Iš viso į startą stojo 52 automobiliai. Daugiausiai jų kovėsi „Open“ klasėje, kurioje yra mažiausiai techninių apribojimų. Šioje klasėje startavo tiek BMW, tiek „Volvo ar net VAZ markių automobiliai. Kai kurios mašinos pasiekia net 300 AG pajėgumą, o štai VAZ markės mašinoms pakanka ir 150 AG, kad jos lėktų trasoje lyg raketos.
Jeigu „Open“ klasėje rungtyniavo 11 mašinų, tai 2000 kubinių centimetrų klasėje kovojo 9, jaunimo 7, o kitose klasėse po 6 -7 ar net 3 dalyvius. Sekmadienį sportininkams trasoje teko įveikti apie 30 ratų. Vieno rato ilgis yra 1 kilometras.
Tūkstantinės žiūrovų minios sekmadienį supo Vilkyčių automobilių lenktynių trasą. Nuo 1987 metų veikiančioje trasoje kasmet vyksta bent pora aukšto rango automobilių varžybų, tad Žemaitijos žiūrovai kaip maldą žino, kad liepos viduryje ir rugpjūčio viduryje reiks vykti į lenktynes.
Tarp žiūrovų populiariausios diskusijų temos tokios: kiek arklio galių turi vienas ar kitas automobilis bei kiek kainuoja dalyvauti štai tokiose lenktynėse.
Ir viena ir kita diskusija tęsiasi ilgai, mat yra nelengva suskaičiuoti arklio galias, kaip ir nelengva suskaičiuoti sportininkų biudžetus. Jie priklauso ir nuo sportininkų siekiamų tikslų, ir nuo technikos patikimumo ir žinoma, nuo sėkmės. Pasak lenktynių organizatoriaus, daugybę metų lenktynėse važiuojančio Vilkyčių gyventojo Kazimiero Gudžiūno, minimalus lenktynininko metinis biudžetas – 10 000 litų. Tiek išleidžiama važiuojant silpnesniais automobiliais 6-iuose kroso pirmenybių etapuose.
Tačiau jeigu važiuoti galingesniu automobiliu ir siekti čempioniškų titulų, tai gali prireikti ir 50 000 litų. Mat kaunantis su lyderiais, dera techniką deramai paruošti. O vien sportinio motoro paruošimas gali kainuoti apie 10 000 litų. Krizė privertė kai kuriuos sportininkus „išeiti atostogų“ ir palaukti geresnių laikų. Jeigu šiandien lenktynėse startuoja apie 50 automobilių, tai prieš keletą metų, į startą stodavo beveik dvigubai daugiau dalyvių.
