Paprastu pasiklydimu to pavadinti neišeitų. Vien dėl to, kad ekipažai nuo kelio nuklydo dykumoje: „Vienu metu žemėlapyje pamatėm, kad artėjam link Alžyro sienos. Baimės buvo dar daugiau,“ – sakė E.Vasiliauskas.
Vairuotojas pažymėjo, kad abiems komandos visureigiams važiuoti arti vienas kito neįmanoma – važiuojantis automobilis kelia tokias dulkes, kad iš paskos sekančiam matomumas tolygus nuliui.
„Vienam važiuoti irgi nesinori – jeigu užklimpsi, niekas neištrauks.“
Tačiau lietuviai rado sprendimą – kalbėdami racijomis, jie palaikydavo ryšį kad ir važiuodami toliau vienas nuo kito. „Galvojom, kad stosim ir nakvosim Sacharoj,“ – adrenalino kupinu balsu pasakojo E.Vasiliauskas. Jis pasakojo, kad nemažai kopų yra nepervažiuojamos – vėjas taip jas supustė, kad nepanašu, jog kažkas gali į jas įvažiuoti.
Vis tik po ilgos kelionės ir daugelio išbandytų kelių lietuviai pasiekė dienos tikslą – finišą Ichte.
