Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 29d. 08:53

Profesionalai įvardijo, kiek reikėtų pinigų, norint pradėti lenktynininko karjerą

„Kauno rudens“ ralis: sekmadienio greičio ruožai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Ralis. Asociatyvinė nuotr.

Nors formaliai naujas lenktynių sezonas startuoja sausio pabaigoje išvažiuojamuoju ralio sprinto mūšiu Alūksnėje ir „Žiemos raliu“ Utenoje, visgi realiai rinkti taškus į čempionišką kraitę svarbiausių serialų dalyviai pradeda tik balandžio-gegužės sandūroje.

Tradiciškai tarpsezonio mėnesiai būna persunkti svarstymų, kaip turimą mašiną patobulinti, kuo atnaujinti technikos parką ar apskritai – nuo ko pradėti norint pasinerti į adrenalinu ir benzino aromatu persunktą automobilių sporto pasaulį?

„Kovinės“ technikos išpardavimas

Virtualios svetainės, kuriose informacija keičiasi praktikuojantys lenktynininkai mėgėjai, šiuo metu itin gausu pasiūlymų įsigyti mėgėjiško kroso, ralio ar slalomo varžyboms jau paruoštą techniką. Nuo „Lada 2101“ su persodintu „Opel“ varikliu ir „Porsche“ stabdžiais už 8 500 eurų iki „Audi A3“ su hidrauliniu rankiniu stabdžiu už 800 eurų. Nuo krosui paruošto „Honda CRX“ už 700 eurų iki „Buggy 1600“ su „Honda“ motoru už 10 000 eurų.

Žinoma, prieš investuojant į techniką, būtina apsispręsti kur – kroso, ralio kroso, slalomo, ralio ar žiedinių lenktynių čempionate ar galbūt kartinge labiausiai norisi išbandyti jėgas.

Ralio sprinto ir slalomo varžybose solidžią trofėjų kolekciją surinkęs vilnietis Andrius Kilda, pasakodamas apie mėgėjiškoms lenktynėms skirto automobilio įsigijimą akcentuoja, kad pradedančiajam pilotui visais atvejais racionaliau rinktis silpnesniąja 1600 ccm klasę.

„Kad ir kaip keistai tai skambėtų, prioritetu reiktų laikyti ir investuoti ne į variklio galios didinimą, o į efektyvesnius stabdžius – būtent jie leidžia patikėti, kad kontroliuoji situaciją trasoje ir gali bet kurią akimirką atsikratyti greičio pertekliaus. Kai tai nutinka pradedi iš tiesų važiuoti kur kas didesniu tempu. Kitas svarbus dalykas, kurį būtina kruopščiai išnagrinėti renkantis mašiną lenktynėms – svorio ir galios santykis. Kalbant apie 1,6 klasę bene patraukliausiai atrodo „Honda CRX“ bei „Suzuki Swift“. Tokį neblogos būklės automobiliuką galima įsigyti už 1000-1500 eurų. Kiekvienas startas įskaitant išlaidas degalams ir dalyvio mokestį vėliau neturėtų viršyti 70-150 eurų“, – teigia A.Kilda.

Kur kas plačiau piniginę reikia atverti norint startuoti Lietuvos ralio čempionate. Naujokams ar sąlyginai kuklią patirtį turintiems mėgėjams čia taip pat primygtinai rekomenduojama rinktis viena ašimi varomą, ne patį galingiausią ratuotį.

Tvarkingas, priekiniais ratais varomas, tinkantis kovoms standartinių automobilių klasėje, greičiausiai atsieis apie 2500 eurų. Paruošiamųjų darbų sąraše – visų nereikalingų interjero detalių šalinimas, siūlių pervirinimas, saugos lankų, sportinių sėdynių bei daugiataškių saugos diržų montavimas, gesinimo sistema etc. Nenorintys gaišti laiko garaže ir iš karto sėsti prie vairo, greičiausiai už sportui visiškai paruoštą automobilį turės išleisti apie 10 000 eurų.

