Nuo pat pirmojo važiavimo 1898-aisiais Paryžiaus Lepic gatvėje ar 1902-aisiais pirmųjų laimėtų lenktynių trasoje Paryžius-Viena, iki jubiliejinės dešimtosios „Formulės-1“ Konstruktoriaus taurės su „Renault RS27” 2011-aisiais – inovacijos ir pionierių dvasia visada priklausė šio prekinio ženklo DNR.
Daugelis „Renault” pasiekimų automobilių sporte padėjo tvirtą pagrindą automobilių gamintojo lyderio pozicijoms šiame sektoriuje. Dėl nepralenkiamos filosofijos per pastaruosius 110 m. Prancūzijos automobilių gamintojai peržengė visas iki tol nusistovėjusias ribas šiame sektoriuje ir siekė aukščiausios kokybės diegiant inovatyvius sprendimus. Kompanijos filosofija atsispindėjo jos įkūrėjo mąstyme, kuris taip pat garsėjo kaip mechanikos genijus.
Automobilių lenktynių metu šio prekinio ženklo įgyta patirtis buvo vertingiausias kompanijos „Renault” turtas ne vien formuojant įvaizdį, bet ir siekiant aukštų laimėjimų efektyvesnio energijos panaudojimo technologijose, kurios buvo pritaikytos ir kasdien naudojamų automobilių mechanizmuose.
Geriausias pavyzdys „Renault” efektyvesnio energijos panaudojimo srityje yra įvairūs kompanijos sukurti varikliai, dėl kurių „Renault” kreipėsi į kelis talentingiausius „Formulės-1” inžinierius. Jų žinios apie energijos gamybą lenktynių metu leido optimizuoti naujų variklių energijos panaudojimą ir įvesti naujus standartus šioje srityje. Tokie pasiekimai sudarė sąlygas sumažinti kuro sąnaudas ir CO2 emisijos kiekį iki 25 procentų.
Novatoriška dvasia kompanijos DNR. „Tai niekada neveiks”
…pradedant Louis Renault išradimu tiesioje trasoje
„Tai buvo jaunas žmogus, kuris sugebėdavo automobilius padaryti elegantiškus, tylius ir paprastus… ir kuris padarydavo viską, kad tie automobiliai taptų populiarūs. Jis tapo beveik trisdešimties metų milijonieriumi, o sėkmingiausiame gyvenimo tarpsnyje jam netrūko jaunatviškos energijos, entuziazmo ir sub-leitenanto įsipareigojimų. Jo vardas – Louis Renault”. (“L`Auto – 1910).
Nuolatinės inovacijos ir mąstymas, kuris peržengia tradicines ribas.. Toks buvo jaunasis Louis, nupūtęs dulkes nuo „De Dion Bouton” triračio, kuris buvo numestas jo šeimos sodo pašiūrėje. Ryžtingumas paskatino jaunuolį sukurti voitiuretę su naująja technine sistema, kuri vėliau apvertė automobilių pasaulį aukštyn kojom: L. Renault panaudojo universalią bendrą transmisiją.
Ši technologija buvo laikoma neįmanoma, tačiau jos efektyvumas buvo nenuginčijamas, kai 1898-aisiais Kalėdų išvakarėse naujasis automobilis sėkmingai užvažiavo Lepic gatve Paryžiuje. Šis išradimas užtikrino jaunuoliui daugybę naujų užsakymų, tačiau tuo metu Louis Renault dar nesuprato sukėlęs tikrą automobilių revoliuciją. Tiesiojo važiavimo idėja palaipsniui išplito visame pasaulyje ir dar šiandien naujasis išradimas yra pritaikomas kiekviename sukurtame automobilyje.
110-ies metų patirtis transmisijos inovacijose
Apimtas aistros ir užkrėstas naujų techninių iššūkių L. Renault tęsė savo atradimus vis galingesniuose energijos išgavimo mechanizmuose. 1902-aisiais sukūręs savo pirmąjį dviejų cilindrų variklį jis nuosekliai perėjo prie keturių, šešių ir aštuonių cilindrų variklių gamybos, užsitikrindamas geriausias pozicijas. R. Louis 1920-aisiais ir 1930-aisiais įvedė naujus eksploatacinių savybių ir vairavimo kokybės standartus.
„Renault” pritraukė prestižinių klientų ratą ir netgi pradėjo gaminti prezidentams skirtus limuzinus, pasiūlydamas devynių litrų tūrio ir didelio kiekio apsukų variklius.
Louis Renault neapsiribojo vien aistra automobiliams – jį žavėjo viskas, kas gali judėti. L. Renault taip pat kūrė sunkvežimius, miniautobusus, kompresorius, oro mechanizmus, kurių dauguma pasiekė naujus rekordus. Nauja veiklos diversifikacija taipogi buvo atlikta pirmojo pasaulinio karo metu, kuomet „Renault” pradėjo gaminti karo pramonės mašinas, įskaitant ir žymųjį FT17 tanką. 6,5 tonų svoris buvo įprastas daugeliui karinių automobilių modelių 1917 m. Tuo laikotarpiu „Renault” taip pat pradėjo kurti orlaivių variklius ir gaminti „Billancourt” orlaivių seriją.
Kitas „Renault” kompanijos ankstyvojo laikotarpio simbolis – AG7 taksi modeliai, kurių daugelis buvo panaudoti greitojo reagavimo kariuomenės būriams WW1 Marne mūšyje, kuriame priešai buvo sėkmingai atremti.
Didieji „Renault“ išradimai
Louis Renault era
1898-ieji: užpatentuota tiesioginė galinės pavaros kintamojo santykio transmisija.
1902-ieji: sukurtas ir parduotas pirmasis Louis Renault variklis, užpatentuotas variklis su turbokompresoriumi.
1904-ieji: užpatentuota mobili degimo žvakė.
1920-ieji: rinkai pristatytas šešių cilindrų variklis 40CV (devynių litrų tūrio); pastarasis variklis tapo naujo vairavimo pasitenkinimo standartu.
1923-ieji:
- Patentuoti mechaniniai pagalbiniai stabdžiai.
- Patentuotas paskirstymo veleno ir vožtuvo mechanizmas.
„Renault“ valdymas:
1947-ieji: masinei variklių gamybai skirtų staklių vystymas ir paleidimas.
1961-ieji: sukurta vandens aušinimo sistema, kuri buvo integruota „Renault 4” modelyje. Uždaras aušinimo ciklas vairuotojus išlaisvino nuo kasdienės neišvengiamos rutinos, kuomet reikėdavo nuolat pilti aušinimo skystį.
1965-ieji: sukurtas pirmasis aliuminio variklis su cilindriniu galvutės tarpikliu. Šis keturių cilindrų variklis buvo naudojas „Renault 16” ir „A110 Alpine” modeliuose, kurie 1973 m. pelnė Pasaulio automobilių ralio čempiono titulą.
1978-ieji: pagamintas pirmasis masinės produkcijos variklis „Renault 18” automobiliui.
1979-ieji: pagamintas pirmasis standartinio aliuminio dyzelinis variklis (J8S).
„Renault” pasiekimai:
1980-ieji:sukurtas greičiausias pasaulio dyzelinis variklis „Fuego”, kuris pasiekė 200 km/val. greitį.
1988-ieji: pagamintas „R21” 2.0 Turbo variklis (175 km/val. – 227 km/val).
1999-ieji: sukurtas pirmasis Europoje tiesioginio įpurškimo variklis.
Dar šiandien maždaug pusė „Renault” patentų yra registruojami transmisijos inžinerijos srityje.
Transmisijos inovacijos buvo išbandomos automobilių sporte
Lemiamas „Renault” iššūkis buvo pasiektas 1898-aisiais automobiliu užvažiavus Lepic gatve Paryžiuje. Jaunasis automobilių kūrėjas suvokė, jog norėdamas įgyti klientų šis turi ištestuoti visus savo išradimus. Ir kas gi geriau galėjo tikti „Renault” galimybių ir kokybės išbandymui nei automobilių sportas?
Nuo 1902 m. Paryžiaus-Vienos maršruto iki dalyvavimo „Formulėje-1”, siekiant greičio rekordų, dalyvaujant ištvermės lenktynėse, raliuose „Renault” nugalėdavo kone kiekvienoje automobilių sporto kategorijoje XX-ajame amžiuje.
Ankstyvieji laimėjimai
Nuo 1899-ųjų Louis Renault ir jo brolis Marcelis pradėjo dalyvauti lenktynėse pasirinkę maršrutus Paryžius-Tulūza ir Paryžius-Ostendas. Šiais metais abu broliai užsikrėtė lenktynių karštlige.
Broliai toliau dalyvavo 1900-ųjų Paryžiaus-Tulūzos lenktynėse, o 1901-aisiais tapo Paryžiaus-Bordo ir Paryžiaus-Berlyno lenktynių nugalėtojai.
1902 m. „Renault” variklis (integruotas „Renault” „Type K” tipo automobilyje) laimėjo pirmąją vietą Paryžiaus-Vienos lenktynėse. Nepaisant visų nusistatymų nedidelio svorio „Type K” automobilis su integruotu keturių cilindrų buvo pirmasis variklis šalia prestižinių „Mercedes” ir „Panhards” prekinių ženklų, kurie naudojo daug galingesnius variklius (40AJ ir 70AJ), tačiau susidurdavo su kitomis mechaninėmis problemomis. Ši „Renault” pergalė pirmoji automobilių sporto istorijoje atskleidė, jog aukšti rezultatai be patikimumo yra beprasmiai. Tais pačiais metais Louis Renault užpatentavo turbo kompresorių.
1920-ieji: rekordų mušimas
„Renault” pasiekė daugybę sausumos, oro ir vandens rekordų bei tapo automobilių industrijos pionieriais šioje transporto ekspansijos eroje.
Sausumos rekordai:
- Kelionė iš Paryžiaus į Varšuvą su „Renault“ 10 CV truko 43 val. (1912 m.)
- 3,385 km. atstumas be pertraukos buvo įveiktas per 24 val., o vidutinis kelionės greitis siekė 141 km/val. (1925 m.)
- Pasiektas 173 km/val. vidutinis greitis su 40CV varikliu Montlhery miestelyje netoli Paryžiaus (1926 m.).
Rekordai vandenyje:
1922-ieji: pasiektas 140 km/val. išvystyto greičio vandenyje rekordas su „Renault” varikliu „Farman”.
Rekordai ore:
1923-ieji: pasiektas rekordinis 5381 m. aukštis su „Bréguet-Renault” orlaiviu.
1925-ieji: pirmąkart istorijoje su „Renault” varikliu varomu „Latevoere25” pervažiuoti Andų kalnai.
1950-ieji ir 1960-ieji: „Renault” pasiekimai automobilių sporte
Raliai: „Mille Miglia”, „Mont Ventoux”, Monte Karlo ralis su „Renault 8 Gordini”.
Ilgų distancijų lenktynės: 24 val. lenktynės La Manše su „Alpine” automobiliu.
308,85 km/val. greičio rekordas, kurį pasiekė Etoile Filante 1956-aisiais Bonneville Salt Flats, JAV.
1970-ieji ir 1980-ieji: turbokompresoriai automobilių sporte
„Renault” pristatė turbokompresorių aukščiausio lygio automobilių sporte ir užsitikrino pranašumą La Manšo 24 val. lenktynėse su „Alpine” modeliu. Pirmąją pergalę „Formulėje-1” iškovojo Jean-Pierre Jabouille, vairuodamas „RS14”. Tuo metu „Renault 5 Turbo” pasižymėjo dviejuose Pasaulio automobilių raliuose – Monte Karlo ir „Tour de Corse ralyje.
Nuo 1990 iki 2011 m.: aukščiausi pasiekimai „Formulėje-1” ir automobilių sporto aukštybės
Turėdami dešimt pasaulio geriausių „Formulės-1” konstruktorių „Renault” įrodė savo eksperto pozicijas kuriant variklius ir varžantis su garsiausiais automobilių lenktynių žaidėjais (Ferrari, BMW, Mercedes).
„Formulė-1”- „Renault” pakilimo takelis siekiant technologijų aukštumų
Per trisdešimties metų dalyvavimą „Formulėje-1” „Renault” pasiekė aukščiausią eksperto lygį ir galėjo automobilių sporto istorijoje įrašyti dar vieną naują skyrelį apie variklių kūrimą. Ilgainiui buvo išvystyta tradicija aukščiausius rezultatus pasiekti tik nuolat diegiant inovacijas ir peržengiant tradicinio mąstymo ribas. Nepaisant skepticizmo ir kritikos „Renault” inžinieriai sėkmingai susitvarkė su kylančiais iššūkiais per rekordiškai trumpą laiką. Per paskutinius trisdešimt metų „Renault” pelnė daugiau Pasaulio čempiono titulų nei „Ferrari”. Šie titulai buvo pelnyti dalyvaujant keturioms skirtingoms komandoms: „Williams, „Benetton”, „Renault Formulė-1” ir „Red Bull”. Prie „Renault” sėkmės prisidėjo pasiekimai transmisijos inžinerijoje, inovacijų diegimas, gebėjimas išvengti techninių apribojimų bei kompanijos partnerių įsitraukimas.
1977-1986 m.: Davidas ir Galijotas
1977 m. „Renault” „Formulėje-1” pristatė revoliucinį turbokompresoriaus variklį, kuris tuo metu buvo vertinamas itin skeptiškai. Po dviejų metų ir praėjus 81 m. po legendinio važiavimo Lepic gatve Paryžiuje su nauja voitiurete (Voiturette). Jean-Pierre Jabouille iškovojo Prancūzijos „Grand Prix” pergalę su „RS14”. Niekas negalėjo nė įsivaizduoti, jog V6 3000 kubinių centimentrų tūrio variklis bus pajėgus pralenkti 3000 kubinių centimetrų tūrio V8 ir V12 variklius, kuriuos kūrė „Ferrari”, „Ford” ir „Alfa Romeo” gamintojai. „Renault” pranašumą įgavo pagreitinę indukciją ir „Viry chatillon” grupės inžinieriams pritaikius turbokompresorių. Po šios pergalės sekė dar 19 kitų 1979-1986 m.
„Renault” sėkmė pasauliui įrodė variklių gamintojos pasiekimus transmisijos inžinerijoje. Po ilgo kritikos laikotarpio turbokompresorius greitai tapo norma „Formulės-1” lenktynėse.
1989-1997 m.: V10 era
Po turbokompresoriaus išradimo „Renault” kompanija įdiegė dar vieną inovaciją ir pasidalino sukaupta variklio gamintojo patirtimi su „Williams” komanda. Šiuo laikotarpiu „Renault” taip pat gerokai visus nustebino apsisprendę gaminti V10 modelio variklį, užuot rinkęsi sportinius V8 ar V12 variklius. 3500 kubinių centimetrų tūrio siaurų kampų V10 (67°) variklis priminė neatpažintą skraidantį objektą, o debiutiniame sezone pelnė net du apdovanojimus. Nuo 1991 m. V10 variklis pakylėjo „Renault” į lenktynėse besivaržančių lyderių pozicijas. „Renault” variklis netgi padėjo Nigel Mansell stebuklingai sužibėti ir subūrė čempionų titulą pelniusių vairuotojo ir konstruktoriaus duetą.
Radikali „Renault” kompanijos inžinierių ir technikų inovacija greit tapo norma – beveik visose lenktynėse buvo pereita prie analogiškos variklių architektūros dar 1996 m.
Šešis sezonus iš eilės „Renault“ V10 variklis tapo lyderiu ir laimėjo penkias Konstruktoriaus ir 4 Vairuotojo taures kartu su „Williams-Renault”. „Renault“ variklį išbandžiusi britų komanda nebuvo išimtis – „Ligier” ir „Benetton” taipogi pasirinko šiuos variklius dviem savo komandoms, kurios buvo susiformavusios visiškai skirtingoje aplinkoje.
2002-2007: „100 % Renault”
Sukomplektavusi pilną komandą (variklio ir važiuoklės) „Renault” susižėrė apdovanojimus 2005 m. kartu su Fernando Alonso (vairavo automobilį su V10 varikliu) ir 2006 m. (su naujuoju V8 varikliu).
2011 m. „Renault” koncentruojasi „Formulės-1” variklių gamyboje
„Renault” patvirtino savo įsipareigojimus „Formulei-1” vėl pradėdama koncentruotis „Formulės-1” veiklose – automobilių dizaine, vystyme, variklių ruošime įvairios sudėties komandoms. Šiuo laikotarpiu „Renault” kartu su „Red Bull Racing” laimėjo dvi Konstruktoriaus taures 2010 ir 2011 m. su RS27 V8 varikliais bei pelnė nugalėtojo taurę kartu su Sebastian Vettel tuo pačiu laikotarpiu.
2012 m. apsisprendusi dirbti su keturiomis komandomis „Renault” kompanija planuoja pademonstruoti ilgametę variklių gamintojo patirtį ir tuo pat metu pradeda ruoštis 2014 m. sezonui su naujų charakteristikų varikliais.
Įgyvendinus šiuos pokyčius bus siekiama gauti pelno iš automobilių inovacijų diegimo „Formulėje-1”, pagerinti visų pasirodymų rodiklius, sumažinti biudžetus ir, žinoma, žiūrovams pateikti kvapą gniaužiantį šou.
Kitas „Formulės-1” variklis bus sudarytas iš trijų pagrindinių elementų: šešių cilindrų tradicinio įsiurbimo variklio, turbininio variklio ir elektrinio skydelio. Savo istorijoje daug iššūkių išgyvenusios „Renault” kompanijos inžinieriams naujasis sezonas suteiks dar vieną fantastišką, perspektyvų išbandymą. Naujasis sezonas pareikalaus iš „Renault” komandos dar kartą peržvelgti sukauptas žinias ir pasitelkti visą ankstesnę patirtį. Kitaip tariant, „Renault” savo istorijoje turės galimybę įrašyti dar vieną didelį išbandymą.
Dabar: „Renault” technologijų patirtis „Formulėje-1” perkelta į kasdien vairuojamus automobilius
„Formulė-1” – tai neįprasta laboratorija, kur ekstremaliomis sąlygomis galime išbandyti naujas technologijas”, – paaiškina vykdantysis „Renault” direktorius Carlos Tavares. „30-imties metų dalyvavimas „Formulėje-1” leido sukaupti neįkainojamos patirties aušinimo ir trinties mažinimo srityje. Kiekvienas šių elementų yra svarbus siekiant efektyvesnio energijos panaudojimo ir kartu didinant kasdien naudojamų automobilių vairavimo pasitenkinimą”.
„Renault” grįžo į lyderio pozicijas toje srityje, kur buvo sukaupę ilgametę patirtį. Po tendencijų diktavimo etapo 70-ųjų pabaigoje „Renault“ „Formulėje-1” pristatė turbovariklį. „Renault” nuo 2007 m. tapo automobilių transmisijos inžinerijos lydere ir puoselėjo ambicijas tapti didžiausiu automobilių gamintoju, kurio automobiliai išsiskirtų nuline anglies dvideginio emisija.
