 |
| RallyFotos.net/Tomas Šipkauskas ruošiasi bekelės maratonui |
Tomas Šipkauskas autosporto gerbėjams labiau žinomas kaip nuolatinis Ramūno Čapkausko šturmanas. Šis ekipažas 2009 m. iškovojo Lietuvos ralio čempionų vardus prestižiškiausioje N4 klasėje. Tačiau Tomą neretai galima išvysti žiedinių lenktynių bei visureigių sporto varžybose.
Pastarosiose karjerą pradėjo „Ladoga Trophy“ varžybomis Rusijoje bei Baltarusijos čempionate, 2003 ir 2005 m. tapo Lietuvos visureigių TR-3 klasės nugalėtoju, o 2008 m. Lietuvos 4x4 bekelės sporto vicečempionu.
Kaip vyksta pasiruošimas artėjančiam maratonui?
Su Vidmantu Kudarausku važiuosime „Mitsubishi Pajero“ visureigiu, kuriuo anksčiau kelis metus dalyvavau įvairiose visureigių varžybose. Dabar visureigis yra išardytas, montuojamas naujas variklis, perrenkama ir atnaujinama pakaba, transmisija, elektros įranga. Suprantame, jog didžiausią dėmesį reikia skirti automobilio patikimumui.
Kada paskutinį kartą teko dalyvauti visureigių varžybose?
Pernai, berods, vienose mėgėjų lygio varžybose, o intensyviau – 2008–2009 metais.
„Bauer Racing“ komanda pasirinko dalyvavimą „Maybe“ klasės įskaitoje, kurioje dviem ekipažams reikės įveikti ne po visą trasą. Tai, galbūt, susiję ir su tuo, kad pačiam išpuolė net trys iš eilės varžybų savaitgaliai: Talsi ir Vilniaus raliai, „4x4 perimetras“ maratonas.
Iš dalies ir tai turėjo įtakos. Nelabai įsivaizduoju, kaip, praktiškai be poilsio, daugiau nei dvi paras pavyktų ištverti nuolatinį kratymą. Dalyvių laukia žiaurus išbandymas. Be to, važiuojant ne visą trasą bus galimybė iš šalies pasižiūrėti kaip seksis „Extreme“ klasės atstovams atlaikyti maratoną.
Kaip vertinate neseniai įvykusį Vilniaus ralį?
Asmeniškai man, kaip šturmanui, ralis nepatiko. Vairuotojui gal ir buvo įdomiau, jis tikrai turėjo daug darbo. Buvo labai sudėtingos trasos, po lietaus pažliugusi, minkšta danga, daug akmenų. Labiausiai kentėjo automobiliai, į kurių atstatymą teks investuoti nemažai pinigų. Toks lietuviškas ralis yra per brangus būtent technikos atžvilgiu. Kita vertus, kilo daug problemų trasos susirašymo metu: teko nuolat klaidžioti greičio ruožuose, o juk organizatoriams tereikėjo atitinkamose vietose sukalti kuolelius su vėliavėlėmis, nurodančiomis važiavimo kryptį. Talsi ralyje Latvijoje panašių problemų neiškilo.
