Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dvidešimt blogiausių automobilių istorijoje

Dvidešimt blogiausių automobilių istorijoje
GAZAS.LT montažas / Dvidešimt blogiausių automobilių istorijoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Automobilių pramonės istorijoje daugybę kartų yra pasitaikę atvejų, kai gamintojai, atsidūrę ant bankroto slenksčio, išsikapstyti bandė pristatydami absurdiškus automobilius. Vieniems tokie triukai „praslydo“, kitiems – ne. Šis sąrašas – gera humoro dozė automobilių gerbėjams. O apie juos nenutuokiantiems – sąrašas automobilių, nuo kurių reikia bėgti Bolto greičiu.

Chronologine tvarka išdėstėme 20 pačių blogiausių automobilių sąrašą.

1920-ųjų „Briggs & Stratton Flyer“

Iš pirmo žvilgsnio, ši transporto priemonė labiau primena ne automobilį, o iš medžio bei metalo pagamintą platformą ant ratų. Visgi, kartingu šio „automobilio“ pavadinti negalima – mat, jis neturi nieko bendra nei su entuziazmu, nei su galia. Tuo metu, kai kiti automobilių gamintojai jau kūrė prabangias mašinas, šis, 2 (taip, dvi) arklio galias turintis „Briggs & Stratton Flyer“ atrodė kaip karieta be pakinkytų arklių.

Gamintojo nuotr./Briggs and Stratton Flyer
Gamintojo nuotr./„Briggs and Stratton Flyer”

1933-iųjų „Fuller Dymaxion“

Tikriausiai ne vienam žmogui „Dymaxion“ primena nedidelį dirižablį. Automobilį suprojektavęs R. Buckministeris Fulleris buvo neįprastų idėjų autorius. Visgi, važiuojantis dirižablis neturėjo nei sparnų, nei kitų skraidymui pritaikytų įrengimų. Nenuostabu, kad serijinė „Fuller Dymaxion“ versija taip ir nebuvo sukurta. Pats projektas buvo paskelbtas itin brangiu bei finansiškai nenaudingu.

Gamintojo nuotr./Fuller Dymaxion
Gamintojo nuotr./„Fuller Dymaxion”

1934-ųjų „Chrysler Airflow“

Priekines šio automobilio groteles to laiko dizaineriai matyt nukopijavo iš animacinio filmuko apie šuniuką vardu „Drupis“. Tačiau inžinieriai su kai kuriais sprendimais padirbėjo iš peties – „Airflow“ turėjo 50-50 svorio balansą, tuo tarpu visos kėbulo dalys bei mechaniniai mazgai buvo montuojami ant plieninės rėminės konstrukcijos. Visgi, tuo metu, kai šis automobilis išriedėjo į gatves, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai tokiam technologijų šuoliui tiesiog nebuvo pasiruošę. Verta paminėti ir tai, kad „Chrysler“ su šiuo modeliu paruošė netikėtą mechanikos siurprizą: šio automobilio variklis tiesiog iškrisdavo iš mašinos.

Gamintojo nuotr./Chrysler Airflow
Gamintojo nuotr./„Chrysler Airflow”

1957-ųjų „King Midget Model III“

Šis automobilis buvo parduodamas, kaip LEGO. Tiksliau sakant, jį įsigiję vairuotojai savo rankomis turėjo surinkti iš atskirų detalių. Dėl pernelyg daug gabumų mechanikos srityje reikalaujančio surinkimo proceso „King Midget Model III“ buvo pripažinti kaip labai nesaugūs automobiliai, o net ir sąlyginai žema 500 JAV dolerių kaina neišgelbėjo mašinos nuo prognozuojamo likimo. Dėl saugumo spragų JAV valdžia nusprendė uždrausti šios 9 AG turinčios „sraigės“ gamybą.