Pagal 2014 m. FIA nuostatus, „Renault” elektrinių mechanizmų strategija tapo dar labiau orientuota į „Formulės-1” elektrinių motorų projektavimą ir gamybą bei pateikimą plačiajai auditorijai.
Iššūkis – efektyvesnis energijos panaudojimas, siekiant sumažinti kuro sąnaudas
Per visą savo gyvavimo laikotarpį „Renault” dėjo daug pastangų, kad nuosekliai būtų didinamas energijos panaudojimo efektyvumas. Šiuos procesus paspartino masinės produkcijos turbokompresinių variklių gamyba. Pagerinus kitas variklio charakteristikas buvo pasiektas ir mažesnis suvartojamo kuro kiekis. Automobilių industrijos tendencijas diktuojantis gamintojas ir dabar savo rinkodaros kompanijose pabrėžia, jog daug dėmesio skiria kurą taupantiems varikliams.
Dėl ilgametės patirties kuriant efektyvesnio energijos panaudojimo variklius „Renault” yra puikiai pasirengę siekti dviejų išsikeltų tikslų: tapti lyderiu elektrinių važiuoklių gamyboje ir tuo pat metu sumažinti suvartojamo kuro kiekį. Kompanija yra puikiai pasiruošusi tapti Europos lydere mažinant kuro sąnaudas ir CO2 emisiją: vidutinė emisija „Renault” automobiliuose turėtų sumažėti nuo dabartinių 134 g/km iki 120 g/k 2013 m. ir 100g/km 2016-aisiais.
Laiko juosta:
1925-ieji: „Renault” pasiekė pirmąjį pasaulio kuro sąnaudų rekordą su 6 CV varikliu, kuomet buvo sunaudojama 3,6 l/100 km.
1947-ieji: dėl optimizuoto veikimo 747 kubinių centimetrų tūrio keturių cilindrų variklio „Renault” 4CV sunaudoja tik 5,5l/100 km prie 90AJ. Šios charakteristikos perkėlė „Renault” automobilius į kitą pokarinių automobilių šeimos lygį.
1980-ieji: pasiektas 4,5 l/100 km greitis prie 90AJ pajėgumo „Renault 5 GTL” automobilio su „Cleon Fonte” varikliu.
1987-ieji: „Vesta” prototipas tapo pirmuoju automobiliu, kuris sunaudoja 3l/100 km.
2000-ieji: „Renault” pristatė 1.5 dCi kompaktišką dyzelinį variklį, kuomet varžovai vis dar prekiavo 1,9 l ir 2,0 litro varikliais. Diegdama nuolatinius sistemos patobulinimus mažiau nei per dešimtmetį kompanija pradėjo gaminti populiariausius „Renault” ir „Clio” automobilių variklius, kurie sunaudoja nuo 1l/ 100km iki 3,4 l/100 km.
2011-aisiais „Renault” žengė dar vieną svarbų žingsnį automobilių variklių gamyboje. Surinkusi dešimt Konstruktorių taurių pasaulio čempionatuose, „Renault“ pasitelkė „Formulės-1“ inžinierius, kad šie prisidėtų prie naujojo variklio kūrimo ir panaudotų iki šiol lenktynių sporte surinktą patirtį.
Prie „Renault“ V10 variklio sėkmės 1990 m. ženkliai prisidėjo Philippe Coblence ir Jean Philippe Mercier, kurie vėliau ėmėsi vystyti naujuosius Energy dCi 130 ir Energy TCe 115 variklius. Šie automobilių lenktynių specialistai pradėjo diegti naujus standartus ir pritaikyti „Formulėje-1“ sukauptas žinias bei įvairius techninius sprendimus. Variklio išskiriamos energijos kiekis šoktelėjo iki anksčiau niekada nepasiekto lygio, kai tuo tarpu kuro buvo sunaudojama ketvirdaliu mažiau. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad „Renault“ kompanija pasiekė aukščiausią meistriškumo lygį šioje srityje.