Kainos „lubų“ praktiškai nėra, nes visus agregatus ir sistemas tobulinti, keisti efektyvesnėmis ir kokybiškesnėmis galima be galo, todėl išleisti 20 000 eurų nesunku net neleidžiant įsismarkauti fantazijai.

Norų inventorizacijai – kartingas

Automobilių sporto renginių organizavimo bendrovės „Promosportas“ vadovas Darius Jonušis, svarstantiems apie inventoriaus įsigijimą turi porą universalių rekomendacijų.

„Jei kalba eina apie techninėmis sporto šakomis besižavinčios šeimos atžalas, svajojančias tapti lenktynininkais, visais atvejais pravartu pasitikrinti, ar tai nėra laikinas susižavėjimas ir ar vaiko lūkesčiai adekvatūs, pagaliau ar nėra objektyvių priežasčių, galinčių sutrukdyti piloto karjerai.

Pats paprasčiausias būdas išsklaidyti abejones – rinktis kartingo būrelį. Per porą trejetą mėnesių galima patirti viską, kuo lenktynės už buria ir kuo atgrąso, neišleidžiant krūvos pinigų karto rėmo, variklio, padangų, aprangos, šalmo etc. pirkimui. Beje, net jei po bandomojo laikotarpio nusprendžiama sportuoti toliau ir dalyvauti visuose čempionato etapuose, patarčiau ne pirkti nuosavą techniką, o šlietis prie savo bazę turinčios komandos ir kartą nuomotis. Taip ne tik galima pasinaudoti patyrusių mechanikų paslaugomis, bet ir išvengti sąlyginai greitai „išaugamų“ daiktų kaupimo. Panašiais principais grindžiama daugelio pačiomis profesionaliausiomis laikomų komandų veiklą“, – atvirauja D.Jonušis.

Beje, kartingą tik su tam tikromis išlygomis galima vadinti „pigiu“ sportu. Mėnuo (6 užsiėmimai) kartingo būrelyje iš tiesų kainuoja nedaug – 120-150 eurų, tačiau perėjus į aukštesnį lygį ir persėdus prie profesionalios technikos, lenktynių savaitgalis gali atsieiti apie 2 000 eurų.

Kroso alternatyva

Visomis prasmėmis – tiek technikos kainos, tiek vairuotojo įgūdžių tobulinimo – viena patraukliausių šios sezono naujovių: Lietuvos automobilių kroso čempionate atsirandanti jaunimo klasė, kurioje startuoti bus leidžiama visiems, sulaukusiems 11 metų. Išankstinėmis žiniomis, šioje klasėje pirmojo savo gyvenime trofėjaus sieks mažiausiai penki nepilnamečiai vaikinukai – tiek mašinų įvairiose šalies dirbtuvėse yra ruošiama gegužės pabaigoje numatytam kroso čempionato startui.
Kokia tai technika ir kiek gali atsieiti jos „prisijaukinimas“?

Legendinio automobilių sporto klubo „Stigma“ mechanikas Arnoldas Kriukas, lenktynininkų bendruomenėje žinomas „Babinos“ pravarde, ruošiantis pirmąjį bolidą Kazimiero Gudžiūno anūkui, teigė naujosios kroso klasės kūrėjų prioritetu iš tiesų buvo kiek įmanoma mažesnis sportui būtinas biudžetas.

„Ar tikrai pavyks šį uždavinį pasiekti, bus aišku sezonui įsibėgėjus. Tačiau faktas, kad jaunimui siūloma startuoti iš esmės standartiniais automobiliais, kurie nuo naudojamų kasdien skirsis tik saugos įranga. Tai reiškia, kad detalės nekainuos milijonų, bet tuo pat metu ir nebus tokios patvarios, kaip specialiai gamintos lenktynėms. Galima prognozuoti, kad kiek paprasčiau bus su ralio kroso varžybose važiuosiančiu jaunimu, nes čia griežčiau kontroliuojama kontaktinė kova, o trasos – mažiau agresyvios. Krose tradiciškai būna daugiau pasistumdymų, todėl daugiau ir darbo mechanikams“, – samprotavo A.Kriukas.

