Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

5 būdai saugoti planetos orą (ir piniginės turinį)

Vaizdo įrašai su į privačių namų kiemus besiveržiančiomis vandenyno bangomis ar kaukėtais kinais, brendančiais per smogą, susilaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose. Per toli nuo mūsų? Tačiau gamta karts nuo karto ir mums parodo nagus: pavyzdžiui, šiemet, kaip reikiant skalbdama ir ūkininkų laukus, ir miesto gatves. Už klimato atšilimą atsakingi mes visi – visi paliekame didesnį ar mažesnį „anglies dvideginio pėdsaką“. Ką galime padaryti, kad jį sumažintume?
Už oro kokybę bei klimatą atsakingi ir mes - ne tik valstybių vadovai
Patalpų oras gali būti netgi 6 – 8 kartus labiau užterštas nei lauke/ Asociatyvinė nuotr./ 123rf katalogas

Mažiau mėsos

Galite vadinti vegetarus „prastais medžiotojais“, tačiau taršos statistika – jų pusėje: mėsos pramonė (ypač – kiaulienos bei jautienos) stipriai teršia aplinką. Vykdant gyvulininkystės veiklą išsiskiria 15 proc. visų dėl žmogaus veiklos į atsmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Guardian.com rašo, jog dėl didžiulių plotų, kurie paaukojami gyvuliams išmaitinti, nyksta 60 proc. planetos augalų ir gyvūnų rūšių. Mėsos vartojimą bei metano dujų išmetimus į aplinką pastaraisiais metais sumažino Europa, pristabdė JAV, tačiau Azijos, Afrikos gyvulininkystės pramonės tarša išaugo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Karvė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Karvė

Suprantama, imti ir kardinaliai pakeisti mitybos įpročius – sunku. Dėl šios priežasties atsirado dar vienas mitybos tipas – reducetarai. Tai žmonės, kurie negali visiškai atsisakyti mėsos vartojimo, tačiau suvokia mėsos pramonės žalą. Taigi jie kiek įmanoma sumažina mėsos vartojimą (pavyzdžiui, valgo ją vieną-du kartus per savaitę). Reducetarų (iš angl. kalbos „mažinančių“) susivienijimo įkūrėjas Brianas Katemanas portalui treehugger.com sakė:

„Kiekvienas tik iš augalinės kilmės produktų pagamintas patiekalas mažina jį valgančiojo anglies dvideginio pėdsaką. Tad gal verčiau siekime, kad žmogus bent kartais maitintųsi vegetariškai, užuot vertę visus, negalinčius visiškai atsisakyti mėsos, jaustis blogai?“.

Nereikia įmantriai pasivadinti – tiesiog pamėginkite vieną kitą kartą per savaitę suvalgyti patiekalą be mėsos – ir tai jau bus jūsų indėlis į gaivesnį ir vėsesnį planetos klimatą.

Šansas autobusui ar traukiniui

Junginėse Amerikos valstijose (JAV) atliktas tyrimas „TransitScreen“ parodė, jog sutarę važiuoti į darbą viename automobilyje kartu su kolega ar sutuoktiniu sutaupytumėte daugiau nei 2 tonas anglies dvideginio kasmet.

Šiais metais Vilniaus mieste įvesta naujovė: „Statyk ir važiuok“. Kiek atokiau nuo miesto centro įrengtose aikštelėse dalį kelio nuvažiavę automobiliu galite jį palikti, toliau tęsti kelionę viešuoju miesto transportu. Parkavimo aikštelėse galima įsigyti 2 eurus kainuojantį visos dienos viešojo transporto bilietą, su kuriuo ir nuvyksite iki darbo, ir grįšite atgal iki aikštelės.

„O kodėl negalima viso atstumo nuvažiuoti autobusu?“ – paklausė manęs bičiulis. Susimąsčiau. Tokia kelionė primena „reducetarus“, ar ne? Jei komforto troškimas neleidžia iškart persėsti į autobusą, galima išmėginti pusę kelio automobiliu, pusę – viešuoju transportu. Žiūrėk, po mėnesio kito gal išdrįsi ir nuo namų į autobusą įsėsti.

Na, o kalbant rimtai, automobilių spūstyje galima ant rankų pirštų suskaičiuoti vairuotojus, kurių keturviečiame automobilyje sėdi dar vienas asmuo. Tupime įstrigę, nervinamės ir tuo metu išmetamosiomis dujomis teršiame orą. Transportas į aplinką išskiria arti ketvirtadalio visų dėl žmogaus veiklos išsiskiriančių CO2 dujų.

