„Niekam nelinkėčiau važiuoti su sulaužyta ranka. Argentinoje karšta, todėl ranka labai tinsta. Privalau ją kuo greičiau išvaduoti iš įtvaro. Jaučiu, kaip čia viskas pulsuoja. Nustojau gerti vienus skausmą malšinančius vaistus, kuriems jaučiausi esantis alergiškas, nes smarkiai ištino gerklė. Dėl to ranką skauda labiau. Galbūt konsultuosiuosi su medikais ir spręsime, ką daryti toliau.
Nepaisant visko, mes tęsiame lenktynes ir judame pirmyn, savo tikslo link. Varžybose pereini į tam tikrą pasąmoninę būseną ir skausmas pasitraukia į antrą planą, bet tai kainuoja daug jėgų“, – apie kovą Dakaro ralyje pragariškomis sąlygomis pasakoja lenktynininkas B. Vanagas.
Trečią Pietų Amerikos dykumų maratoną per savo lenktynininko karjerą bebaigiantis įveikti B. Vanagas demonstruoja geležinę kantrybę ir nepalaužiamas ambicijas. B. Vanago ir Andrejaus Rudnickio ekipažas vienuoliktą etapą baigė, pasiekęs naujas aukštumas, – ketvirtas. Tai aukščiausia vieta, kurią yra užėmę Dakaro ralyje dalyvavę lietuviai.
Kaip tokiomis sąlygomis, kai tenka įveikti ne tik didžiules kliūtis kelyje, bet ir sveikatos problemas, lenktynininkui pavyksta lenkti daugybę varžovų?
Kova ne su varžovais, o savimi
Sporto psichologas, Šiaulių sporto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas A. Stočkus teigia, kad tokio pobūdžio varžybos, kaip Dakaro ralis, visų pirma yra kova ne su varžovais, o savimi. „Man atrodo, kad žmogus, kuris įveikia tokio lygio varžybas, nesvarbu, ar atvyksta pirmas, ar paskutinis, jau yra nugalėtojas. Žinome, kiek nelaimių ir mirčių būna šiose varžybose, todėl jei sugebi įveikti tuos sunkumus, jau esi laimėtojas“, – portalui LRT.lt komentavo sporto psichologas.
Anot A. Stočkaus, vienas svarbiausių dalykų prieš tokio lygio varžybas – pasiruošimas, todėl sportininkai daug dirba su savimi, yra labai susikaupę.
„Pats Benediktas yra minėjęs, kad turi keletą žmonių, kurie jam padeda. Nemanau, kad žmonės ten važiuoja šiaip sau. Jie yra labai gerai pasiruošę ir žino, ko nori. Žmogaus galimybės yra ne tokios, kokias kartais įsivaizduojame, – jos daug didesnės. Viskas priklauso nuo motyvų. Kai žmogus atranda motyvą, kodėl jam to reikia, jis nori nugalėti visų pirma pats save, parodyti, kad jis gali daugiau, negu gali iš tikrųjų. Lūžusios rankos ir kitus skausmus nuslopinti nesudėtinga, jei turi pakankamai tvirtą motyvą“, – aiškina A. Stočkus.
Savo ruožtu sporto psichologė L. Vaisetaitė teigia, jog esant stresui skausmas tampa antraeiliu dalyku: „Tai – organizmo gynybinė reakcija. Kai žmogus yra streso būsenos, panašiai būna ir bokse ar imtynėse, skausmas nueina į antrą planą dėl motyvacijos.“
Kaip teigė psichologė, pagrindinis B. Vanago dėmesys dabar yra sutelktas į lenktyniavimą ralyje, o ne į skausmą. „Akivaizdu, kad sportininkui yra labai svarbu dalyvauti šiose lenktynėse, pasiekti gerą rezultatą, todėl visas dėmesys sutelktas į važiavimą“, – sako L. Vaisetaitė.
Fizinis skausmas – ne svarbiausias dalykas
Portalui LRT.lt sporto psichologų pasiteiravus, kiek po tokių įtemptų varžybų gali trukti reabilitacijos periodas, pašnekovai teigė, jog tai priklausys ir nuo paties sportininko tolesnės veiklos.
„Savaime suprantama, kad tai yra ilgas streso laikotarpis. Pasiruošimo etape taip pat buvo streso ir įtampos. Kai kalbame apie stresą, paprastai šis žodis turi neigiamą prasmę. Šiuo atveju stresas yra mobilizuojantis dalykas. Bet koks žmogus be pasiruošimo negalėtų susikaupti tokioms varžyboms.
Taigi stresas ir mobilizacija yra naudingi dalykai, bet, žinoma, vėliau organizmui, kuris šiuo metu naudoja resursus, reikės atsigauti. Kiek tai užtruks? Sunku pasakyti. Tai priklauso, kaip vyks atsigavimo procesas – ar bus tik poilsis, ar poilsis bus kartu su darbu“, – paaiškino L. Vaisetaitė.
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo A. Stočkus, fiziniai skausmai po varžybų kurį laiką tęsis, tačiau tai esą yra pats nesvarbiausias dalykas.
„Kai viskas baigsis, manau, B. Vanagas bus dar stipresnis žmogus su visai kitu požiūriu į daugelį dalykų. Jis bus įveikęs tokius sunkumus ir gyvenime pamatęs tai, ko dažnas nenorėtų pamatyti ar pajausti. Aš tai jau vadinu darbu.
Yra žmonių, kurie nori iššūkių, ir šis iššūkis yra labai rimtas. Jį įveikęs žmogus turės labai didžiulį pasitenkinimą. Sportininkai iš esmės yra stiprios asmenybės, nedaugelis tiek ilgai galėtų ištverti tokią įtampą ir tokį nuovargį. Sveikintina, kad B. Vanagas garsina ir mūsų tėvynę Lietuvą“, – kalbėjo A. Stočkus.
Penktadienį B. Vanagas startuos iš 4 pozicijos. Distancija, kurią lenktynininkas turės įveikti, yra ilgiausia šių metų lenktynėse – 1024 km, iš jų beveik 300 km bus greičio ruožas. Bendroje įskaitoje B. Vanagas užima 22 vietą.
Dakaro ralis Pietų Amerikoje rengiamas septintąjį kartą. Varžybų dalyviams Argentinoje, Bolivijoje ir Čilėje iš viso teks įveikti apie 9000 km. Ralis baigsis šeštadienį dieną Buenos Airėse (Argentina).