Gamintojo nuotr./King Midget Model III
Gamintojo nuotr./„King Midget Model III”

1958-ųjų „Ford Edsel“

Šis, ne pats gražiausias laivas (su ratais) JAV rinkoje debiutavo šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl ekonominės recesijos „Ford Edsel“ buvo per brangus, o milžiniškos degalų sąnaudos buvo puikus argumentas, dėl ko tikrai nereikėtų pirkti tokios mašinos. „Ford“ pernelyg naiviai tikėjosi, kad jų sukurtas „superautomobilis“ paneigs visus rinkos dėsnius bei padės kompanijai plėstis. Įsivaizduokite, kokios buvo kompanijos vadovų veidų išraiškos, kai jie pamatė, kad ilgas jų darbo vaisius pelnė tiek mažai dėmesio.

Gamintojo nuotr./Ford Edsel
Gamintojo nuotr./„Ford Edsel”

1958-ųjų „MGA Twin Cam“

Nors ir MGA buvo vienas pirmųjų serijinių automobilių su du paskirstymo velenėlius turinčiu varikliu, tokia technologija gamintojui kainavo daugiau nei buvo tikėtasi. Negana to, šio automobilio variklis reikalavo tiek pat priežiūros, kiek mažas vaikas. Kitaip sakant, vairuotojas nepatikrinęs degimo, vadinamųjų, indėklų būklės, alyvos bei kitų skysčių lygio, rizikavo papuošti asfalto ruožą ne tik tepalais, bet ir variklio dalimis. Dėl šių bei daugybės kitų priežasčių „MGA Twin Cam“ modeliuose montuojami varikliai buvo išimti iš gamybos. Pats automobilis, tiesą sakant, buvo visai gražus. Šiauliuose yra itin gražus kupė egzempliorius.

Gamintojo nuotr./MGA Twin Cam
Gamintojo nuotr./„MGA Twin Cam”

1958-ųjų „Zunndapp Janus“

Šiurpą keliantys 14 AG varikliai „Janus“ modeliams leisdavo įsibėgėti iki kraują kaitinančių 90 km/h. Žinoma, tam tikriausiai reikėjo labai ilgos tiesiosios. Negana to, gale sėdintys keleiviai šiame automobilyje jautėsi, kaip kokiame traukinyje – jų sėdėjimo pozicija buvo apsukta 180 laipsnių kampu. „Zunndapp“ kompanija seniau gamino motociklus, tačiau jie nusprendė įžengti ir į automobilių kategoriją. Savaime suprantama, kai gamintojui prastai sekasi kurti motociklus, transporto priemones su keturiais ratais padėties nepataisys. „Zunndapp Janus“ puikiai patvirtina šį dėsnį.

Gamintojo nuotr./Zunndapp Janus
Gamintojo nuotr./„Zunndapp Janus”

1961-ųjų „Amphicar“

Šio amfibijos-automobilio idėja buvo išties sveikintina. Tai – eiliniams mirtingiesiems pritaikyta Vokiečių armijai skirtų „Nazi Schwimmwagen“ versija. Visgi, maksimaliu 11 km/h greičiu plaukti galintis automobilis buvo nepakankamai sandarus – į saloną gana smarkiai verždavosi vanduo. Tam inžinieriai suprojektavo specialų siurblį, kuris į vidų patenkantį vandenį pašalindavo iš automobilio, tačiau kai kuriais atvejais dėl didelio vandens kiekio tai nepadėdavo. Pernelyg maža paklausa „Amphicar“ taip ir neiškėlė į aukštumas, o negana to šis automobilis netapo populiariu pasirinkimu, skirtu įvykdyti mirties bausmę plaukti nemokantiems nusikaltėliams.

Gamintojo nuotr./Amphicar
Gamintojo nuotr./„Amphicar”

1970-ųjų „AMC Gremlin“

Ne vienas automobilių entuziastas šią mašiną įvardytų, kaip bene neproporcingiausią visame pasaulyje. Susidaro įspūdis, kad AMC dizaineriai tiesiog paėmė du visiškai skirtingus automobilius, perpjovė juos pusiau ir suvirino. Ilgas, to meto sedanams būdingas priekis bei lyg kirviu nukirsta galinė dalis šiam automobiliui suteikia bene absurdiškiausio dizaino titulą. Negana to, kai kurie automobilių entuziastai 9-10 dešimtmetyje tarp priekinių šio „gremlino“ ratų montuodavo milžiniškus V8 variklius.