Atskleisdamas automobilio pirkimo ir paruošimo varžyboms užkulisius sportinės technikos guru pastebi, kad šiuo atveju itin svarbu kruopščiai atlikti „namų darbus“.

„Kadangi variklio darbinis tūris negali viršyti 1 000 kub.centimetrų, pasirinkimas sąlyginai kuklus – reikia ieškoti modelių, komplektuojamų su tokio litražo varikliu ir žiūrėti, koks jų generuojamos galios ir masės santykis. Čia netgi 2 ar 3 kilovatų skirtumas gali būti labai svarbus. Tikėtina, kad populiariausi bus „Volkswagen UP“, „Toyota Aygo“, „Citroen C1“ modeliai, generuojantys iki 55 kW“, – pastebi A.Kriukas.

Kroso jaunimo klasės automobilio variklis, degalų tiekimo sistema, stabdžiai, transmisija ir važiuoklė lieka visiškai standartiniai. Techninis reglamentas numato, kad interjeras keičiamas tik tiek, kiek būtina montuojant saugos lankus. Netgi žibintai privalo likti tokie, su kokiais mašina išriedėjo pro fabriko vartus. Išmontuoti leidžiama audio sistemą bei oro saugos pagalves. Prognozuojama, kad tokio automobilio įsigijimas ir adaptavimas kroso varžyboms kainuos apie 5 000 eurų, o viso lenktynių sezono biudžetas neviršys 8 000-10 000 eurų.

Bagių ypatumai

Praėjusį sezoną Europos autokroso čempionato „Buggy 1600“ klasėje lyderiams ant kulnų lipęs tauragiškis Tautvydas Urba pastebi, kad startas su tokio tipo lenktynine technika kainuoja panašiai kaip ir su kėbuliniais automobiliais, tačiau „aštrių“ emocijų generuoja kur kas daugiau.

„Esmė galios ir svorio santykyje: pagal mūsų klasės techninius reikalavimus parengtas bagis sveria apie 600 kilogramų ir turi apie 300 AG generuojantį variklį. Ralio automobiliai sveria maždaug dvigubai daugiau, o motorų pajėgumas labai panašus. T. y. su bagiu važiuojama dinamiškiau, nuo tramplinų skraidoma toliau, stabdoma vėliau. Būtent tai labiausiai „veža“ lenktynėse“, – pastebi Tautvydas.

Sportininkas taip pat akcentuoja, kad saugumo požiūriu tiek bagiai, tiek „kėbulai“ yra labai panašūs, nes sportininką nuo sužeidimų saugo iš specialaus plieno vamzdžių suvirintas karkasas. Be to, varžomasi trasose, kuriose pasiekiamas maksimalus greitis yra sąlyginai nedidelis. Didžiausia bėda – dulkių ir purvo čia tenka paragauti daugiau.

„Vienas kertinių bagių kozirių – konstrukcijos paprastumas. „Buggy 1600“ klasėje naudojami motociklų varikliai su integruota pavarų dėže ir sankaba. Visa tai gali atsieiti apie 2000-3000 eurų. Apskritai jei nori palaipsniui perprasti kroso specifika ir pamažu užaugti iki čempiono, pirmą – antrą varžybų sezoną gali išsiversti su 3 000-4 000 eurų. Tačiau jei nori kautis su lyderiais, turi į kiekvieną lenktynių savaitgalį atsivežti po tris komplektus naujų, minkšto gumos mišinio, padangų. Tai labai brangu (maždaug 2 500 eurų), tačiau kiekviename rate būsi maždaug pusantros sekundė greitesnis už varžovus, naudojančius kieto mišinio padangas. Kitaip tariant, siekiant aukščiausių rezultatų nesunku per sezoną išleisti ir 30 tūkst.“, – vardija T.Urba.

Beje, pastaraisiais metais auga dėmesys ir vaikiškiems bagiams. Lietuvoje bei Latvijoje yra tuzinas penkiamečių pyplių, kurie drąsiai ropščiasi į „tikrus“ žaislus primenančius tikro automobiliukus ir sukuria visai smagų reginį trasoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas