Į „Rally Sweden“ greičio ruožus nuvažiavau tik šiandien – antrąją tikrų lenktynių dieną. Vakar nespėjau – keliavome į Norvegiją, po to su kolega dairėmės į didžiųjų žaidėjų garažus, grožėjomės jų mega-garažais ir vikriais mechanikų judesiais tvarkant automobilius. Patikėkite, tam verta skirti visą dieną.
Bet išlydėjęs Benediktą ir Roką iš serviso zonos į greičio ruožus, neatsispyriau pagundai, išvažiavau ten, kur rinkosi dauguma Švedijos gyventojų. Papasakosiu apie viską iš eilės, nes keletas ypač malonių ralio organizatorių „triukų“ įstrigo giliai atmintyje.
Pagaliau į greičio ruožą
Taigi, nuo serviso zonos judu link greičio ruožo už 60 km. Keliai puikūs, tačiau vietomis snieguoti ir slidūs. Vairuoti tai netrukdo, o ralio lenktynininkams keliauti iš „dopo į dopą“ labai padeda – kabindami dalį kelkraščio ir važiuojamosios dalies vidurį jie važiuoja ledu ir sniegu. Dygliai nesidėvi, padangos tarnauja ilgiau.
Likus keliems kilometrams šalikelėje pastebiu pirmą nuorodą. Už dviejų kilometrų bus posūkis į dešinę, suprask. Likus keliems šimtams metrų iki posūkio – dar vienas ženklas. Galiausiai privažiu žiūrovų zonos stovėjimų aikšteles. Suskaičiavau šešis ženklus su nuorodomis. Privažiavus patikros punktą pasitinka vyrukas su plačia šypsena. „Welcome to Rally Sweden“! Pasisveikina, patikrina leidimus įvažiuoti ir užsimena, kad automobilio leidimas kainuoja papildomus 50 kronų. Velniava, piniginėje kronų neliko nė kvapo! Niekis, vyrukas maloniai nusišypso ir pamoja ranka įvažiuoti. Štai tau!
Ralio organizatoriai prie GR įrengė gal 30 mažų stovėjimo aikštelių.
Aikšteles organizatoriai pildo jas tokia sistema – visus siunčia į vieną, o kai ji užsipildo – į sekančią. Prie kiekvieno posūkio stovi po pagalbinį darbuotoją. Jie visi atlieka labai svarbų darbą, nes rūpinasi ralio žiūrovais ir daro tai puikiai. Aikštelėje pastatęs automobilį, susiruošiu pėdint likusius 600 metrų pėsčiomis.
Ir pėdinau, oj kaip pėdinau! Pusnys iki kelių, sniegas purus ir lakus – kaip minkštas smėlis. Žiūrovų zona – stataus kalno viršūnėje, kitoje kelio pusėje. Ties praėjimu budi penki saugos darbuotojai – atsargumas gėdos nedaro. Palaukiau minutėlę kol už penkių metrų pravažiuos toks prancūzas Sebastienas ir atsidūriau tūkstantinėje ralio žiūrovų masėje! Tikras ralio vakarėlis!
Veiksmo visur labai daug – virš galvos skraido sraigtasparnis, už 100 metrų ilsisi kitas. Keturračiais sniego motociklais važinėjasi medikai, saugos darbuotojai. Na, o žiūrovai ošią. „Jaaari-Matti Latvala, Peeeter Solberg“!, – skanduoja ryškus ralio fanas. Jam pritaria jo bičiulis su mūsų krepšinio varžybose mėgstama dūda. Ant kalnelių rusena bent šimtas laužų, prie jų vyksta „šildosi“ kompanijos.
Vienas būrelis pakaitomis kirviu kirto nudžiuvusį medį. Kokių 30 cm storio medis galiausiai pasidavė ir nuvirto. Keistas reginys – važiuoja Loebas, Solbergas, „Rally Team Sweden“ pilotai – vyrai nieko nemato, tik kerta tą medį.Pasirodo, vyrukai kažkaip pritaisė viršūnėje Norvegijos vėliavą, bet nesugebėjo užlipti jos nusiimti. Tai susigalvojo pramogą – kirsti medį.
Neslėpsiu, pasitaikė žiūrovų lengvai arba giliai apsvaigusių nuo alkoholio. Bet agresijos aplink nėra. Žiūrovai labiau „apšilinėja“, nei „išgerinėja“. Išsitraukiau fotoaparatą ir vienas nepažįstamas vyrukas pradėjo mojuoti. Bėk iš kadro, pagalvojau. O jis priešingai – atėjo iki manęs. Galvoju, kas dabar bus – sveikinsimės, bendrausime ar barsimės? Kai atkišo stiklinę su gėrimu, supratau – bendrausime. Pasirodo, vyrukas atkeliavo iš Suomijos palaikyti saviškių. Dirba jis BMW salone, todėl mikliai radome bendrą šneką.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./„Rally Sweden 2012“ dienoraštis. Trečioji lenktynių diena su tramplinais! |
Susirasti gerą vietą žiūrėjimui, vieni juokai – už 100 metrų aštrus posūkis į dešinę, už dar poros šimtų metrų ilga tiesioji. Po to einančiame vingyje WRC technika skriejo išnaudodama kiekvieną kelio centimetrą. Sunku iš akies spręsti kokių greičiu jie važiavo, bet, manau, mažiausiai 160 km/h. Galiausiai sulaukiau ir mūsiškių – pakankamai efektingai pravažiavo ir Benediktas, ir Rokas.
Dėl vakarykštės bėdos Rokas šiandien startavo rikiuotės pabaigoje.Vos jam pravažiavus apsidairiau – žiūrovų sumažėjo dešimt kartų. Keista, negi niekam neįdomu paganyti akis į kuo daugiau automobilių? Nesvarbu, kad tai ne WRC technika, bet garso irgi daug, o efektingų važiavimų tikrai ne mažiau.
Sprintas mieste
Po standartinio greičio ruožo gamtoje nuvykau į sprintą mieste. Kaip ir Karlštado stadione įrengtas pirmasis greičio ruožas, šis yra buvo pačiame miesto centre. Atvykus, mikliai iškilo automobilio statymo ir kamščių problema. Gerai, kad kuratorių daug – vienas tvarką prižiūrinčių pareigūnų mikliai surado kur galėčiau įkišti savo miniveną.
Paskutinis dienos greičio ruožas buvo įrengtas nedideliame stadione ir jo prieigose. Skirtingai nei ketvirtadienį, dalyviai startavo po vieną. 1,9 km ruožas buvo tikrai įdomus – daug smuklių posūkių ir vienas labai ilgas kairys prieš pat žiūrovų akis. Pirmose eilėse įsitaisę žiūrovai galėtų net šturmano stenogramą paskaityti. Smagu, kad ralio organizatoriai sutarė su miestais ir įrengė kelis ruožus pačiuose centruose. Tai akivaizdžiai atsipirko – susirinko keliasdešimt tūkstančių žiūrovų.
Rytoj - paskutiniai greičio ruožai ir finišas
Trumpas greičio ruožas didelės reikšmės bendruose rezultatuose neturi, tačiau kova virė aštri. Loebas parodė identišką laiką, kaip ir estas Tanakas. Benediktas čia sugebėjo kelias sekundes atkirpti nuo bendroje įskaitoje priekyje važiuojančio konkurento. Kaip sako, lašas po lašo ir akmenį pratašo – kas žino, kad galutinėje „Rally Sweden“ įskaitoje Benediktas varžovą aplenks kaip tik tomis keliomis sekundėmis.
Rytoj lenktynininkų laukia likę šeši greičio ruožai. Vakaro vinimi turėtų tapti paskutinis – dalis jo driekiasi miške, o finalinis puskilometris slidinėjimo trasoje. Patiekalas pagardinamas dideliu tramplinu prieš pat finišo liniją. Be šio, vadinamo TV ruožo, bus ir keletas klasikinių – ilgų, sunkių ir darbinių.