Junginėse Amerikos valstijose (JAV) atliktas tyrimas „TransitScreen“ parodė, jog sutarę važiuoti į darbą viename automobilyje kartu su kolega ar sutuoktiniu sutaupytumėte daugiau nei 2 tonas anglies dvideginio kasmet. Ir tai būtų naudingiau, nei keliais laipsniais sumažinti šilumą namuose šildymo sezono metu ar pasikeisti visas namų lemputes į LED diodus. Tai kaip – mėginame?

Vasarą orai taip pat palankūs į darbą minti dviračiu. Neįdomu? Išbandykite paspirtukus, riedžius ir netgi elektrinius vienaračius – ir nauja patirtis, ir švaresnė gamta. Juolab, kad šias transporto priemones galima laikinai išsinuomoti.

Tolimesnėms kelionėms rinkitės traukinį arba tarpmiestinį autobusą. Vidutinis automobilis, portalo theguardian.com duomenimis, išmeta apie 100 gramų CO2 vienam kilometrui kelio. Žinoma, stambios transporto priemonės išskira didesnį kiekį anglies dvideginio, tačiau skaičiuojama, jog pasirinkę traukinį ar autobusą tarpmiestinėms kelionėms, savo anglies dvideginio pėdsaką sumažinsite perpus.

Alfredo Pliadžio nuotr./Traukinys
Alfredo Pliadžio nuotr./Traukinys

Dar vienas patarimas – visuomet pagalvokite, ar kelionė tikrai reikalinga? Šiais laikais gyvename taip gerai, kad kartais važiuojame kelis šimtus metrų iki parduotuvės.

Kaip šildysimės?

Šį CO2 šaltinį palikome pabaigai, nors iš tiesų deginant iškastinį kurą į aplinką išsiskiria didžiausia dalis su žmogaus veikla susijusių klimato atšilimą skatinančių dujų. JAV aplinkosaugos agentūra suskaičiavo, jog elektros

Suskaičiuota, kad 80 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų išsiskiria ne naudojant naują kompiuterį, o jį perkant. Tas pats galioja automobiliams.

gamyba ir šildymas kartu sudėjus į aplinką išskiria apie pusę viso žmogaus veiklos sąlygojamo anglies dvideginio kiekio.

Šioje srityje lietuviams yra ką veikti – gyvename senuose, neefektyviuose daugiabučiuose ir tokio klimato sąlygomis, jog kasmet apie pusę metų tenka šildytis.

Jei įmanoma, apsišiltinkite savo būstą – žinoma, tai padės ne tik gamtai, bet ir jūsų kišenei. Gyvenate daugiabutyje? Aktyviai domėkitės renovacijos galimybėmis ir diskutuokite šia tema su kaimynais.

Pasikeiskite senus vandens šildytuvus – šiuolaikinė technika yra taupesnė, efektyvesnė.

Palaikyk investuojančius į švarią aplinką

Galbūt yra galimybė susitaupyti saulės kolektorių energiją naudojančiam vandens šildytuvui? Ar netgi stogą papuošti saulės baterijomis?
Jei tokioms investicijoms nėra galimybių – palaikykite kitus, kurie juda šia linkme. Domėkitės ar gamintojas, iš kurio perkate prekę, investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pirkdami kasdienius reikiamus daiktus palaikykite tuos, kurie jūsų pinigus skiria aplinkai ir planetai tausoti.

Ar tikrai reikia naujo?

Suskaičiuota, kad 80 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų išsiskiria ne naudojant naują kompiuterį, o jį perkant. Tas pats galioja automobiliams – net jei turite galimybę įsigyti hibridinį ar elektromobilį, verčiau važinėti senuoju iki jo eksploatacijos pabaigos.

Stovėdami prieš kiekvieną geidžiamą daiktą, visuomet paklauskite saves to klausimo – ar tikrai tikrai reikia. Naujas vilnonis drabužis turės tokio pat dydžio anglies dvideginio pėdsaką, kaip jūsų namų ūkio mėnesinės elektros sąnaudos.

Planetos likimą, liūtis ir oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumą, lemia kiekvieno iš mūsų kasdieniai veiksmai. Žinoma, visuomet galima baksnoti pirštu į kaimyną, kas rytą užkuriantį tragiškai taršų automobilį, tačiau jei pradėsite pokyčius nuo savęs, galbūt netrukus ir kiti paseks jūsų pavyzdžiu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl pinigus ir laiką skaičiuojantys verslininkai renkasi keliavimą traukiniu?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius