Nepaisant užklupusių problemų, A.Juknevičius su viltimi žvelgia į ateitį: „Tikimės, kad dabar tą mašiną padarysim iki galo ir gal nuo vidurio pradėsim važiuot, bet nežinau. Na, tikimės.“
Paklaustas, ar nesinori poilsio po ilgai trunkančių greičio ruožų ir trumpų naktų, A.Juknevičius tik nusijuokė ir palygino šiemetinį Dakarą su praėjusių metų maratonu, kuriame važiavo praktiškai standartiniu „Toyota FJ Cruiser“.
„Ne... Po pernai metų, kai nemiegoję keturias paras buvom Dakare ir startuodavom, tai man čia šiemet – malonumas. Mes vis tiek grįžtam į bivaką vakare, iki vidurnakčio. Penkis kartus lengviau negu pernai“, – nusijuokė lenktynininkas.
A.Juknevičius neslėpė, kad gali tekti siekti mechanikų rezultato keičiant automobilio detales. Dabar „Žalvaris-Dakar“ komandos mechanikai, turėdami visus reikalingus įrankius, pusašį „Mebar“ automobiliui pakeičia per 20 minučių. A.Juknevičius su E.Duoba tokį veiksmą darė jau du kartus, o prieš akis – maratono etapas, kurio metu naktį nebus galima gauti komandos mechanikų pagalbos.
„Liūdnai pagarsėjęs pusašio lūžis ir nutrauka stabdžių žarnelė, kuri mums kainavo pusantros valandos. Čia – bloga naujiena. Gera naujiena yra ta, kad septintam etapui varžybų vadovas mus pastatė į aštuonioliktą starto poziciją“, – pasakojo B.Vanagas.
Jo ir A.Rudnickio ekipažas pastaruosius greičio ruožus baigdavo greičiausiųjų dvidešimtuke ar aplink jį, tačiau šeštame etape dėl minėtų priežasčių finišavo vos 55-oje pozicijoje ir bendroje įskaitoje nukrito į 24 vietą. Nepaisant to, varžybų vadovas pripažino, kad ekipažas gali važiuoti greitai ir jį grąžino startuoti greičiausių dvidešimtuke.
B.Vanagas vylėsi, kad dviejų dienų trukmės maratono etapo metu jam ir šturmanui neteks prisiminti mechanikų darbo ir „Toyota Hilux“ išvengs nesklandumų.