Wikipedia.org nuotr./AMC Gremlin
Wikipedia.org nuotr./„AMC Gremlin”

1970-ųjų „Triumph Stag“

Gaila, tačiau ilgi britų vakarai prie „Triumph Stag“ automobilio projektavimo lentų nuėjo perniek. Didelė tokių modelių vairuotojų dalis skųsdavosi pernelyg dažnai gendančiais mechaniniais mazgais, varikliais. Kalbant ironiškai, buvo galima organizuoti varžybas, kurių metu būtų renkamas vairuotojas, savo automobilio variklio stūmoklį iššovęs aukščiausiai. Neskaitant dažnai iš variklio iššaunančių stūmoklių, „Triumph Stag“ motoro dirželiai trūkinėdavo dažniau nei bet kada, o alyva iš karterio išgaruodavo, kaip vanduo Sacharos dykumoje.

Wikipedia.org nuotr./Triumph Stag
Wikipedia.org nuotr./„Triumph Stag”

1971-ųjų „Ford Pinto“

Šiam automobiliui puikiai tinka pravardė „mirties spąstai“. Netrukus „Pinto“ buvo vadinamas prasčiausiai suprojektuota mašina per visą istoriją. Mat, degalų baką „gabūs“ kompanijos inžinieriai sumontavo iškart už galinio buferio, o avarijų atveju abejos durys tiesiog užsikirsdavo. Taigi, viduje sėdintys keleiviai šiame automobilyje turėjo jaustis, lyg tiksinčioje bomboje. Negana to, „Ford“ valdžia apskaičiavo, jog automobilio perdarymas į saugesnį kainuotų gerokai brangiau nei žmonių gyvybės. Būtent dėl šios priežasties smarkiai krito „Ford“ reputacija.

Gamintojo nuotr./Ford Pinto
Gamintojo nuotr./„Ford Pinto”

1971-ųjų „Chevrolet Vega“

Kai kurių žmonių nuomone, blogiausio visų laikų automobilio titulas turėtų būti skirtas būtent šiam modeliui. „Chevrolet Vega“ rūdijo greičiau nei lyderiai šioje srityje „Opel“ automobiliai. Tuo tarpu per kapotą lakstantys stūmokliai bei užsiliepsnojantys varikliai taip pat paliko ryškių randų šio modelio istorijoje. Vieno „Vega“ savininko teigimu, vos po 80 tūkst. km variklyje ėmė dingti alyva, smarkiai rūdijo kėbulas. Jis pridūrė, kad gamintojas neturėjo jokios kokybės kontrolės, o kai kuriais avarijų atvejais, kaip kapotas į saloną įlėkdavo, kaip giljotina.

Gamintojo nuotr./Chevrolet Vega
Gamintojo nuotr./„Chevrolet Vega”

1975-ųjų „Trabant“

Su 18 AG varikliu šis automobilis sulaukė labai mažo dėmesio. Tragiškos dinaminės savybės bei nepraktiškas salonas – tik keletas argumentų, dėl ko „Trabant“ yra minimas šiame sąraše. Tačiau kada paskutinį kartą girdėjote apie automobilį, kurio posūkių bei stabdžių žibintai buvo montuojami tik už papildomą kainą? „Trabant“ paklausa rinkoje smuko vertikaliai žemyn.

Wikipedia.org nuotr./Trabant
Wikipedia.org nuotr./„Trabant”

1978-ųjų „AMC Pacer“

Neseniai vykusioje „Hagerty Insurance“ apklausoje žmonių buvo prašoma įvardinti patį negražiausią automobilį. Pirmos vietos nugalėtojas – „AMC Pacer“. Teigiama, kad didelius langus turinčiame salone esant kaitriai saulei vairuotojas galėjo tiesiog iškepti. Oro kondicionierius buvo visiškai neefektyvus, tuo tarpu per oro aušinimo angas kartais pūsdavo ne tik gaivus vėjelis, bet ir dūmai.

