo” nuotr./„Volvo 850 BTCC“

Čempionatui einant į pabaigą, po 21 etapų, 1994 m. rugsėjo 21 d., Doningtono parke žiūrovams atrodė, kad „Volvo“ labai gerai pasirodė sezono metu – nors ir užėmė tik 14 vietą bendrojoje įskaitoje.

„Per sezoną mes išmokome neįtikėtinai daug, nuolat tobulinome savo automobilį“, – dalijosi mintimis Rickardas Rydellis. „Geriausiai pasirodėme Aultono parke, kur užėmėme penktąją vietą. Užimta vieta nebuvo pats geriausias galimas rezultatas, tačiau žiniasklaida apie mus kalbėjo daugiau nei apie bet kurią kitą komandą“.

Jau kitais metais mūsų rezultatai pastebimai pagerėjo. Rickardas Rydellis bendrojoje čempionato įskaitoje užėmė trečiąją vietą, šią sėkmę pakartojo ir 1996 m. Visgi „Volvo“ važiavo su 850 universalu tik pirmąjį sezoną, kitais metais komandos pilotai persėdo į sedanus.

Universalo kėbulas sukuria geresnę natūralią prispaudžiamąją jėgą automobilio gale nei sedano, tačiau 1995 m. buvo nutarta leisti komandoms naudoti papildomus gale montuojamus aptakus. Universalams tai nedavė jokios naudos, tačiau ant sedanų kėbulo šie aptakai lėmė reikšmingą skirtumą. 1997 m. „Volvo“ pasirinko S40. Rickardas tais metais užėmė ketvirtąją vietą, o 1998 m. laimėjo serijos čempiono titulą.

Komentarai
Temos „Volvo“
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas