„Pamiegojome, prisivalgėme daug mėsos ir pasidarėme namų darbus“, – sakė S.Jurgelėnas Pietų Amerikoje esančiam ir Dakaro ralį iš arti stebinčiam Žilvinui Pekarskui, 15min Gazas žurnalistui.
Pasak ekipažo, daugiausia darbų, žinoma, turėjo mechanikų komanda, tad pastariesiems lenktynininkai ir stengėsi padėti, ir drauge – nesimaišyti. Galiausiai teko susikrauti reikiamus daiktus dienai trasoje be mechanikų pagalbos.
„Laukia maratono diena, todėl reikėjo šiek tiek daugiau „reikalų“ įsidėti nei įprastai“, – lakoniškai apibūdino „Agrorodeo“ šturmanas.
Trasoje – pavojus dėl vandens
Grįžęs po trumposios spaudos konferencijos, jis pasakojo, kad septintajame Dakaro ralio greičio ruože nuo La Paso iki Ujūnio yra šiokių tokių pakeitimų, taip pat – kelio knygos papildymų. Liūtys, pasitikusios sportininkus Bolivijoje, čia nesiliauja, todėl greičio ruože netrūksta paplautų vietų.
„Pabrėžta ir tai, kad ten, kur kelio knygoje buvo perspėjimai apie duobes, dabar bus vanduo, todėl nesimatys duobių gylio“, – dar vieną pavojų akcentavo S.Jurgelėnas.
Visgi trasa, pasak jo, marga ir įdomi: bus ir smėlio, ir kieto grunto, ir augmenijos, ir purvo. Ž.Pekarskui pasiteiravus, ar tai tokia trasa, kuri patiktų „Agrorodeo“ pilotui V.Žalai, šis tuojau pat atšovė, kad anaiptol.
„Purvas tikrai man nepatinka. Gerai, kad mes dabar ant asfalto. O jeigu būtume bivake ir taip lytų, tai purvyne nebūtų linksma. Šiaip, Bolivijoje visi pamišę dėl Dakaro, labai palaiko, tačiau su oru čia – tragedija. Norisi greičiau į šilumą ir į Argentiną“, – šypsojosi sportininkas.