Gamintojo nuotr./AMC Pacer
Gamintojo nuotr./„AMC Pacer”

1980-ųjų „Chevrolet Corvette 305 California“

Dabar tikriausiai galvojate, „ką šiame sąraše daro šis nuostabus automobilis?“ Juk „Corvette“ teoriškai yra sportiškas automobilis su kvapą gniaužiančiomis dinaminėmis savybėmis bei milžiniška galia. Deja, taip, toli gražu, nėra. 1980-ųjų „California“ turėjo atitikti griežtėjančius taršos standartus, todėl 5,0 litrų V8 jėgainė pasiekdavo vos 180 AG. Prie to reikėtų pridėti ir tragiškai vėluojančią trijų laipsnių automatinę transmisiją. Apibendrinant, šis „Corvette“ gali būti vadinamas liūtu su kačiuko charakteriu.

Wikipedia.org nuotr./Chevrolet Corvette 305 California
Wikipedia.org nuotr./„Chevrolet Corvette 305 California”

1981-ųjų „Cadillac Fleetwood V 8-6-4“

V 8-6-4 tapo pirmuoju serijiniu Jungtinėse Amerikos Valstijose gaminamu automobiliu su degalus taupančia technologija. Šiais laikais mašinose gamintojai montuoja pažangias kintamų vožtuvų fazių technologijas, tačiau 1981-aisiais „Cadillac“ pristatė atsijungiančių cilindrų sistemą. Visgi, tais laikais dar nebuvo protingų kompiuterių, kurie leistų sistemai dirbti efektyviai. Netrukus šių „Feetwood“ varikliai ėmė barškėti, gesti bei pasižymėjo milžiniškomis vibracijomis. Nemaža šių modelių savininkų dalis nusprendė sugrįžti į „Cadillac“ atstovybes ir paprašyti, kad tokia technologija būtų išmontuota.

Gamintojo nuotr./Cadillac Fleetwood V 8-6-4
Gamintojo nuotr./„Cadillac Fleetwood V 8-6-4”

1982-ųjų „Camaro Iron Duke“

Kaip ir aukščiau aprašytas „Corvette“, taip ir šis raumeningas automobilis giliai širdyje iš tiesų buvo tik nekaltas kačiukas. Su 90 AG varikliu „Camaro Iron Duke“ iki 100 km/h įsibėgėdavo per... trečdalį minutės! Taip, per 20 sekundžių. Lenktynių trasoje tokį raumeningą monstrą būtų galimą aplenkti net ir su užvaikytu standartiniu „Lada“ automobiliu. Neabejojama, kad po „Camaro“ kapotu montuojami varikliai buvo vieni prasčiausių to meto agregatų.

Gamintojo nuotr./Chevrolet Camaro Iron Duke
Gamintojo nuotr./„Chevrolet Camaro Iron Duke”

1985-ųjų „Yugo GV“

Tai – pusiau automobilis, pusiau visureigis, pusiau tragedija. „Yugo“ netrukus buvo vadinamas blogiausių automobilių Mona Liza. Vieno laikraščio teigimu, susidarė įspūdis, kad „Yugo GV“ buvo surinkti, inžinieriams grasinant ginklu. Šiuose hečbekuose nebuvo daugybės modernių patogumų, tuo tarpu kilimą gamintojas įvardijo, kaip geriausią šio automobilio privalumą.

Gamintojo nuotr./Yugo GV
Gamintojo nuotr./„Yugo GV”

1997-ųjų „Plymouth Prowler“

Naujajam tūkstantmečiui artėjant, pristatytas koncepcinis „Prowler“ sukėlė didelį žmonių susidomėjimą. Visi „Hot-rod“ stiliaus automobilių fanai tikriausiai trynė delnus, belaukdami serijinės versijos debiuto. Visgi, su apgailėtinu 214 AG varikliu šių sportiškų automobilių vairuotojai greitkeliuose galėjo mėgautis nebent akimis palydėdami tolstančias sunkvežimių bei pikapų galines dalis. Sklando gandai, kad vienas toks automobilis buvo ir Lietuvoje. Priklausė vienos didelės įmonės vadovui...

Gamintojo nuotr./Plymouth Prowler
Gamintojo nuotr./„Plymouth Prowler”

2001-ųjų „Pontiac Aztek“

Ne paslaptis, kad į tokį automobilį žiūrint galima ir apakti. Vienas iš baisiausių automobilių istorijoje buvo itin nepopuliarus. Keistai išdėstyti žibintai, neproporcinga kėbulo forma bei neaiškūs kiti dizaino elementai „Pontiac Aztek“ pavertė automobilių pramonės bjauriuoju ančiuku. Keista, kad tokia didelė kompanija po ilgo automobilio kūrimo proceso sugebėjo „išvemti“ tokį produktą. Kitąvertus, Lietuvoje jie lyg ir prigijo...

Gamintojo nuotr./Pontiac Aztek
Gamintojo nuotr./„Pontiac Aztek”

Šaltinis: manolith.com

Pasinaudojant šia puikia proga, GAZAS.LT kolektyvas pateikia penkis, mūsų nuomone, baisiausius automobilius.

1998-ųjų „Fiat Multipla“

Italai 1998-aisiais pasauliui pristatė erdvų šeimyninį vienatūrį, kuriuo keliauti galėjo net 6 žmonės (trys priekyje, trys gale). Visgi, su dizainu „Fiat“ kompanijai sekėsi kiek prasčiau. Automobilio forma iš pirmo žvilgsnio primena šiltnamį, o neįprastoje vietoje sumontuoti priekiniai žibintai taip pat nesulaukė pagyrų. Teko girdėti istoriją, kai lenkas, įsigijęs „Multipla“ bei nuvežęs į servisą (tikriausiai po kelių dienų nuo pirkimo) ir meistro išgirdo klausima: „Įdomūs žibintai. Pats pasidarei?“

Gamintojo nuotr./Fiat Multipla
Gamintojo nuotr./„Fiat Multipla”

2004-ųjų „SsangYong Rodius“

Šis visureigis-vienatūris – lyg modernesnė „Pontiac Aztek“ versija. Automobilį projektavusio dizainerio Keno Greenleyaus teigimu, „Rodius“ demonstruoja jachtoms būdingas formas. Visgi, vyrukai iš „Top Gear“ šį šedevrą apibūdino kitaip: „Panašu, muštynių prie baro metu šis automobilis buvo išardytas, o jį surinko aklas žmogus.“

Gamintojo nuotr./SsangYong Rodius
Gamintojo nuotr./„SsangYong Rodius”

1992-ųjų „Subaru Impreza Casablanca“

Iš Japonijos neretai galime sulaukti kažko neįprasto. Ne išimtis ir „Subaru Impreza Casablanca“. Mat, gamintojui pasirodė, kad automobilio priekis bei galas yra pernelyg nuobodus, todėl jis jį „padailino“ klasikinio stiliaus žibintais. Ar tai gražu – spręskite jūs.

Wikipedia.org nuotr./Subaru Impreza Casablanca
Wikipedia.org nuotr./„Subaru Impreza Casablanca”

2001-ųjų „Mitsuoka Orochi“

Tai – dar vienas neįprastas eksponatas iš Japonijos. Šį, pusiau žuvį, pusiau automobilį japonai sukūrė ant „Honda NSX“ platformos. Abejingų tokiam šedevrui nėra – vieniems jis patiks (tikėtina, kad japonams), kitus nuo jo pykins. Nuotraukoje su pasididžiavimu rodome dar retesnę, kabrioleto versiją.

Gamintojo nuotr./Mitsuoka Orochi
Gamintojo nuotr./„Mitsuoka Orochi”

1999-ųjų „Chevrolet Alero“

Vos tik pasirodęs (juos naujus pardavinėjo ir Lietuvoje), jis buvo tituluojamas blogiausiu nauju automobiliu rinkoje. Prastai surinktas, prastai atrodantis, labai prastai važiuojantis „limuzinas“ šiuo metu skelbimuose parduodamas geriausiu kainos ir pagaminimo datos santykiu. Jis būtinai turėjo atsidurti šiame sąraše.

Gamintojo nuotr./Chevrolet Alero
Gamintojo nuotr./„Chevrolet Alero”

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas