Automobilių sporte naudojamos žieminės padangos gerokai skiriasi nuo tų, kuriomis važinėjame kasdien. Tam, kad tuo įsitikintumėte, tereikia savomis akimis išvysti fantastiškais greičiais posūkius įveikiančius ralio automobilius. Keliuose, kuriuose norint nenuslysti nuo kelio savo kasdienį automobilį reikia vairuoti ypač atsargiai, specialiu žieminiu „apavu“ aprūpintas lenktyninis automobilis sugeba išvystyti 130 km/val. greitį, o tiesiojoje greitis perkopia ir 200 km/val.! Ant ledo! Miške!
Lenktynininkai teigia, kad ralio automobilio sugebėjimas išsilaikyti posūkiuose su tokiomis padangomis važiuojant apledėjusiu paviršiumi primena efektą, patiriamą vasarą naudojant žvyrines ralio padangas. Padangų gamintojų atlikti tyrimai rodo panašius rezultatus. Sukibimas panašus į tą, kuris yra važiuojant šlapiu asfaltu lietui skirtomis asfalto padangomis.
Tačiau sukibimas posūkyje – dar ne viskas. Kai pradedama stabdyti, žieminės padangos rodo stebuklus. Apkrovų veikiami priekinių automobilio ratų dygliai taip stipriai „įsikabina“ į kietą ledo paviršių, kad automobilio stabdymo kelias prieš posūkį tampa toks trumpas, jog lenktynininkams reikia laiko įprasti nespausti stabdžio pedalo per anksti.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./Sportinė žieminė padanga |
Tiesa, važiuoti švariu asfaltu tokiomis padangomis nerekomenduojama dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, automobilio padangos guminė dalis visai nesiliečia su asfaltu – jis važiuoja remdamasis tik dygliais. Toks automobilis itin sunkiai valdomas, o dygliai labai smarkiai dėvisi. Todėl galit pastebėti, kad sportininkai, jeigu pervažiuojant tarp greičio ruožų pasitaiko kelių su asfalto danga, dažniausiai važiuoja labai atsargiai, stengdamiesi važiuoti kelkraščiu. Galų gale, tokios padangos, važiuojant agresyviai, ir asfaltą gadina.
Pateikiame keletą įdomesnių faktų apie sportines žiemai skirtas padangas:
- 1973 metais Švedijos ralyje buvo uždraustos dygliuotos padangos. Vos po dvejų metų draudimas buvo panaikintas, o ralio nugalėtojas švedas Peras Eklundas ralio distanciją įveikė net dviem valandomis greičiau!
-
Tipiškos žieminės ralio padangos dyglys atrodo taip: Didžioji dyglio dalis slepiasi padangos gumoje: dyglio bendras ilgis yra 20 milimetrų – iš padangos jis paprastai išlindęs nuo 5,5 iki 7 mm. Maksimalus dyglio svoris – ne daugiau kaip 4 gramai.
Gamintojo nuotr./Dyglys - Pagal dyglių išsikišimo ilgį žiemos ralio padangos skirstomos į tris klases: 5,5 mm – trumpųjų dyglių, 6,5 mm – vidutinio ilgio, 7 mm – ilgųjų dyglių. Trumpųjų dyglių padangos gerai tinka ledo ir žvyro „mišrainei“, vidutinio ilgio – švariam ledui, o ilgųjų – kai ledas padengtas sniego sluoksniu.
- Anot padangų gamintojų, pailginus dyglius puse milimetro, kontaktinis plotas su danga padidėja 10 procentų.
- FIA riboja maksimalų dyglio ilgį, storį, formą ir skersmenį , tačiau dyglio išsikišimas iš padangos nėra ribojamas.
- Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje vienoje dygliuotoje padangoje buvo net iki 600 dyglių, kuriuos buvo galima pareguliuoti veržliarakčiu!
- Dyglių skaičius šiuolaikinėse žiemos ralio padangose yra reglamentuotas – 384 vienetai.
- Su kelio paviršiumi, priklausomai nuo padangų slėgio, vienu metu liečiasi nuo 70 iki 80 dyglių.
- Žiemos ralio padanga yra apie 40 procentų siauresnė nei skirta asfaltui. Taip yra todėl, kad padangos ploto vienetas sukurtų kuo didesnį slėgį į kelio dangą ir dygliai lengviau „įsikibtų“ į ledą. Siauresnė padanga greičiau įsikasa iki kietesnio grunto.
- Automobiliui skriejant 120 km/val. greičiu, kiekvienas dyglys į ledą kerta apie 20 kartų per sekundę.
- Vienintelė „Pirelli“ kompanija yra įdiegusi dyglių įmontavimo technologiją padangos gamybos metu. Likę gamintojai padangas gamina atskirai ir tik vėliau į jas sumontuoja dyglius.
