Į šias varžybas pirmiausia suskubo ruoštis keturių merginų iš Panevėžio ekipažas, kuris balandžio pabaigoje startuos „Moterų ralyje“. Rūta Nedzelskienė, Sandra Petrovienė, Vaida Kuojienė ir Marija Valentinavičienė šiame ralyje startuos tuo pačiu, „Mitsubishi Colt“ automobiliu, o jų komanda šiemet vadinsis „Gatas Verdes“.
Turistinis „Pavasario ralis“ – puiki proga atnaujinti važiavimo pagal kelio knygą, laiko skaičiavimo įgūdžius, tad merginos nedvejodamos užsiregistravo Vilnius-Vyšnialaukis turistiniam-orientaciniam raliui.
Prie merginų ekipažo prisijungė ir šių eilučių autorius, startavęs kartu su vairuotoju Aivaru Valentinavičiumi, „Škoda Fabia“ automobiliu. Nors man pačiam dažniau tenka sėdėti vairuotojo vietoje nei šturmano kėdėje, tačiau šįsyk nusprendžiau prisiminti būtent šturmano įgūdžius.
Ne paslaptis, kad jau daugelį metų su kitu kolega šturmanu Tadu Martinaičiu dalyvaujame „Žurnalistų ralyje“, bet ir vairuotojui šturmano pradmenys yra tikrai reikalingi.
Ralis prasidėjo nuo burtų traukimo. Šios procedūros metu buvo išaiškinti starto laikai. O tuomet prasidėjo važiavimas pagal kelio knygą. Organizatoriai maršrutą sudėliojo taip, kad nereikėtų verstis per galvą ir skubėti viršijant greitį. Tuo ir žavūs turistiniai raliai, kad čia viskas vyksta ramiai ir be didelio streso. Be streso iki tol, kol prasideda ekipažo klaidos.
Su Aivaru pajudėjome pagal kelio knygą ir jau netrukus ji mus atvedė iki pirmosios rungties vietos. Čia turėjome atspėti, kiek sveria kuprinė. Pakilnoję ją po keletą kartų priėmėme bendrą sprendimą – 7 kilogramus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kuprinė svėrė dviem kilogramais daugiau.
Šioje vietoje taip pat gavome užduočių lapą su nuotraukomis. Tai buvo šešios fotografijos ir reikėjo jas sunumeruoti tokia tvarka, kokia mes jas pamatysime važiuodami nustatytu maršrutu.
Vėliau atvykome į vietą, kur reikėjo pučiant kuo greičiau susprogdinti balioną bei pademonstruoti savo geografijos žinias, atspėjant keturias savivaldybes žemėlapyje.
Po šios rungties dalyviai pajudėjo link Kernavės. Greta esančiame miške jų laukė orientacinio sporto rungtis. Pagal topografinį žemėlapį reikėjo surasti punktus ir juose atsižymėti.
Čia ir padarėme didžiausią mūsų ekipažo klaidą. Kadangi į Kernavę atvykome kiek anksčiau, nusprendėme paskubėti važiuoti į mišką ir pradėti orientacinio sporto rungtį. Tai buvo pats blogiausias mano, kaip šturmano, tos dienos pasiūlymas vairuotojui.
Vietoje to, kad viską darytume pagal apskaičiuotą laiko normą, paskubėjome pasukti miško link. Ir prieš pat mišką, pasislėpęs už krūmo, sėdėjo klastingasis ralio organizatorius Vytelis. Supratome, kad tai slaptas kontrolinis punktas ir ką tik užsidirbome solidžią laiko baudą už skubėjimą.
Už kiekvieną ankstyvą minutę Vytelis mums išrašė po realią minutę laiko baudos. Ralį pralošėme būtent čia. Ir tai buvo mano, kaip šturmano neapgalvotas sprendimas į orientacinio sporto rungtį atvažiuoti anksčiau nei reikėtų.
Po orientacinio sporto rungties lenktynes tęsėme toliau. Kelio knyga mus nuvedė į slalomo varžybų trasą, kurią mano kolega vairuotojas Aivaras įveikė per visai neblogą laiką – 1 min. 7 sek.
Beje, šios rungties vietoje turėjome ir dar vieną užduotį – iš nuotraukų atpažinti ir surašyti pakeliui matytas keturias bažnyčias. Visas pažinome, nes važiuodami vis dairėmės į šalikeles ir užsirašinėjome pamatytus objektus.
Kiek vėliau mūsų laukė dar viena užduotis – užvažiuoti automobilio ratu ant medinės lentelės, tuomet pakelti automobilį standartiniu keltuvu ir išspirti lentelę iš po rato bei atsisėsti į automobilį. Čia buvome greiti.
Tiesa, mūsų merginų ekipažas pasakojo, kad šioje rungtyje sugaišo kiek daugiau nei planavo, nes keltuvas tiesiog sulindo į gerokai parūdijusio „Colt“ slenkstį.
Čia ekipažai taip pat turėjo atsakyti į dar vienos rungties klausimus apie ralio regioną, kuriame vyko varžybos.
Paskutinė rungtis – dar vienas slalomas, po kurio visi dalyviai patraukė į Musninkų miestelį.
Jame buvo surengti greičiausių ekipažų apdovanojimai. Mano ir Aivaro ekipažas, savaime suprantama, dėl padarytos didelės klaidos ir gautos laiko baudos apdovanojimų negavo, o merginos taip pat liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos.
Tačiau didžiausias laimėjimas yra įgauta patirtis ir atgaivinti įgūdžiai, kad tokio pobūdžio varžybose reikia griežtai laikytis važiavimo pagal kelio knygą ir laiko normą taisyklių.
Juolab, kad tiek merginų ekipažui, tiek man artėja labai svarbios varžybos – „Moterų ralis“ ir „Žurnalistų ralis“.
